Vilniuje gyvenanti Arūnė Vadapalė sako, kad nuo pat mažumės buvo apvalesnė mergaitė, turinti didelius žandukus. Tačiau, kaip teigia ji pati, mokykloje ji dėl savo išvaizdos pernelyg nekompleksavo, nesuko galvos, o patyčių nepatyrė. Vis dėlto, dar ir besimokant mokykloje Arūnė bandė mesti svorį.
„Nemažai svorio priaugau tuomet, kai studijų metais pasikeitė gyvenamoji vieta. Tąkart buvo labai sudėtinga sudėlioti ritmą, laikytis mitybos režimo. Maža to, išvykusi į ERASMUS mainų programą Ispanijoje, atgal į Lietuvą grįžau atrodanti tarsi meškutis, nes būnant ten nerūpėjo nei svoris, nei išvaizda. Svarbiausia buvo patirtis ir mokslai.
Prisimenu, kad tuomet stengiausi numesti svorio, tačiau tai dariau visiškai netinkamais būdais, dėl kurių vėliau ir vėl viskas sugrįžo atgal. Tačiau baisiausią tašką pasiekiau, kai buvo karantinas – viskas uždaryta, žiema, negali niekur išeiti, todėl teko tik sėdėti namie ir valgyti. Kartu su vyru per tą laikotarpį priaugome labai daug svorio“, – sako ji.
Svarbiausia – sveikata
Pasiteiravus, kas moterį pastūmėjo ieškoti sprendimų, kaip ji gali sau padėti, Arūnė atvira – pirmiausiai ji norėjo matyti gražesnį vaizdą veidrodyje. Pašnekovė sako, kad šiuo metu visi garsiai kalba apie meilę sau, tačiau, kaip teigia ji pati, atsidūrus tame taške, kai esi viskuo nepatenkintas, mylėti ir priimti save tokį, koks šiuo metu esi – labai sunku:
„Būdavo momentų, kai žiūrėdama į veidrodį mintyse vis sau kartojau: „Baidykle, kaip tu atrodai, pasižiūrėk į save!“ Būtent dėl šios priežasties turiu labai mažai nuotraukų, nes vengdavau ne tik veidrodžių, tačiau ir fotoaparatų. Jeigu ir sugalvodavau nusifotografuoti, tai fotografuodavau tik veidą, kad tik nepasimatytų svoris.
Žinoma, paskutinis kantrybės lašas buvo tuomet, kai man pasipiršo dabartinis mano vyras. Supratau, kad norėdama vilkėti vestuvinę suknelę ar fotografuotis nesijausiu gerai, nes bendrai nebuvau savimi patenkinta. Todėl pirminis tikslas iš tiesų buvo noras padailinti vaizdą veidrodyje, tačiau pastebėjus, kaip pagerėjo sveikatos būklė, jis labai greitai tapo antriniu.“
Tuo metu Arūnė svėrė apie 82 kilogramus. Veikliai moteriai nerimą kėlė ne tik svoris, tačiau ir kankinančios sveikatos problemos, kurios tęsėsi dar nuo mokyklos laikų. Viena rimčiausių bėdų buvo nereguliarus ciklas ir skydliaukės veiklos problemos:
„Vaistus dėl šių bėdų gėriau dar nuo tada, kai atvykau studijuoti. Žinoma, kai tam tikru periodu laikiausi dietų, daugiau judėjau – kuriam laikui problemos sumažėdavo, tačiau dabar, kai galutinai susitvarkiau mitybos ir sporto režimą, turiu savo ritmą ir nukrito svoris – problema galutinai išsisprendė. Tereikia palaikyti tinkamą sporto ir mitybos rutiną.“
A. Vadapalė pasakoja, kad taip pat ilgą laiką ją kankino migrenos priepuoliai. Anot moters, tikriausiai būtų buvę lengviau įvardinti dienas, kai galvos visiškai neskauda, kadangi kartais migrena užsitęsdavo ilgą laiką:
„Porą kartų dėl priepuolių teko vykti ir į ligoninę, kadangi nebepadėjo jokie vaistai, o būdavo taip blogai, kad viskas baigdavosi vėmimu. Gydytojai perspėjo, kad tikriausiai kalta mityba, reikia nevalgyti picų, čipsų, negerti kolos ir bus geriau. Nevalgiau, bet ir geriau nebuvo. Prie viso to kankino dar ir skrandžio problemos, padidėjęs rūgštingumas. Kai esi vos 25-erių ir geri daugiau vaistų nei mama, atrodo iš tiesų baisoka, kad esi visai sugriuvęs.“
Ilgalaikis požiūris į sveiką gyvenseną
Arūnė sako, kad supratusi, jog būtina iš esmės keisti savo gyvenimo kokybę, ji nusprendė į šią kelionę leistis ne viena – išmokti sveikos mitybos principų jai padėjo specialistė, o kad nebūtų liūdna, kartu mesti svorį prisijungė ir jos vyras.
