Jo mama, 42-ejų vilnietė Ingrida Varnavičienė, šiuo sunkiu laikotarpiu neatsitraukia nuo sūnaus ir yra šalia jo kiekviename žingsnyje, kasdien lydėdama jį sudėtingame sveikimo kelyje.
Naujienų portalui tv3.lt moteris atvirai pasakoja, ką šiuo metu išgyvena šeima bei kaip dabar jaučiasi sūnus.
Nelaimė akimirksniu pakeitė 17-mečio Deimanto gyvenimą
Deimanto mama Ingrida prisimena, kad lemtingas vakaras įvyko 2025 m. spalio 17 d., apie 23 valandą nakties – tai buvo akimirka, po kurios šeimos gyvenimas negrįžtamai pasikeitė.
Jos sūnus išvyko su draugais, o vėliau, paskambinęs vakare, pasakė, kad vėluos grįžti namo.
„Aš dar paklausiau, kur jis yra, jis pasakė, kad Karoliniškėse, bet konkrečiai neįvardijo. Sakė, kad po 20-ties minučių bus namuose. Po to jau nebeatsiliepė.
Tada man paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas“, – skaudžius momentus prisimena moteris.
Pareigūnai Ingridai pasakojo, kad sūnus ėjo per gatvę neleistinoje vietoje – jis ėjo ne per pėsčiųjų perėją, o tiesiog bėgo per Narbuto gatvę Vilniuje.
„Jis bėgo per gatvę, troleibusas jį praleido, o automobilis važiavo labai greitai. Jis buvo partrenktas. Automobilis dar pavažiavo, bet, matyt, suprato, kad yra kameros, ir sustojo. Galbūt būtų ir nuvažiavęs, nežinau“, – sako mama.
Pasak moters, medikai Deimantą iš pradžių nuvežė į Lazdynų ligoninę. Vėliau, pavykus prisiskambinti, policijai pasiteiravus jo amžiaus ir paaiškėjus, kad jis nepilnametis, vaikinas buvo pervežtas į Santariškių ligoninę.
„Man iš pradžių medikai teigė, kad jis miega, tačiau nuvažiavus į Santariškių ligoninę pasakė, kad jis yra komoje. Buvo labai sunkus smūgis į galvą“, – pasakoja moteris.
Vaikino būklė po smūgio buvo kritinė
Ingridos sūnaus Deimanto būklė po smūgio buvo kritinė. Paauglio mama pasakoja, kad pirmosios dienos Deimantui buvo ypač sudėtingos – jo smegenys ėmė tinti, o gydytojai sakė, kad trečia diena yra lemiama: arba smegenys pradeda atsistatyti, arba būklė ima blogėti.
„Tuo metu buvo operacija, buvo rizika: jeigu smegenys būtų toliau tinusios, joms būtų reikėję vietos, todėl būtų tekę šalinti dalį kaukolės dėl tinimo, tačiau to pavyko išvengti. Vėliau tinimas sumažėjo ir buvo išimti davikliai“, – sako Ingrida.
Deimantas tris savaites praleido reanimacijoje, vėliau buvo perkeltas į neurochirurginį skyrių komos būsenos.
„Buvo pragulų, plaučių uždegimų, nes jis gulintis pacientas. Būklė labai sudėtinga“, – atskleidžia pašnekovė.
Atskleidė, kaip šiuo metu jaučiasi sūnus
Deimanto mama Ingrida sako, kad gydytojų prognozės dėl sūnaus Deimanto – liūdnos. Pasak jos, medikai teigia, kad jo būklė išliks sunki ir ilgalaikė, o pokyčių tikimasi labai mažai, todėl dažniausiai tokios traumos pacientams palieka nuolatinius sveikatos sutrikimus ir didelę priežiūros priklausomybę.
„Bet aš tuo netikiu. Jis pradėjo kažkiek judėti, atsimerkia, reaguoja, valgo, aš jį maitinu per burną“, – sako ji.
Ingrida teigia, kad sūnui dabar yra labai daug spazmų, jam sunku judėti, ypač įtempti yra kaklo ir pečių raumenys. Reikia daugiau kineziterapijos, ergoterapijos, masažų, tačiau ligoninėje to nepakanka.
„Rimanto Kaukėno paramos fondas padeda su papildoma reabilitacija“, – pabrėžia ji.
Nors gydytojai Ingridai sako, kad sūnaus būklė gali išlikti tokia, kokia yra dabar – su ryškiais judėjimo, savarankiškumo ir sąmoningumo sutrikimais – ji tuo netiki.
Pasak mamos, Deimantas ne tik guli – jis reaguoja, juda, pradėjo valgyti. Pamažu viskas juda į priekį, nors ir labai lėtai. Moteris sako negalinti nuleisti rankų.
„Jam greitai sueis 18 metų ir reikės spręsti dėl suaugusiųjų slaugos. Nežinau, kaip viskas vyks. Dabar dar jis vaikų skyriuje, viskas kitaip organizuojama“, – sako moteris.
Mama turi 1 prašymą
Ingrida pasakoja, kad kartais jai atrodo sunku susitvarkyti su visa situacija – emocijų ir kasdienybės našta tampa tiesiog per didelė. Nors psichologai pataria priimti tai, kas įvyko, ji sako, kad kol kas to padaryti vis dar nepavyksta.
Ingrida vis dar tiki, kad yra daugiau galimybių, gydymo ar pagalbos būdų, kurių galbūt dar nežino. Ji ieško informacijos, domisi, tačiau pripažįsta, kad tai emociškai labai sunkus kelias.
„Net nežinau, kaip viską sudėti į žodžius… Esu labai pasimetusi, kartais atrodo, kad tiesiog nebepajėgiu visko suvaldyti. Bet žinau viena – jūs esate šalia. Ačiū kiekvienam žmogui, kuris prisideda, aukoja ar tiesiog palaiko.
Man tai reiškia daugiau, nei galiu apsakyti. Kiekvienas jūsų žingsnis mums suteikia vilties ir jėgų eiti toliau. Ačiū jums iš visos širdies“, – padėką aukojantiems siunčia moteris.
Norėdami prisidėti prie greitesnės Deimanto reabilitacijos, tai padaryti galite paspaudę ant šios nurodytos nuorodos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
