Kalbėdamas apie praeities santykius, D. Dirkstys atsakė trumpai: „Buvo, pražuvo“.
Kovos menų kelio pradžia: dėdės postūmis ir griežtas „ne“ alkoholiui
Atskleisdamas savo sportinės karjeros šaknis, D. Dirkstys prisiminė, kad į kovinį sportą būnant dešimties metų jį atvedė dėdė. Nuo pat pirmųjų metų parodyti aukšti rezultatai paskatino jį pasilikti šiame kelyje – jaunimo gretose jis iškovojo Lietuvos, Europos bei pasaulio čempiono titulus.
Pasiekimų pamatas – nuo mažumės įskiepyta supratimo kultūra apie sunkaus darbo vertę ir griežta savidisciplina:
„Mane labai jauną atvedė dėdė. Mane užkabino jau nuo pirmų metų. Jaunime laimėjau Lietuvos čempionatus, Europos čempionatus, pasaulio čempionatus, tai ir pasilikau tame kely. Daug ir sunkiai dirbau. Nuo mažens supratau, kad sunkus darbas atsiperka. Jaunas atsisakiau vakarėlių, atsisakiau iki dabar – dar gyvenime nesu alkoholinių gėrimų gėręs.“
D. Dirkstys pabrėžia, kad šiuolaikinėje visuomenėje konkurencija tampa lengvesnė būtent dėl kitų žmonių išsiblaškymo ir disciplinos trūkumo:
„Tikiu, kad sunkiu darbu bet kur galima pasiekti bet ką. Galiausiai laimi tas, kuris geba atsisakyti visko, ko nereikia, ir atiduoda visas jėgas tam, kam reikia. Šiais laikais daug jaunimo yra nedisciplinuoti, įsiblaškę ir pasimetę. Todėl konkurencija nėra didelė: įdėjus šiek tiek daugiau ir tikslesnio darbo, galima nuversti kalnus.“
Kovos menai kaip 24 valandų gyvenimo būdas
Atsakydamas į klausimus apie savo kasdienybę, D. Dirkstys paaiškino, jog treniruojasi du kartus per dieną – ryte ir vakare, po 2 valandas (iš viso 4 valandas kasdien). Tarp treniruočių ir naktį jis daug miega, nes poilsis ir mityba yra neatsiejama profesijos dalis.
Jo teigimu, kova ringe tėra ledkalnio viršūnė:
„Kovinis sportas nėra vien apie treniruotę, tai yra apie tavo 24 valandas, apie tavo mitybą, apie tavo miegą. Viskas susideda. Tavo bendravimas su žmonėm, tavo emocinė būsena, tavo streso lygis – viskas turi būti profesionaliai. O treniruotė tik dalis to, bet nėra pagrindinė esmė.“
Laisvu nuo sporto laiku D. Dirkstys vengia pasyvaus poilsio ar filmų žiūrėjimo. Jis kuria turinį socialiniuose tinkluose (valdo vieną didžiausių „Instagram“ paskyrų šalyje) bei nuolat gilina žinias apie kovos menų taktiką, psichologiją ir filosofiją:
„Man nepatinka ilsėtis nieko nedarant ar žiūrėti filmus – mėgstu tiesiog veikti, kurti ir tobulėti. Mano laisvalaikis taip pat skirtas tobulėjimui: žiūriu daug kovų bei treniruočių vaizdo įrašų, domiuosi kovinio sporto filosofija ir psichologija. Daug laiko net ir ne treniruočių metu investuoju į savo kovos meną bei smulkiausias detales.“
Psichologija ringe ir atjauta varžovams po nokautų
Aptardamas artėjančią kovą su varžovu S. Maslobojevu, D. Dirkstys teigė, kad aukštame lygyje ir sunkioje svorio kategorijoje visi smūgiuoja stipriai. Tačiau lemiamas veiksnys yra ne smūgio jėga, o reakcija, greitis ir psichologija.
„Koviniame sporte viską lemia psichologija, reakcija, greitis – susideda daugybė detalių. Taip, jis smūgiuoja stipriai, bet ar tiksliai? Esmė paprasta: šiame pasaulyje nėra neįveikiamų. Krenta visi.“
Vienas atviriausių pokalbio momentų buvo D. Dirksčio mintys apie jo emocinę būseną po kovų. Kovotojas pabrėžė, kad kova yra tik jo profesija, o ne visa jo asmenybė. Jis prisipažino jaučiantis nuoširdų gailestį nugalėtiems varžovams:
„Kova tėra mano darbas – tai nėra visa mano asmenybė ir ne viskas, kas apibūdina mane. Po kovų man būna gaila varžovų ir to, ką jiems padarau. Pavyzdžiui, žiūriu vaizdo įrašą, kuriame varžovą nokautavau, o vėliau pastebiu, kad jis žiūri mano „Instagram“ istorijas. Tuomet man tikrai pasidaro jo gaila.
Bandau save raminti mintimi, kad varžovas siekė padaryti tą patį. Negaliu jam užleisti savo gyvenimo tikslų ir įdėto sunkaus darbo. Privalau save nuteikti teisingai, nes psichologiškai būna šiek tiek liūdna dėl to, ką jiems padarau.“
Be to, D. Dirkstys paaiškino, kad spaudos konferencijose kylantys konfliktai bei aštrūs žodžiai yra tiesiog darbo ir kovos pardavimo dalis – realiame gyvenime jis niekam nelaiko pykčio:
„Nors per spaudos konferencijas susipykstame, įvyksta susistumdymų ar nuskamba negražių žodžių, suprantu, kad varžovas į tai žiūri kaip į darbą ir bando parduoti kovą. Niekam nelaikau pykčio. Šiame pasaulyje nėra žmogaus, kuriam jausčiau neapykantą ar linkėčiau ko nors blogo.“
Ką žada žvaigždės?
D. Dirkstys laidoje užsiminė besidomintis numerologija bei Rytų horoskopu. Gimęs Gyvatės metais, jis pastebėjo, kad praėję Gyvatės metai jam atnešė vienus geriausių karjeros rezultatų. Jis taip pat paminėjo numerologinius atitrūkimus santykiuose – pavyzdžiui, Gyvatės ir Kiaulės metų ženklų nesuderinamumą, kurį patyrė būdamas santykiuose su Oksana, anot jo, gimusia Kiaulės metais.
N. Šulija, peržvelgęs astrologinį žemėlapį artėjančios kovos dienai, pažymėjo, kad planetų išsidėstymas nėra nei išskirtinai palankus, nei nepalankus – viskas priklausys tik nuo įdėto darbo ir įgūdžių.
„Bendrai paėmus, ta planetų padėtis nėra nei labai palanki, nei nepalanki. Tiesiog kiek žmogus uždirbo, kiek prisitreniravo, kiek įgūdžių įgijo – tiek ir turės. Horoskope Marsas niekuo neypatingas, todėl ką turime, tą turime: kietą kovotoją, ir viskas gerai.“
Kalbėdamas apie asmeninį gyvenimą, astrologas teigė, kad šiuo metu D. Dirksčio dėmesys natūraliai krypsta ne į šeimos kūrimą, o į saviraišką ir tikslų siekimą.
Komentuodamas savo požiūrį į įsipareigojimus, D. Dirkstys pabrėžė visiško atsidavimo principą: „Jeigu jau einu iki galo, tai iki galo. „Iki galo“ reiškia atiduoti viską. Viskas, taškas.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