„Tuo metu žinojau, kad viena to padaryti nesugebėsiu. Prieš 3-4 metus buvau lankiusi ir pusryčių klubą, kuriame reikėjo gerti kokteilius, bandžiau laikytis griežto rekomendacinio mitybos plano, tačiau visa tai buvo paprasčiausiai ne man. Man tiesiog netiko toks modelis.
Labai džiaugiuosi, kad atradau sveikatingumo trenerę Brigitą Petrulę. Prisimenu, kad vis sekiau Brigitos veiklą ir žiūrėdavau keliamus jos klienčių pasiekimus. Tuo metu praėjau visas įmanomas stadijas (juokiasi).
Pirmiausiai negalėjau patikėti ir sakiau, kad tai yra melas, vėliau, kad jeigu kažkuriai ir pasisekė numesti svorio, tai nebent tik jai – genai ar panašiai, bet galiausiai atėjo ir tas momentas, kai suvokiau – jei gali visos kitos, kuo aš už jas esu prastesnė?
Taip susirašėme, pabendravome, apsitarėme ir pradėjome judėti pirmyn. Labiausiai man patiko tai, kad ji vienu metu pataria ir dėl mitybos, ir dėl sporto. Brigita man parodė, kaip viską galima padaryti sveikai, skaniai ir su ilgalaike perspektyva.
Be to, geriausia tai, kad neturi jokio konkretaus ar itin griežto mitybos plano, atvirkščiai, turi daugybę receptų iš kurių renkiesi ir išmokęs derinti maistą dėliojiesi pats savo valgiaraštį, o Brigita nuolat konsultuoja ir pataria“, – dalinasi A. Vadapalė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad laikantis tokio principo, nereikia valgyti to, ko nemėgsti, tačiau labiau džiugina faktas, kad kone kiekvieną dieną kartu su vyru jie valgo sveikus saldumynus.
Žinoma, ji priduria, kad tai visai neprilygsta torto įsigijimui prekybos centre. Namie gaminti saldumynai ne tik skanūs, tačiau ir atitinkantys sveikos mitybos principus. „Tai – aukso viduriuko arba balanso atradimas“, – priduria ji.
Kartu su sutuoktiniu moteris pasakoja tokios mitybos besilaikanti jau maždaug dvejus metus: „Kai pats planuoji, tuo pačiu ir mokaisi. Taip atsiranda tęstinumas. Pas mus namuose kiekvieną savaitę ant šaldytuvo kabo sudarytas vis skirtingas valgiaraštis, į kurį pažiūrėję žinome, kad šią savaitę bus taip, o kitą – kitaip.“
Taip gyvenant, per mažau nei metus laiko, Arūnė atsikratė nereikalingų 25 kilogramų ir sveikatos bėdų, sportuojant sustiprėjo raumenys ir dingo skausmai. Visgi, moteris pasakodama juokiasi, kad geresnių rezultatų pasiekė jos vyras. Anot jos, vienu metu teko net susirūpinti, kadangi vyras buvo tiek sulieknėjęs, jog kartu ėmė galvoti, kad reikia dabar viską daryti atvirkščiai, kad šis priaugtų svorio.
„Dabar išmokau klausyti savo kūno. Pradėkime nuo to, kad bet kokia dieta nėra gera, jei save kankini ir alini. O kai imiesi tokių priemonių, visa svorio kontrolė priklauso nuo to, kiek pavyks išlaikyti tą sveiką mitybą. Jeigu taip gyveni pusę metų, metus ir vėliau vėl valgai nesveiką maistą, svoris ir vėl labai greitai sugrįš.
Dažniausiai visi sveiką mitybą įsivaizduoja kaip beskonę vištieną, ryžius ir šalia padėtus du smidrus. Tačiau tai nėra tiesa. O nepilnavertis maistas duoda tik trumpalaikį efektą, kadangi vėliau viskas grįžta su kaupu. Svarbiausias yra suvokimas, kad neturi savęs skriausti, taip ilgainiui išmoksti ne tik tinkamai maitintis, laikytis režimo, tačiau ir nespausti savęs į kampą už tai, kad išėjęs į draugo gimtadienį suvalgei naminio torto gabalėlį“, – nusišypso Arūnė.
