Emocinis ryšys atsiskyrus silpnėja
Siekiant išsiaiškinti, kaip santykius veikia atstumas ir ar įmanoma po daugelio metų emigracijos vėl atkurti savo santykius, kreipėmės į psichologą, psichoterapeutą Gediminą Navaitį. Pašnekovas nurodė, kad ilgalaikis atsiskyrimas palieka itin ryškų pėdsaką žmogaus sąmonėje.
„Tyrimai rodo, kad jeigu motina dėl kažkokių priežasčių yra atskiriama nuo kūdikio arba atsiskiria nuo jo ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui pirmaisiais gyvenimo metais, emocinį ryšį tenka kurti iš naujo, tarsi su svetimu žmogumi. Tai palieka gana ryškų pėdsaką žmogaus psichologijoje.
Žinoma, mes kalbame ne apie kūdikius, o apie suaugusius žmones. Jie yra skirtingi, gali skirtingai elgtis, naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis ryšiui palaikyti, todėl visada bus išimčių.
Vis tik bendra tendencija yra tokia, kad metai ar pusantrų fizinio atsiskyrimo dažnai reiškia ir emocinių santykių silpnėjimą“, – pasakojo jis.
Tiesa, pašnekovas nurodė, kad būdų stiprinti santykius per atstumą yra. Anot jo, galima rašyti vienas kitam laiškus, siųsti elektronines žinutes, kalbėtis su vaizdu, planuoti trumpesnius susitikimus.
Anot G. Navaičio, šioje vietoje yra svarbi iniciatyva – parodyti mylimam žmogui, kad jis svarbus, pasistengti su juo palaikyti ryšį.
„Šiandien nuskręsti į Londoną ar kitą Europos Sąjungos šalį nėra labai sudėtinga, o iš anksto planuojant skrydžius tai nėra ir labai brangu.
Taip pat galima planuoti bendras atostogas. Galimybių tikrai daug, tačiau reikia pripažinti, kad žmogus yra gana tingus, ir po kurio laiko kai kurie žmonės tiesiog pavargsta taip gyventi“, – dalijosi jis.
Prie gyvenimo atskirai priprantama
Įdomu ir tai, kad, pasak psichologo, žmonės prie gyvenimo atskirai pripranta ir tuomet susitikimai su mylimaisiais pavirsta savotiška švente.
Anot jo, jeigu vyras pakviečia moterį į restoraną vakarienės, ši vakarienė skirsis nuo vakarienės namuose.
„Eidami į restoraną abu kitaip apsirengia, kitaip pasiruošia, kitaip nusiteikia emociškai, galbūt kalbasi visai kitomis temomis. Kai iš santykių dingsta kasdienybė ir lieka tik šventė, iš tikrųjų nėra taip gerai, kaip kartais atrodo.
Be to, kalbame ne tik apie porą. Dažnai kalbame ir apie šeimą, kurioje yra vaikai. Manyti, kad kelios savaitės per metus ar trumpi susitikimai su tėvu ar mama gali atstoti kasdienį bendravimą, būtų klaidinga. Bandymas kompensuoti tai materialiniu komfortu neišvengiamai reiškia, kad kažkas tėvų ir vaikų santykyje bus prarasta“, – nurodė jis.
Dėl to, pasak pašnekovo, tie, kurie nori ilgalaikių ir tvirtų santykių, turėtų ieškoti galimybių būti kartu. Jis teigė, kad nors tai nėra absoliuti taisyklė, galiojanti visiems, tačiau tokia yra bendra tendencija.
„Kiekviena pora turėtų apie tai pasikalbėti ir aptarti, ko tikisi iš savo ryšio. Vertėtų paklausti vienas kito: jei po metų viskas būtų idealu, kaip atrodytų mūsų santykiai? Manau, kad toks pokalbis visada naudingas“, – pasakojo jis.
Santykiai sugrįžus po emigracijos
Pasidomėjus, kaip poros gyvenimas gali atrodyti po ilgų metų, praleistų emigracijoje, pašnekovas nurodė, kad dažniausiai iš pradžių poros patiria tari antrą medaus mėnesį.
Vis tik neilgai trukus, jam pasibaigus, ateina pripratimo ir prisiderinimo laikas. G. Navaitis pažymėjo, kad šis etapas primena jaunystę, kai pora apsigyvena kartu.
„Tik dabar žmonės jau būna labiau susiformavę, todėl prisitaikyti vienas prie kito gali būti net sunkiau“, – teigė jis.
Pasak G. Navaičio, vis tik neretai sugrįžus gyventi kartu po daugelio metų yra patiriamas nusivylimas. Jis pasakojo, kad tuomat iš arti susiduriama su kasdieniniu prisiderinimu vienas prie kito.
„Tarkime, jeigu pora susitinka kurorto viešbutyje, nėra labai svarbu, kad vienas mėgsta ilgiau miegoti, o kitas nori prieš pusryčius sportuoti. Ne taip svarbu ir tai, ką jie valgys pusryčiams.
Vis tik, kai reikia kasdien ryte ruoštis į darbą, staiga atsiranda daugybė smulkmenų. Vienam svarbu pirmam patekti į vonią, kitam reikia kitokios dienotvarkės. Žinoma, prie visko galima prisitaikyti ir tai nėra didelė problema.
Visgi tokių prisitaikymų ima daugėti, o kai kurie jų pradeda erzinti. Taip nutinka todėl, kad žmonės tikėjosi šventės, o gauna kasdienybę. Kasdienybė ne visada sutampa su švente. Tiesą sakant, dažniausiai ir nesutampa“, – pasakojo jis.
Galiausiai G. Navaitis pabrėžė, kad prisiderinimas vienam prie kito – abiejų partnerių reikalas, tad stengiantis surpasti vienas kitą, viskas gali pavykti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
