Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.09.28 11:00

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija, į kurią pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų. Dauguma konferencijoje gvildentų problemų, akivaizdu, turi nemenką „stažą“, vienų sprendimai pasistūmėję daugiau, kitų – nuolat stringa. Tačiau kurčiųjų bendruomenė, sprendžiant iš kalbų, nė neketina pasiduoti ir stengiasi kurti gerovę visiems.

LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Aptarti ir du iki šiol palyginti mažai viešai diskutuoti klausimai. Organizatoriai – Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja, Neįgaliųjų teisių komisijos narė Raminta Popovienė – pakvietė diskutuoti apie gestų kalbos statusą ir gyvenimo kokybės garbaus amžiaus senjorams užtikrinimą. 

REKLAMA

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Priekyje – nemenkas kliūčių ruožas

Šalyje daugėja garbaus amžiaus kurčiųjų. Jei jie nepajėgia pasirūpinti savimi ir yra vieniši, vienintelė išeitis – vadinamieji senelių namai, bet nepritaikyta globa tokiems žmonėms – tarsi nuosprendis. Juk seneliai negirdi, nei namų gyventojai, nei darbuotojai jų gestų kalbos nesupranta, pokalbio palaikyti negali. Taip jie ir stumia dienas vieniši ir nelaimingi.

LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora informavo, kad atlikta apklausa didžiuosiuose Lietuvos miestuose parodė, jog kurtieji senjorai nepatenkinti apgyvendinimu globos įstaigose po vieną, bet nenori keltis ir toli nuo buvusių namų. Dėl to svarstymai kurčiųjų senjorų klausimu iš nacionalinio lygmens persikėlė į savivaldą, pradėtos derybos su Lietuvos savivaldybių asociacija. Preliminari vizija – įkurdinti senjorus 5 didžiuosiuose miestuose veikiančiuose senelių namuose. Tačiau iki konkrečių sprendimų, pripažino prezidentas, – dar ilgas kelias. 

LKD akiratyje – nevyriausybinių negalios organizacijų finansavimo per savivaldybes modelio tobulinimas, kurčiųjų reabilitacijos centrų įgalinimas. Dabar taikoma finansavimo tvarka, kurčiųjų nuomone, netenkina lūkesčių, kuria kliūtis, didina atskirtį tarp centro ir atokesnių rajonų. Būtina sukurti tokią strategiją, kuri užtikrintų tolygų tiek mažų, tiek didelių savivaldybių finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžeto. Tuo pat metu reikia stiprinti ir negalios organizacijų bei savivaldos ryšius, pabrėžė pranešėjas.

REKLAMA

Paviešintas sprendimas keisti Surdologijos centro pavadinimą į Lietuvių gestų kalbos institutą. Permainų esmė – kelti gestų kalbos prestižą. Mokslo tiriamajam darbui, specialistų kompetencijoms stiprinti planuojama pasitelkti partnerį – Vilniaus universitetą. K. Vaišnora paskelbė ambicingą tikslą – gestų kalbos statusą įtvirtinti šalies Konstitucijoje.

Vardyti teigiami pokyčiai. Šiemet SADM teritorinėms LKD įstaigoms, pirmosioms iš nevyriausybinių negalios organizacijų, patikėjo teikti atvejo vadybos paslaugas kurčiųjų šeimoms ir asmenims, turintiems problemų. K. Vaišnora tvirtino, kad jau pirmieji darbai liudija apie teigiamus poslinkius ir kad paslauga yra reikalinga.

Kurčiuosius džiugina ir 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Seime priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos. Jos numato daugiau kurtiesiems ir neregiams pritaikytų programų transliacijų. 

Konferencijos „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“ organizatoriaia ir svečiai. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Konferencijos „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“ organizatoriaia ir svečiai. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Su ką tik įgyvendinta penkių gestų kalbos vertėjų centrų pertvarka į vieną nacionalinį Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą LKD prezidentas taip pat sieja nemažas viltis. Pirmiausia tikisi, kad ir toliau nepertraukiamai augs vertimo paslaugų kokybė ir apimtys, anksčiau tarp miestų skirtingai organizuotas nuotolinių paslaugų teikimas bus suvienodintas, ragino kuo greičiau įgyvendinti formulę 24/7 – prieinamumas visą parą kasdien. Gerai, kad centrui vadovauja patyrusi, veikli, dalykiška partnerė ir kurčiųjų bičiulė Ramunė Leonavičienė – taip apie institucijos savininko (Neįgaliųjų reikalų departamento) vadovą atsiliepė K. Vaišnora.

REKLAMA

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

LKD viceprezidentas Mykolas Balaišis atkreipė dėmesį į sparčiai gerėjančią informacinę rinkimų aplinką – jungtinėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos ir nacionalinio transliuotojo pastangomis kurtieji turėjo galimybę stebėti beveik visus politikų debatus. Kaip parodė apklausa, dėl to pastebimai ūgtelėjo rinkimuose balsavusių kurčiųjų skaičius. 

Pradėjo darbą Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Ją įsteigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Į komisiją deleguotas patyręs ir tarp kurčiųjų autoritetą pelnęs asmuo – buvęs LKD prezidentas Vytautas Pivoras. 

LKD kryptingai dirba dėl proveržio švietime. Kelia tikslą artimiausiu metu kurčiųjų ugdymo įstaigose įdarbinti daugiau klausos negalią turinčių specialistų ir gestų kalbos lektorių. Ragins Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją iš stalčiaus pagaliau ištraukti ir imtis įgyvendinti prieš 12 metų patvirtintą Dvikalbio kurčiųjų ugdymo sampratą. 

Ypač kurčiųjų netenkina 112 mobiliosios programos kūrimo ir diegimo tempai, terminai. Išsikviesti skubią pagalbą vaizdo skambučiu dar bus neįmanoma mažiausiai iki 2020 metų balandžio. Nepaisydami nesklandumų, kurtieji savo įsipareigojimus partneriams vykdo. Pradėtas planšetiniais kompiuteriais su kurčiaisiais bendrausiančių specialistų – medikų, ugniagesių, policijos darbuotojų – mokymas teritoriniu principu. LKD tikisi, kad visos skubiosios pagalbos tarnybos nedels ir artimiausiu metu įsigys bendrauti reikiamą įrangą.

REKLAMA

Aušta informacinės aplinkos pritaikymo era

Kaip yra, kad įstatyme įtvirtinta nuostata nacionalinio transliuotojo programas pritaikyti kurtiesiems „pagal galimybes“ beveik tris dešimtmečius buvo nejudinama, o visai neseniai ėmė ir pasikeitė? „Neabejotina, rezultatui įtakos turėjo tai, kad solidarizavosi daugybė institucijų, labai aktyvios buvo pačios neįgaliųjų organizacijos, buvo atliktas kitų Europos šalių situacijos tyrimas, tad ir argumentų už permainas buvo daugiau nei reikia. Galbūt geriau suprasti kurčiųjų poreikius padėjo ir jau kelerius metus vykdomas projektas „Viena diena su Seimo nariu“, kai parlamentarai turi galimybę susipažinti su kurčiųjų specifika, o kurtieji – su Seimo darbu“, – dėstė R. Popovienė, kukliai nutylėdama savo kaip pagrindinės iniciatorės indėlį. Kurčiųjų ambasadorė Seime atliko tokį parengiamąjį darbą, kad per balsavimą naujam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektui vieningai pritarė visi parlamentarai. Palaikymas yra ir už parlamento ribų. Nors įstatymas įsigalios tik 2020 m. sausio 1 d., jau šiandien subtitruojamų ir verčiamų į gestų kalbą programų transliavimo apimtys sparčiai didėja.

„2019 m. padvigubinom savo įsipareigojimus transliacijas tiek titruoti, tiek versti į gestų kalbą, – informavo LRT Televizijos departamento vadovas Aldaras Stonys. – Labai pasistengėme ir radome rezervų, nors prireikė ir daugiau lėšų, ir žmogiškųjų išteklių. Į artimiausius planus įtraukėme tikslą didinti informacinės aplinkos pritaikymo apimtis kurtiesiems žiūrimiausiu 17.30–23 val. laiku, titruoti daugiau filmų.“ Šiuo metu į gestų kalbą verčiama „Panorama“, kurčiųjų poreikiams pritaikytos pramoginio žanro laidos ir beveik visi transliuojami valstybiniai renginiai. 

REKLAMA

Kokias filmų, spektaklių ir kino festivalių prieinamumo galimybes kurtiesiems pavyko atverti, pasakojo sumanymo pradininkės: VU Kauno fakulteto doc. Jurgita Kerevičienė, dėstytoja Jurgita Astrauskienė ir Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) subtitruotoja Simona Žukauskaitė. Nuo 2017 m. jau subtitruota bene 10 NKDT spektaklių, 14 kino filmų, kelios dešimtys subtitruotų filmų sudėta į virtualią platformą ir juos bet kada galima peržiūrėti. Vis daugiau subtitruotų filmų negirdintiems žiūrovams siūlo festivalis „Nepatogus kinas“, internetinė kino edukacijos platforma „Nepatogaus kino klasė“, kurtiesiems pradėjo vertis festivalio „Kino pavasaris“ erdvė. 

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė pradėta tarptautine konferencija „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Vaidos Lukošiūtės nuotr.

Socialinių paslaugų daugiau, jos arčiau žmogaus

Socialinės apsaugos ir darbo ministro vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė informavo, kad šiemet devyniems su kurčiųjų socialine integracija susijusiems projektams ir priemonėms iš ministerijos biudžeto skirta 3,27 mln. eurų. Partneriams – SADM, Neįgaliųjų reikalų departamentui, LKD pastaruoju metu ypač sekasi susitarti dėl bendrų tikslų ir vizijos. Dėl to valstybės lėšų panaudojimo efektyvumas tik auga, konstatavo pranešėja. 

Vyriausioji patarėja supažindino su SADM patvirtinta kurčiųjų socialinės integracijos sistema, ypač daug dėmesio skyrė pernai patvirtintam dokumentui – Veiksmų planui. Suformuluoti 5 uždaviniai: plėtoti gestų kalbos vartojimą, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti informacinės aplinkos prieinamumą, bendrojo ugdymo ir studijų prieinamumą, operatyvinę kompleksinę pagalbą šeimoms. Kiekvienam uždaviniui įgyvendinti suplanuotos veiklos. Veiksmų planui vykdyti pasitelkta daugiau kaip 15 partnerių. 

REKLAMA

Lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė R. Leonavičienė supažindino su nuo rugsėjo 1 d. pradėjusios darbą įstaigos struktūra, pasakojo apie paslaugų teikėjams tekusius iššūkius. Tarp jų – per 19 metų įvykdytos trys šios institucijos reformos ir tiek pat kartų pasikeitęs steigėjas ar savininkas, pastangos išsikovoti profesinį statusą, diplomuotų vertėjų iki 2005 m. nebuvimas, sunkus mokymasis skirti, kada yra vertimas, o kada socialinė paslauga, uždelsta vertėjų atestacija. Priskyrė iššūkiams ir nepavykstantį sinchronizuoti procesą: vertimo paslaugų poreikis auga greičiau nei įdarbinama vertėjų. Ir šiuo metu, kaip teigė R. Leonavičienė, nuotolines vertimo paslaugas numatoma teikti visą parą, o vertėjų skaičius nesikeičia.

Straipsnio autorė: Nijolė Krasniauskienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
REKLAMA
Sanna Karosas sako, kad Iva į jos gyvenimą atnešė dar daugiau džiaugsmo. Sannos Karosas asmeninio archyvo nuotr.
Sanna Karosas – laiminga keturių vaikų mama, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dėstytoja ir, kaip ji mėgsta prisistatyti, meilės imigrantė – būdama 20-ies sutiko savo ...
 Irenai Žemaitienei gyvenimo džiaugsmo niekada netrūksta. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai pakilau atsisveikinti, Irena Žemaitienė dar sykį priminė, kad labai nori lankyti šokių studiją, kurioje šokti mokytųsi judantys neįgaliojo vežimėliu.  Tą akimirką ...
11-ojo negalią turinčių žmonių šokių maratono „Mes kartu – mes tvirti“ akimirkos.  Aurelijos Babinskienės nuotr.
Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje vyko 11-asis negalią turinčių žmonių šokių maratonas „Mes kartu – mes tvirti“. Šį renginį Mažeikių ir aplinkinių rajonų neįgalieji jau ...
Kurčneregių mokytoja Dalia Taurienė pristatė Liv Holmen knygą. Linos Jakubauskienės nuotr.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) pristatyta iš norvegų į lietuvių kalbą išversta pedagogės Liv Holmen parengta knyga „Valia ir šviesa“. Jos pristatyme ...
Baltosios lazdelės dienos proga Ukmergės LIONS klubas atidarė meninę instaliaciją „Daina Brailio raštu“. Pauliaus Šemėtos nuotr.
Spalio 15-ąją minint Baltosios lazdelės dieną Ukmergėje Brailio raštu „suskambėjo“ populiariosios „Anties“ dainos žodžiai: „Balandžių daug Ukmergėj...“ Populiarioje Ukmergės ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų