Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.09.01 11:00

Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų bei Bubių mokyklos direktorius Vaidotas Bacys neretai kviečiamas dalintis savo patirtimi taikant įtraukiojo ugdymo metodą.

Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų bei Bubių mokyklos direktorius Vaidotas Bacys. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų bei Bubių mokyklos direktorius Vaidotas Bacys. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Jo vadovaujamose mokyklose kartu su visais mokosi ir turintys negalią, ir iš užsienio grįžę, ir kitų individualių poreikių turintys vaikai. Tuo metu, kai mokyklų vadovai atsisako priimti kitokius vaikus dėl lėšų ir specialistų stokos, V. Bacys tvirtina, kad svarbiausia – ne kvalifikacija ir pinigai, o nuostatos ir vertybės.

Prasidedant šiems mokslo metams visuomenę apėmė nerimas – Lietuvos mokyklose trūksta pedagogų. Ką jau kalbėti apie poreikį mokytojų, turinčių įtraukiajam ugdymui reikalingą kvalifikaciją.

REKLAMA

Manau, mokytojų kvalifikaciją pernelyg sureikšminame. Iš tikrųjų įtraukiajam ugdymui svarbiau ne kvalifikacija, o nuostatos. Kai inkliuzija netiki iš principo, tai yra nemanai, kad skirtingus vaikus galima mokyti vienu metu, tada ieškai, kaip tai pateisinti, ir atrandi šimtus priežasčių, kodėl tai gali atrodyti neįmanoma. O jeigu tiki, dažnu atveju rasi būdų išspręsti vienus ar kitus klausimus. Be abejo, sutinku, kad specialistų niekada nebuvo ir nebus per daug, bet taip pat svarbu būti lankstesniems, ieškoti įtraukiojo ugdymo organizavimo modelių. Iš tikrųjų skirtingi vaikai vienas kitam neturi klasėje trukdyti, ir yra daug būdų, kaip tuos dalykus spręsti, bet tie sprendimai nėra lengvi. Man netgi atrodo, kad tie, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo ar tam tikro patirties šleifo, į inkliuziją žiūri paprastai ir praktiškai, aiškiai suvokdami realią situaciją. Kartais juokaudavau, kad gal bus gerai, kai pritrūks mokytojų, nes ateis nauja karta, kuri tam tikrus dalykus kurs nuo pradžios, galbūt visai naujai aktualizuos ir inkliuziją.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre kasmet organizuojama atvira diskusija „Geros mokyklos link“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre kasmet organizuojama atvira diskusija „Geros mokyklos link“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Vis dėlto ką daryti šiandien, kai trūksta specialistų, o mokytojai tiesiog bijo kitokių vaikų?

Baimes turime įveikti. Juk nugalime baimę važiuoti dviračiu, baimę būti atvirame vandenyje ir kitas panašias baimes, tas pats ir čia. Šimtai tėvų, auginančių tokius vaikus, nors nėra specialistai, randa metodų ir priemonių, nes nuoširdžiai domisi, kaip elgtis su tuo vaiku. Kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs, todėl mokytojas, dirbdamas su kiekvienu, turi taikyti vis naujas strategijas, nuolat ieškoti naujų ir jas keisti.

REKLAMA

Mokytojas privalo mokytis visą gyvenimą. Dabartiniai mokytojai studijuodami aukštojoje mokykloje nesimokė dirbti kompiuteriu, bet didžioji dalis tai moka, ir dėl to klausimų nekyla. Tad nesuprantu, kodėl kyla toks pasipriešinimas, kai kalbama apie įtraukųjį ugdymą. Sovietmečiu kitokie vaikai mokėsi atskirose mokyklose, tad, be abejo, bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai su tokiais vaikais dirbti nemoka. Vadinasi, reikia išmokti. Tam reikia pastangų, reikia skirti laiko ir lėšų.

Norite pasakyti, kad įtraukusis ugdymas mokytojams yra šių dienų iššūkis?

Būtent. Toks pat iššūkis, koks anksčiau buvo naudojimasis informacinėmis technologijomis ar užsienio kalbų mokymasis.

Girdėjau, kad pirmoji jūsų darbovietė buvo specialioji mokykla.

Baigęs istoriją, grįžau į gimtąjį miestą ir pradėjau dirbti Šiaulių logopedinėje mokykloje istorijos mokytoju ir auklėtoju. Ten dirbau lygiai tris mėnesius, nes pakvietė į gimnaziją. Vis dėlto tam tikros patirties spėjau įgyti.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre kasmet organizuojama atvira diskusija „Geros mokyklos link“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre kasmet organizuojama atvira diskusija „Geros mokyklos link“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Kaip mokytojams skiepijate nuostatas, kuriomis pats tikite?

