Mobilioji programa „Transporto balsas“ Vilniuje patyrė nesėkmę

Skaityk lengvai

Galimybė savarankiškai ir saugiai judėti – vaikščioti, naudotis viešuoju transportu – yra kiekvieno neregio siekiamybė. Prieš 20 ar 30 metų tai buvo svajonė, graži utopija, bet informacinės technologijos svajonę pavertė realybe. Išmanieji telefonai, jiems skirtos navigacijos, teksto ir spalvų atpažinimo programos tampa neatsiejama aklųjų kasdienybės dalimi. Vienos šių programėlių kuriamos specialiai akliesiems, kitas jie kūrybingai pritaiko savo poreikiams. 

Sausio 15-ąją „Susisiekimo paslaugos“ pranešė, kad Vilniuje startuoja mobilioji programa „Transporto balsas“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

2016 metais, bendradarbiaujant neregiams, Kauno miesto savivaldybei ir bendrovei „Kauno autobusai“, sukurta mobilioji programa „Transporto balsas“, skirta padėti akliesiems naudotis viešuoju transportu. Gavusi informaciją „Bluetooth“ ryšiu, programėlė garsu neregiui praneša, kokia transporto priemonė atvyksta į stotelę šiai dar neprivažiavus pačios stotelės ir neatidarius durų. Užtenka laiko pasiruošti, nereikia nuolat klausinėti šalia esančių praeivių ir visada esi tikras, kad įlipsi į reikalingą troleibusą ar autobusą. Paprasta, patogu, saugu! Čia gyvenantys neregiai ja sėkmingai naudojasi iki šiol. 

REKLAMA

Keletą metų kitų miestų aklieji gyveno viltimi ir laukimu ir niekaip nesuprato, kodėl šios programėlės nenaudoja kitos viešojo transporto įmonės. Juolab kad kauniečiai viešai deklaravo, jog savąją programėlę ketinančioms ją diegti įmonėms ar savivaldybėms perduotų nemokamai, nes kūrė ją kaip socialinę ir informacinę atskirtį mažinantį įrankį. Pagaliau 2018 m. rudenį „Transporto balsą“ įdiegė įmonė „Šiaulių viešasis transportas“, o dar po dvejų metų ji pasiekė ir sostinę. 

Praėjusių metų rudenį Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ pranešė, kad „Transporto balsas“ bus diegiamas ir Vilniaus viešajame transporte. Žinia buvo ir maloni, ir netikėta, nes dar 2018 m. viduryje įmonės atstovai kalbėjo apie kuriamą savą, itin modernią viešojo transporto informavimo sistemą, kuri už kauniečių būsianti ir patogesnė, ir inovatyvesnė. Šiuo klausimu vyko net konsultacijos su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovais. Naujoji sistema taip ir neišvydo dienos šviesos. Kiek ją kuriant sugaišta laiko ir sunaudota lėšų, geriausiai žino tik patys „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai, o mes galime daryti prielaidą, kad sostinėje įdiegti „Transporto balsą“ tapo pigiau ir paprasčiau nei kurti savas „inovacijas“. Taip ir buvo padaryta. 

Mobilioji programa „Transporto balsas“ garsu neregiui praneša, kokia transporto priemonė atvyksta į stotelę. Lino Balsio nuotr.

Atnešė tik nusivylimą 

Iš pradžių skelbta, kad programa „Transporto balsas“ Vilniuje turėjo pradėti veikti praėjusių metų lapkritį, vėliau – gruodžio viduryje. Deja, kaip paprastai būna, kažkas vėlavo, strigo, todėl jos veikimo pradžią teko perkelti į 2020-uosius. Nedidelė problema – laukus penkerius metus, galima palaukti dar porą mėnesių! Pagaliau sausio 15 dieną „Susisiekimo paslaugos“ išplatino pranešimą spaudai, kad „Transporto balsas“ Vilniuje startuoja. Programa veikia 580-yje miesto stotelių. Pranešime įmonės vadovė Modesta Gusarovienė sako, jog šią programėlę taip pat galima vadinti vaizdine ir garsine viešojo transporto švieslente, kurią savo telefone nuo šiol gali turėti kiekvienas keleivis: „Įsijungus programėlę garsu įvardijama artimiausia stotelė, atvažiuojančių maršrutų numeriai, stotelių kryptys ir trukmė minutėmis iki transporto priemonės atvykimo – visa šiuo metu stotelių švieslentėse, kurių mieste 41, pateikiama informacija.“ 

REKLAMA

Taigi, nors kurta orientuojantis į aklųjų ir silpnaregių poreikius, programėle nemokamai naudotis gali kiekvienas vilnietis ar miesto svečias, numatyta galimybė programėlės informaciją gauti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Deja, jau kitą dieną po minėto pranešimo pasipylė aklųjų kritika ir nepasitenkinimas: programėlė neveikia, informacija smarkiai vėluoja, yra netiksli ar net klaidinanti. 

„Tikrinau pirmąją dieną keturiose skirtingose Vilniaus stotelėse – programa neveikė“, – sako savarankiškai po miestą keliaujantis neregys Sigitas Sinkevičius. „Man veikė, bet labai lėtai ir netiksliai, – pasakoja kitas neregys Aurimas Žiška. – Ateini į stotelę, programa praneša, kad reikalinga transporto priemonė bus už kelių minučių. Lauki lauki, kažkokie troleibusai ir autobusai atvažiuoja ir nuvažiuoja, o tau reikalingo kaip nėra, taip nėra. Paklausus žmonių paaiškėja, kad tavo troleibusas ką tik nuvažiavo, o programa vis tiek sako, kad atvyks už dviejų minučių.“ 

„Vilniuje „Transporto balsas“ veikia ne tik lėtai, vėluoja pateikti informaciją, bet ir klaidina, – konstatuoja kasdien į darbą LRT viešuoju transportu vykstanti Eglė Jarmolavičiūtė. – Štai Antakalnyje, kur gyvenu, penktojo maršruto autobusas niekada nevažiavo ir nevažiuoja, o programa man praneša, kad jis bus už kelių minučių.“ 

Kodėl taip atsitiko? Kodėl Kaune iš Šiauliuose gerai veikianti programa Vilniuje staiga pradėjo „elgtis“ neprognozuojamai? Pasirodo, Kaune ir Šiauliuose programa informaciją apie transporto priemonių judėjimą ima tiek iš stotelėse esančių aktyvių žymų, tiek ir iš pačioje transporto priemonėje sumontuoto garsinio švyturio. Paprastai kalbant, programa per „Bluetooth“ užmezga ryšį su artėjančios transporto priemonės garsiniu švyturiu ir neregiui garsu perduoda jo siunčiamą informaciją. Vilniuje dėl kažkokių tik „Susisiekimo paslaugoms“ žinomų priežasčių jokių garsinių švyturių į transporto priemones nesumontuota. 

REKLAMA

„Jeigu žmogus nesužino, kokia transporto priemonė tuo metu atvyksta į stotelę, koks tikslas apskritai panašaus pobūdžio programėles kurti ir diegti? – klausia E. Jarmolavičiūtė. – Tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose veikia programėlė „Trafi“, kuria neregiai sėkmingai naudojasi. Programėlė pasako, kad reikalinga priemonė bus už penkių ar už trijų minučių. Ji veikia gana patikimai ir stabiliai. Šią informaciją mes galėjome gauti ir anksčiau, todėl naujos, tik prastesnės, programos diegimas yra tiesiog lėšų švaistymas.“ 

Kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba?
Prašome pasirinkti atsakymą!
25 proc.
36 proc.
47 proc.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek procentų darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba?
25 proc.
55.2%
36 proc.
24.9%
47 proc.
19.9%

REKLAMA

Vien konsultacijų nepakako 

Negalima sakyti, kad „Susisiekimo paslaugos“, prieš paleisdamos į Vilniaus gatves „Transporto balsą“, su aklaisiais visiškai nesikonsultavo. Konsultavosi, o aklieji perspėjo, kad nesumontavus transporto priemonėse garsinių švyturių programėlė tampa tiesiog nereikalinga. Deja, niekas šių perspėjimų neišgirdo arba nenorėjo girdėti, nebuvo ir pačios programėlės testavimo ją jau įdiegus – šį etapą vilniečiai kažkodėl „prašoko“. 

„Prieš paleisdami programėlę Kaune su informacinių technologijų specialistais, transporto darbuotojais testavome dvi savaites, – pasakoja kaunietis Saulius Kavaliauskas. – Pats važinėjau po įvairias miesto vietas, tikrinau, kaip ji veikia. Tam tikrų problemų kildavo, kol mieste važinėjo seni troleibusai, juose daug geležies, todėl radijo bangos, kurių pagrindu veikia „Bluetooth“ ryšys, savo kelyje sutikdavo kliūčių. Dabar Kaune visi seni troleibusai pakeisti naujais, juose daugiau plastiko nei geležies – programėlė veikia puikiai.“ 

„Transporto balsu“ nesiskundžia ir šiaulietis Regimantas Ratkevičius – ji ten veikia sklandžiai. Gal kiek per lėtas pačios programėlės veikimas, bet informaciją apie atvykstančią į stotelę transporto priemonę pateikia laiku. 

„Liūdina požiūris, kad fizinės ar informacinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems yra tarsi prievolė, kurią kaip nors reikia atlikti, nes įpareigojo Europos Sąjunga, reikalauja tarptautinės sutartys ar kiti dokumentai, – sako E. Jarmolavičiūtė. – Tada geriau iš viso nieko nedarytų. Mažiau skaudintų ir klaidintų.“ Taip sakydama pašnekovė galvoje turi ne tik naująją programėlę, bet ir pastaruoju metu atsiradusias neregiams skirtas vedamąsias linijas. Deja, kai kurios jų žmogų nuveda tiesiai į stulpą ar kitą kliūtį... Eglė ironiškai juokauja, kad nieko nedarant, nieko ir nekainuoja, o tai visada geriau nei iššvaistyti lėšas veltui. 

REKLAMA

Savo klaidą pripažino 

Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovai ir atsakingi darbuotojai į aklųjų kritiką sureagavo labai greitai. Jau antrąją programėlės veikimo dieną jie pripažino sulaukę daug priekaištų ir susitiko su LASS darbuotojais bei informacinių technologijų specialistais pasitarti, kaip ir ką reikėtų daryti, kad situacija keistųsi. 

„Tokia, kokia yra dabar, naujoji viešojo transporto informavimo sistema mūsų visiškai netenkina, tačiau norime ne triukšmo, ne skandalo, o kad ši sistema realiai veiktų ir neregiai galėtų ja naudotis. Su įmonės atstovais aptarėme, ką reikėtų taisyti“, – sakė LASS respublikinio centro informacinių technologijų specialistas Justinas Kilčiauskas. 

Taisyk netaisęs – kol į transporto priemones nebus sudėti garsiniai švyturiai ir programėlė „Transporto balsas“ iš jų negaus tiesioginės informacijos, praktinės naudos iš jos bus nedaug. Tai jau pripažįsta ir pačios „Susisiekimo paslaugos“. „Pirmiausia sistemos tobulinimą pradėsime nuo daviklių įrengimo transporto priemonėse, vėliau į programėlės testavimą įtrauksime pačius neregius“, – sakė įmonės Plėtros ir inovacijų skyriaus vadovė Lina Bružaitė. 

Deja, visi šie darbai reikalauja ne tik lėšų, bet ir laiko. Įmonė, norėdama įsigyti garsinių švyturių, turės vykdyti viešuosius pirkimus tiek patiems švyturiams, tiek ir papildomiems programavimo darbams. Anot L. Bružaitės, garsiniai švyturiai transporto priemonėse galėtų pradėti veikti šių metų rugpjūtį. 

Vilnietiška „Transporto balso“ istorija yra geriausias pavyzdys, kas nutinka, kai, pasak E. Jarmolavičiūtės, kažkas daroma iš prievolės. Bet ar ši programėlė ir visa, kas su ja susiję, reikalinga tik akliesiems? Galime neabejoti, kad tada, kai programėlė veiks tvarkingai, ja naudosis ne vienas prasčiau matantis, bet negalios dar neturintis vilnietis ar miesto svečias, ypač nemokantis lietuviškai. Savo sostinės įvaizdžio vien įdiegę „Transporto balsą“ tarp užsienio turistų stipriai gal ir nepagerinsime, bet, pasitelkę viešuosius ryšius, papildomų simpatijų galėtume laimėti. Programėlė, dėl kurios aklieji taip sujudo, tikrai bus reikalinga ne tik jiems vieniems.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.


Rašyti komentarą...
Z
Zenius
2020-01-22 12:21:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaune naudoju ir nesiskundziu... taip ir nesupratau kas Vilniuj negerai..
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų