Paminklais, memorialinėmis lentomis ir kitais atminimo ženklais įamžinta įvairių Lietuvos gydytojų kartų profesinė ir visuomeninė veikla, siekiai gerinti šalies sveikatos apsaugą. Tokių paminklų mūsų šalyje galima suskaičiuoti šimtus, tačiau retas Lietuvos pilietis žino, už kokius nuopelnus jie skirti šiems gydytojams. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) išleista knyga „Atminties ženklai gydytojams“ užpildo šią istorinę spragą – leidinyje pristatomi šalies gydytojų nuopelnai nuo XIX a. iki šių dienų.
„Gydytojo profesija per amžius buvo gerbiama, Lietuvoje didžiausią inteligentų dalį sudarė taip pat gydytojai, daugelis jų atliko pasiaukojamą darbą žadindami ir brandindami tautą XIX a., kai kalėsi pirmieji Nepriklausomybės daigai, – pastebi LGS prezidentas, prof. Liutauras Labanauskas. – Savo knyga norime prisiminti labiausiai nusipelniusius šalies medikus, išryškinti žmones, kurie paliko žymę ne tik Lietuvos, bet medicinos istorijoje, tapo įkvepiančiu pavyzdžiu ne vienam būsimam specialistui“.
10 pačių įdomiausių ir galbūt netikėčiausių faktų apie nusipelniusius Lietuvos gydytojus:
1. Vincas Kudirka turbūt ne vienam žinomas kaip tautiškos giesmės kūrėjas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, tautinio sąjūdžio lyderis, 1889 m. su draugais išleidęs žurnalo „Varpas“ pirmąjį numerį. Šį numerį jis redagavo dar laikydamas medicinos baigiamuosius egzaminus. Šalia didžių darbų jis niekada neišsižadėjo ir gydytojo pareigų.
2. Žymus vilnietis, medicinos daktaras, talentingas chirurgas Ipolitas Jundzilas garsėjo labdara ir teisingumu, medicinos pagalba visiems Vilniaus gyventojams. Šio didžio gydytojo laidotuvės 1898 m. sutraukė tūkstančius miestiečių – tuo metu tiek žmonių per laidotuves dar niekas nubuvo matęs.
3. Garsus tuberkuliozės specialistas, visuomenės veikėjas, 1926 m. birželio 7 d. trečiojo Seimo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu Kazys Grinius savo ligonių nepamiršo net ir eidamas Prezidento pareigas. Jis kas vakarą lankydavo ligonius, įsteigė draugiją kovai su džiova.
4. Lietuvos Atgimimo patriarchas, gydytojas, tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas Jonas Basanavičius 1918 m. vasario 16 d. pirmasis pasirašė po didžiuoju ir svarbiausiu Lietuvos valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktu.
5. Borisas Efrosas, gydytojas chirurgas, medicinos mokslų daktaras, 1958 m. sėkmingai atliko pirmąją Lietuvoje širdies operaciją. Šiai operacijai jis rengėsi aštuonerius metus. Būdamas žydas, išgydė vokiečių kilmės pacientą R. Hincą, nors pokario metais galėjo nė nežiūrėti į pacientą vokietį. Tai rodo nepaprastą gydytojo humanizmą, pagrįstą Hipokrato priesaika.
6. 1809 m. gydytojas Jozefas Frankas Vilniuje įkūrė pirmąjį Europoje Motinystės institutą, kuriame teikė medicininę ir materialinę pagalbą neturtingoms gimdyvėms. Europoje tuo metu tokių įstaigų dar nebuvo. Prof. J. Franko iniciatyva, prie Terapijos klinikos pradėjo veikti pirmoji ambulatorija, kurioje ir pats nemokamai gydydavo neturtingus vilniečius. Jis pirmasis pradėjo statistinius gyventojų sergamumo ir mirtingumo bei medicininius-topografinius krašto tyrimus.
7. Alytaus apskrities ligoninės gydytojas chirurgas, Salomėjos Nėries bendraklasis Stasys Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas sublimato tirpalu ir ištepdavo jodu. Taip dezinfekuotomis rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties abliacijas, „varlės kojos“ operacijas – iš viso per savo gyvenimą atliko apie 35 tūkst. operacijų ir jos visos buvo sėkmingos. 1939 m. buvo pirmasis, perpylęs kraują tiesiai iš donoro recipientui.
8. Gydytojas patofiziologas, terapeutas Oskaras Minkovskis 1889 m. atskleidė cukraligės priežastį. Jis įrodė, kad diabetas išsivysto dėl kasos pažeidimo. Už šį atradimą 1902 m. gydytojas buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau komitetas nesuprato O. Minkovskio atradimo svarbos. O. Minkovskio brolis Hermannas tapo garsiu matematiku, buvo Alberto Einšteino mokytojas.
9. Gydytojas, vertėjas, prozininkas Jeronimas Ralys, nesinaudodamas jokiu žodynu, išvertė Homero „Odisėją“ ir buvo pradėjęs versti „Iliadą“. Mirė eidamas vos 44-uosius savo gyvenimo metus.
10. Gydytojas, medicinos mokslų daktaras Cemachas Šabadas tapo žymaus rusų poeto Kornejaus Čiukovskio pasakos herojaus daktaro Aiskauda prototipu: nemokamai gydė vargšus, ypatingą dėmesį skyrė vaikų sveikatos problemoms.