Svarbiausia tai deklaruoti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Su mokytojais daug diskutuojame. Vis dėlto demokratija nuo anarchijos tuo ir skiriasi, kad tenka laikytis priimtų taisyklių. Man atrodo, kad švietime yra per daug anarchijos, kiekvienas mokytojas dirba taip, kaip jam atrodo. Bet mokytojas dirba sistemoje, o sistema veikia tada, kai visos posistemės veikia turėdamos tą patį tikslą. Mokytojas ir yra ta posistemė. Jeigu pabandysim vienu metu užsukti visus mechaninio laikrodžio mechanizmus, laikrodis sulūš. Mano nuomone, mokytojų kolektyvuose labai trūksta būtent sinchronijos, susikalbėjimo.

REKLAMA

Sakote, per daug anarchijos, bet juk mokytojai įsprausti į rėmus – turi laikytis programų, įvairiausių reikalavimų.

Žinote, manau, kad netgi sovietinėje konstitucijoje buvo surašytos demokratinės nuostatos, o gyvenimas buvo visai kitoks. Popierius iškenčia viską. Programose yra labai daug integruojančių ir visokių kitokių dalykų, kurie leidžia imituoti, kad kažką darai. Iš tikrųjų mūsų problema yra tai, jog vienu metu darome visko labai daug, bet neturime prioritetų. O jeigu, pavyzdžiui, imtume ir įtraukųjį ugdymą išsikeltume kaip prioritetą penkeriems metams ir nesiblaškytume? Juk įtraukusis ugdymas apima labai daug sričių – ir patyčių mažinimą, ir socialinių, bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą. Be to, argi inkliuzija nėra pilietiškumo, bendruomeniškumo pagrindas? Ar turėtume tokių situacijų, kai bendruomenė neigia psichinę ar intelekto negalią turinčius žmones, jeigu visuomenė būtų pratinama prie inkliuzijos? Bet mes taip ir blaškomės, neturėdami jokių prioritetų.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre kasmet organizuojama atvira diskusija „Geros mokyklos link“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre kasmet organizuojama atvira diskusija „Geros mokyklos link“. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Šiandien Lietuvos mokyklos prioritetas yra pasiekimai, egzaminų rezultatai.

Manau, kad labai supaprastintai suvokiame, kas yra pasiekimai. Iš tikrųjų tai – ne matematikos ar lietuvių kalbos pažymys, o individuali kiekvieno mokinio pažanga.

Gal galėtumėte pasakyti, kiek vaikų, turinčių negalią, šiuos mokslo metus pradės jūsų vadovaujamose mokyklose?

Matyt, tokių duomenų negaliu viešinti, to daryti neleidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Galiu pasakyti, kad kiekvienoje klasėje yra vaikų, turinčių labai įvairių poreikių. Vartoju būtent šią sąvoką, nes ji apima labai daug. Juk ir tingėjimas, ir nenusėdėjimas vienoje vietoje arba noras mokytis greičiau negu kiti vaikai klasėje – visa tai yra individualūs poreikiai. Ir tie poreikiai nuolat kinta.

REKLAMA

Man baisiausia tai, kad Lietuvoje tėvai bijo mokytojams pasakyti, kokių poreikių turi jų vaikas, bijo parodyti Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadą – vadinasi, tėvai jaučiasi labai nesaugiai, nors kaip tik jų interesas būtų atvirai su mokytojais kalbėtis apie savo vaiko problemas. Bet suprantu jų baimę – kur reikės vesti vaiką, jei mokykla jo nepriims? Yra mokyklų, kurios priima visus individualių poreikių turinčius vaikus, ir tai taip pat tampa problema, nes tada darosi sunku sklandžiai organizuoti ugdymo procesą. Jeigu Lietuvoje tokie vaikai tolygiau pasiskirstytų po įvairias mokyklas, jei būtų tikroji inkliuzija, mes daug lengviau tuos iššūkius įveiktume. Nekalbu apie atvejus, kai reikalinga labai didelė specialisto pagalba ar intervencija, kalbu apie tuos vaikus, kurie gali būti ugdomi kartu su visais. Daug kur pasaulyje įvairiausių poreikių turintys vaikai sėkmingai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, o Lietuvoje to vis dar bijoma.

Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro pastatą puošia šiauliečių dailininkų Arūno ir Redos Uogintų freska. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro pastatą puošia šiauliečių dailininkų Arūno ir Redos Uogintų freska. Sigitos Inčiūrienės nuotr.

Mokyklai, priimančiai kitokius vaikus, tenka atlaikyti ir tėvų spaudimą – dažnai gabesnių vaikų tėvai nenori, kad jų vaikas mokytųsi su ne tokiais gabiais. Kaip sprendžiate šią problemą?

Su tėvais reikia daug dirbti, kalbėtis. Ir reikia ne paneigti jų nuomonę, o rasti argumentų ir įtikinti, o tai nėra paprasta. Patys vaikai emocionaliai reaguoja į įvykius klasėje, ir natūralu, kad namuose tėvai išgirsta įvairių istorijų – pavyzdžiui, kad dėl kitų vaikų klasėje negalėjo dirbti ir pan. Bet paklauskim savęs, ar mes patys kiekvieną dieną savo darbo vietoje sugebame produktyviai dirbti? Juk visko būna – ir piktas klientas ateina, ir bendraujant su kolegomis visko atsitinka. Gyvenime idealių sąlygų nebūna, tai kodėl mokykloje viskas turėtų būti idealu? Jeigu būtų idealu, būtų blogai, nebūtų dėl ko dirbti (juokiasi).

REKLAMA

Taigi koks jūsų įtraukiojo ugdymo receptas?

Pirmiausia reikia įveikti baimes ir ne sienas statyti, o pradėti dialogą. Tam reikia laiko. Jeigu galvojame, kad tai gali pasikeisti per du mėnesius ar metus, – labai klystam. Tam reikia laiko, kantrybės, atkaklumo ir tam tikro ramumo, nes tame kelyje visą laiką bus barjerų, kuriuos teks įveikti. Bet kuris vaikas yra individualus, ir receptas, kurį taikei prieš metus, kitais metais visiškai netiks. Mokytojai turi suvokti, kad dirbdamas su tokiais vaikais turi kaskart ieškoti naujų receptų.

Būtų lengva, jei viskas būtų sudėliota lentynėlėse. Daug sunkiau, kai reikia kelti klausimus. Kaip tik prieš mokslo metų pradžią su mokytojais mokėmės, kaip tai daryti. Visi žinome žaidimą „Taip ir ne“. Čia panašiai – galima spėti tiesmukiškai, o galima suprasti, kas ten po tuo gaubtu slepiasi. Taip yra ir mokykloje – gali labai tiesmukiškai klausti, kas protingas, o kas ne, bet gali atsakymo ieškoti giliau.

Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.

Kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą?
Prašome pasirinkti atsakymą!
15
21
31
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek sporto šakų sudaro Pasaulio kurčiųjų žaidynių programą?
15
24,8%
21
59%
31
16,2%

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Žvejys manė pagavęs gyvenimo laimikį, kai ištraukė – norėjosi bėgti
DABAR RODOMA
Žvejys manė pagavęs gyvenimo laimikį, kai ištraukė – norėjosi bėgti
DABAR RODOMA
Kamerų įrašas atskleidė baisią tragediją: berniukas baseina pražudė draugę
DABAR RODOMA
Baisi tragedija: vaikinai nufilmavo paskutines savo gyvenimo akimirkas
DABAR RODOMA
Gyventojams šiurpą sukėlė įrašas iš namų kiemo – naktį sulaukė netikėtumo
DABAR RODOMA
Radinys moterų tualete privertė klykti: tapo interneto sensacija
DABAR RODOMA
„Toyota“ skelbia automobilių revoliuciją: nebereikės nei kuro, nei elektros
DABAR RODOMA
Tarp paauglių merginų populiarėjanti mada sukrečia – gali baigtis itin skausmingai
DABAR RODOMA
Prie miško gyventojai išvydo netikėta reginį: vietiniai tai vadina legenda
DABAR RODOMA
Nufilmavo, kaip tėvai veža vaikus automobilyje: šokiravo milijonus
DABAR RODOMA
Sunku būtų patikėti, kaip įvyko avarija, jeigu ne vaizdo įrašas
REKLAMA
Iš dešinės: Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos projektų vadovė Justina Vertelkaitė, Medijų technologijų būrelio vadovas Paulius Jurjonas, pirmininkė Dovilė Matulienė, asmeninė asistentė Alma Sinkevičienė. Danutės Junevičienės nuotr.
Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija (KKJO) – viena iš nedaugelio, kurioms Neįgaliųjų reikalų departamentas patikėjo savarankiškai įgyvendinti socialinės reabilitacijos paslaugų ...
 Timas van Wijkas su savo komanda paminėjo pirmąjį „Pirmo blyno“ gimtadienį. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
Praėjusį šeštadienį „Pirmame blyne“ vis dar sklandė šventinė nuotaika – pamerktos puokštės ir ore kabantis helio balionas išdavė, kad restoranas ką tik paminėjo vienerių metų ...
Ralio „Aplink Lietuvą“ neįgaliųjų klasės nugalėtojai. Aldonos Milieškienės nuotr.
Tris dienas Lietuvos kelius drebinę tarptautinio ralio „Aplink Lietuvą“ dalyviai sekmadienio popietę iškilmingai pasitikti sostinėje, S. Daukanto aikštėje. Čia jų laukė ne ...
Lina Ramoškienė su Domantu ir viena iš dukrelių (nuotr. asm. archyvo)
Kauniečių Ramoškų šeimoje auga trys vaikai. Mažiausiajam Domantui likimas lėmė sunkią negalią. Dabar berniukui – treji. Šeima ir artimieji ne tik labai myli savo pagranduką, ...
Savanorė iš Vengrijos Anna Ványa (viduryje) Kaune surengė parodą „Sen-city-vity / jautrumas mieste“. Mildos M. Gineikaitės nuotr.
Vasaros pabaigoje Kaune atidaryta paroda „Sen-city-vity / jautrumas mieste“. Ją kartu su Kauno „Arkos“ bendruomene surengė „Erasmus+“ tarptautinės savanorystės programos ...
REKLAMA

TELEVIZIJA



×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų