Gaudami pagalbą, sunkią negalią turintys asmenys sprendimus galės priimti patys

Mums įprasta, kad kasdienio gyvenimo ir svarbesnius sprendimus suaugusieji priima patys, tačiau tai gali daryti ne visi. Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, jis pats sprendimų priimti nebegali, pavyzdžiui, jam gali būti panaikinta teisė balsuoti rinkimuose, neleidžiama sudaryti darbo sutarčių ir taip toliau. Ar tai teisinga? Galbūt asmuo sprendimus galėtų priimti pats, jei gautų tinkamą pagalbą ir nebūtų pripažintas neveiksniu?

Psichinė negalia (nuotr. 123rf.com)

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. priimta Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmasis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, teisiškai įpareigojantis jį ratifikavusias valstybes skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad neįgalieji visais atvejais turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.

REKLAMA

Pagalbos priimant sprendimus paslauga neįgaliesiems suteikia galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Tokia pagalba negali tapti sprendimo priėmimu už žmogų, dėl kurio sprendžiama, arba vadinamuoju pakaitiniu sprendimu. Pakaitinis sprendimų priėmimas reiškia, kad iš asmens atimama teisė pačiam priimti sprendimus, sprendimus už jį priima kiti asmenys (šeimos nariai, sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, globėjai ar rūpintojai).

Pagalbos priimant sprendimus paslauga įtraukta į projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ remiamas veiklas. Informacijos apie galimybę dalyvauti partnerių atrankoje galima rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, paspaudus šią nuorodą

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslai

Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi specialisto ar specialistų komandos pagalba spręsdamas klausimus, susijusius su jo sveikata, socialiniu dalyvavimu, asmeniniais turtiniais ir neturtiniais klausimais, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis. Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse.

Ši paslauga turėtų būti pasiūlyta ir teikiama iš karto, kai šeima kreipiasi į savivaldybę dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jeigu nustatoma, kad asmeniui trūksta gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, artimieji turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse.

REKLAMA

Kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą?
Prašome pasirinkti atsakymą!
15
21
31
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą?
15
24.6%
21
61%
31
14.4%

REKLAMA

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos principai

Pati pagalba priimant sprendimus grįsta negalią turinčio žmogaus valia ir norais, numatant ir suteikiant pagalbos priemones, tinkamiausias teisiniam asmens veiksnumui įgyvendinti, bei vadovaujantis tam tikrais principais. Pasitikėjimu grįstos pagalbos priimant sprendimus principas – kliento pagalbininku gali būti asmuo, kuriuo klientas visiškai pasitiki. Kitas principas – kiekvieno žmogaus valios pripažinimas: visi individai turi valią, kuri gali būti išreikšta pačių asmenų ar interpretuota, iš(si)aiškinta kitų asmenų; sprendimo pagrindas – jį priimančio asmens valia ir asmeninė motyvacija.

Dar vienas principas – pagalbos tikslingumas, sąsajos su kliento gyvenimo aplinkybėmis ir individualizavimas: pagalba priimant sprendimus teikiama asmeniui išsiaiškinus individualų pagalbos poreikį. Tokia pagalba nėra privaloma, tačiau ji teikiama visiškam asmens dalyvavimui ir jo lygioms galimybėms kuo geriau užtikrinti, pagalba individualizuojama atsižvelgiant į asmens poreikius bei sąsajas su asmens artimiausia aplinka, jo gyvenimo aplinkybėmis. Turi būti vengiama interesų konflikto tarp kliento ir pagalbininko – teikdamas paslaugas jis elgiasi objektyviai, skaidriai ir deda visas pastangas tinkamai atlikti pareigas. Interesų konfliktu teikiant pagalbos priimant sprendimus paslaugas suprantamas pagalbininko veikimas jo paties ar trečiosios šalies naudai, prieštaraujant kliento interesams.

Būtina išskirti ir komunikacijos, kaip pagrindo laisvam ir informuotam sprendimui priimti, svarbos principą: pagalbos priimant informuotus sprendimus esmė – kokybiška komunikacija, galinti reikštis poreikiu gauti daugiau informacijos, kad asmuo galėtų suprasti ir priimti sprendimą, ir tam gali reikėti informaciją pateikti lengvai suprantama kalba, pasitelkti augmentuotą (papildytą) ar alternatyviąją komunikaciją. Be to, kokybiškai komunikacijai svarbu aptarti sprendimus ir išsiaiškinti alternatyvas, poreikis gauti pagalbos išreiškiant save, savo norus ir motyvaciją, poreikis gauti pagalbą kreipiantis į trečiuosius asmenis dėl savo sprendimų įgyvendinimo / realizavimo (pvz., bendraujant su sveikatos priežiūros ar finansinių paslaugų tiekėjais ir kt.).

REKLAMA

Svarbus ir teisės priimti asmeninius sprendimus nepaneigiamumo principas – kitų asmenų interesai ir vykdomos pareigos ar atsakomybės niekaip negali atimti asmens sprendimų priėmimo teisės. Teikiant pagalbą priimant sprendimus turi būti laikomasi dar dviejų principų – gebėjimų priimti sprendimus vystymo potencialo pripažinimo ir rizikos vertinimo.

Pagalbos priimant sprendimus paslaugos esmė

Pagalbą priimant sprendimus teikiantis asmuo (pagalbininkas) pirmiausia klientui padeda suprasti sprendimui priimti reikalingą atitinkamos gyvenimo srities informaciją (pasitelkdamas lengvai skaitomos ir suprantamos kalbos formatą, augmentuotos ar alternatyviosios komunikacijos priemones), grįstą sprendimą priimančio asmens valia ir pageidavimais, identifikuoja ir padeda apsvarstyti sprendimo alternatyvas bei pristato kliento poziciją ir (ar) sprendimą atitinkamoje gyvenimo srityje tretiesiems asmenims bei asistuoja klientui komunikuojant su trečiaisiais asmenimis.

Teikdamas pagalbos priimant sprendimus paslaugą, pagalbininkas skatina asmenį, turintį negalią, atpažinti savo gebėjimus ir juos realizuoti kuo savarankiškiau. Be abejo, asmeniniai sprendimai gali prieštarauti pagalbininko (-ų) pateiktoms rekomendacijoms, taip pripažįstant ir asmeninę nuomonę, atsakomybę bei su priimamu sprendimu susijusią galimą riziką. Tačiau tikimasi, kad gavęs patarimą prieš priimdamas sprendimą asmuo tai įvertins ir priims tinkamesnį sprendimą nei būtų priėmęs be pagalbos.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų