Asmeninė patirtis taip pat paskatino ją sukurti projektą „Geros emocijos gydo“, kuriame fotografija tampa būdu padėti kitoms moterims iš naujo atrasti pasitikėjimą savimi.
Pirmuosius simptomus pastebėjo pati
Pirmuosius ligos požymius Inesa pastebėjo pati, tačiau apsilankymas pas gydytojus rimtesnių įtarimų nesukėlė.
„Prausdamasi duše aš pati apčiuopiau guzelį. Nuėjau pas echoskopuotoją, pasižiūrėjo ir nieko blogo nematė. Sakė, viskas gerai, čia nieko nėra, nerado jokio darinio“, – prisimena moteris.
Vis dėlto nepraėjus nė metams jai jau buvo taikoma chemoterapija. Pastebėjusi pakitimus, Inesa kreipėsi į krūtų onkochirurgą. Atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo diagnozė ir prasidėjo gydymas.
Sužinojusi, kad serga vėžiu, moteris norėjo išsiaiškinti, kokia yra ligos stadija. Iš pradžių tai kėlė didžiulį nerimą, tačiau gydytoja padėjo į situaciją pažvelgti kitaip.
„Daktarė man pasakė: „Ne stadijoje esmė yra. Būna, kad išgyvena ir su ketvirta stadija, o su pirma negali.“ Žodžiu, ji mane nuramino.
Aišku, buvo neramu, viską dariau autopilotu. Mintys sukosi apie tai, kaip ir ką daryti, nes vaikai dar buvo nedideli. Tačiau laukiant atsakymo mintis buvo viena – kas bus, tą ir gydysim“, – pasakoja Inesa.
Krūties vėžio gydymas nesibaigė net po dešimties metų
Gydymas buvo ilgas: moteriai buvo skirta chemoterapija, atlikta operacija ir taikyta spindulinė terapija.
„Su fiziniais negalavimais susitvarkyti gali padėti vaistai ar mityba, tačiau su psichologiniais sunkumais turi tvarkytis pats“, – sako Inesa.
Sunkiu laikotarpiu ypač reikėjo artimųjų palaikymo. Moteriai daug padėjo mama, nors iš pradžių pačiai Inesai tekdavo raminti ir ją.
„Kai pati susirgau, supratau, kad neturi kur dingti. Tu nenusisuksi, nepabėgsi, turi likti ir kovoti. Kito pasirinkimo nėra“, – sako ji.
Praėjus dešimčiai metų, Inesa vis dar vartoja hormonų terapijos preparatus. Gydymo šalutiniai reiškiniai atima jėgas, tačiau ji nepasiduoda ir eina pirmyn. Ji turi daugybę idėjų, planų ir svajonių, kurias nori įgyvendinti.
Liga paskatino iš naujo žvelgti į gyvenimą
Susirgusi Inesa ėmė kitaip vertinti savo gyvenimą, laiką ir tai, kas jai iš tiesų svarbu. Daug laiko skyrė knygų skaitymui ir kelionėms, tai padėjo atsigauti ir atitrūkti nuo gydymo sunkumų.
„Kažkas pasakė, kad jeigu aplankė liga, vadinasi kažką darai ne taip, gal tai netinkamas darbas, kad man tiktų fotografijos sritis ir dar kažkas, ko jau nepamenu.
Aš tą fotografiją užfiksavau. Aišku, lengva pasakyti, nes aš mėgėjiškai fotografuodavau, bet tai iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Dar gaudama spindulinį gydymą užsirašiau į pirmus kursus, pradėjau mokytis fotografijos pagrindų“, – pasakoja Inesa.
Menai Inesai buvo artimi dar gerokai prieš fotografijai tampant jos profesija. Dar mokyklos metais ji lankė dailės mokyklą, vėliau baigė Kauno aukštesniąją meno mokyklą. Šis meninis pagrindas, kūrybiškumas ir vizualinis pajautimas vėliau tapo svarbia jos, kaip fotografės, savybe.
Po ligos Inesa nusprendė šioje srityje tobulėti ir fotografiją paversti profesija. Profesinis kelias neapsiribojo vienais kursais – fotografė dalyvavo įvairiuose seminaruose, baigė fotografijos ir nuotraukų retušavimo mokymus, įgijo ne vieną diplomą. Nuolatinis mokymasis ir tapo svarbia jos profesinio tobulėjimo dalimi.
Šiandien Inesa fotografuoja įvairius renginius, šeimų šventes, rengia asmenines ir šeimų fotosesijas, įamžina sporto varžybas. Tačiau viena labiausiai ją dominančių sričių – kūrybinė fotografija, kurioje galima ne tik užfiksuoti žmogų, bet ir sukurti visą vizualinę istoriją.
Kūrybinė fotografija – galimybė įgyvendinti savo idėjas
Kūrybinėse fotosesijose Inesai svarbus visas procesas: nuo pirmosios idėjos iki galutinio rezultato. Ji pati kuria įvaizdžius, ieško tinkamų detalių, o prireikus gamina aksesuarus, karūnas ar net drabužius.
Fotografė mėgsta dirbti studijoje, eksperimentuoti su studijiniu apšvietimu ir ieškoti skirtingų būdų atskleisti žmogų. Jai svarbu ne tik techniškai kokybiška nuotrauka, bet ir jos nuotaika, emocija bei pasakojama istorija.
Šis kūrybinis požiūris ilgainiui susijungė su asmenine patirtimi. Inesa puikiai žinojo, kaip norisi gražiai atrodyti tuomet, kai dėl gydymo netenki plaukų ir pasikeičia tavo išvaizda.
Ji pati buvo išgyvenusi laikotarpį, kai norėjosi turėti nuotraukų, kuriose galėtum save pamatyti kitomis akimis. Tačiau tuo metu tokios galimybės ji neieškojo. Vėliau, jau dirbdama fotografe, Inesa suprato, kad gali ją suteikti kitoms moterims.
Iš asmeninės patirties gimė projektas „Geros emocijos gydo“
Mintis sukurti projektą kilo prisiminus savo pačios ligos laikotarpį. Tuo metu Inesai buvo svarbu ne tik pasveikti, bet ir gerai jaustis, gražiai atrodyti, išsaugoti prisiminimus apie save.
Tačiau savo nuotraukų, kuriose būtų įamžinti ligos ir gydymo laikotarpio pokyčiai, ji neturi. Vėliau, pradėjusi profesionaliai fotografuoti, Inesa nusprendė suteikti tokią galimybę kitoms onkologinėmis ligomis sergančioms moterims.
„Kai pati sirgau, norėjosi nusifotografuoti, bet tuo metu nieko nepažinojau ir nenusifotografavau. Ir tie dalykai susiliejo. Pagalvojau, gal kažkas norėtų“, – pasakoja ji.
Internete ieškojusi panašių iniciatyvų, Inesa nerado tokio projekto, kokį įsivaizdavo, todėl nusprendė jį kurti pati. Paskelbusi kvietimą, iš pradžių sulaukė keturių moterų. Vėliau susidomėjimas augo, o per pirmąjį projekto etapą ji įamžino apie 25 dalyves.
Fotosesijoms buvo kuriami skirtingi įvaizdžiai: moterims daromas makiažas, ant jų kūnų piešiami piešiniai, naudojamos karūnos ir kitos detalės. Įgyvendinti projektą padėjo vizažistės, prisidėjusios savo darbu ir kūrybiškumu. Kelios parduotuvės padovanojo audinių ir kitų fotosesijoms reikalingų priemonių. Prie projekto taip pat prisidėjo partneriai, skyrę moterims dovanų – vitaminų ir kosmetikos.
Tačiau svarbiausia buvo ne vien galutinis nuotraukų rezultatas. Inesai rūpėjo, kad moterys galėtų bent trumpam atsitraukti nuo ligos rūpesčių, pasijusti gražios, sulaukti dėmesio ir pabūti tarp žmonėmių, suprantančių jų patirtį. Ji norėjo, kad kiekviena projekto dalyvė išsineštų ne tik gražias nuotraukas, bet ir kuo daugiau gerų emocijų.
Po fotosesijų moterys pasijusdavo kitaip
Projekto dalyvių reakcijos Inesai parodė, kad tokie susitikimai gali suteikti daugiau nei gražių nuotraukų. Moterys dalijosi, kaip pasikeitė jų nuotaika, savijauta ir net kasdieniai įpročiai.
„Būdavo ne tik fotosesija, bet ir terapija. Viena sakė, kad po projekto iš jos spintos dingo juodi drabužiai, atsirado daugiau spalvų. Kita pasakojo, kad kitą mėnesį kaip ant sparnų vaikščiojo, nuotaika pakilo“, – prisimena fotografė.
Moterys ir vėliau palaikė ryšį, klausinėjo, kada vėl galės susitikti. Tačiau projektas tuo nesibaigė. Inesa ir toliau fotografuoja moteris, sergančias onkologinėmis ligomis, tiek mokamose, tiek nemokamose fotosesijose. Siekdama, kad nemokamos fotosesijos ir kitos iniciatyvos galėtų tęstis, ji įsteigė viešąją įstaigą „Geros emocijos gydo“.
Moterų susidomėjimas ir noras vėl susitikti paskatino ją imtis antrojo projekto etapo. Šįkart ji planuoja iš naujo fotografuoti 12–15 moterų, dalyvavusių pirmajame etape prieš dvejus ar trejus metus.
Naujos nuotraukos bus sugretintos su ankstesnėmis, kad būtų galima pamatyti, kaip per šį laiką pasikeitė moterys ir jų gyvenimai. Nors antrojo etapo dalyvių bus mažiau, kūrybinių iššūkių netrūksta.
„Reikia išlaikyti ryšį su pirmojo etapo idėja, tačiau jos nekartoti – sukurti naujus įvaizdžius, kitokį vizualinį pasakojimą ir kartu išsaugoti projekto esmę“, – sako fotografė.
Inesai tai dar viena galimybė pritaikyti savo kūrybines fotografijos žinias: kurti koncepcijas, ieškoti įdomių sprendimų, dirbti su apšvietimu ir per nuotraukas papasakoti daugiau nei vien apie žmogaus išvaizdą.
Projektui reikia ne tik idėjų, bet ir finansavimo
„Geros emocijos gydo“ yra savanoriškas ir neapmokamas projektas. Moterys už fotosesijas nemoka, o Inesa ir kiti prisidedantys žmonės savo darbą skiria neatlygintinai. Šiam tikslui fotografė įkūrė to paties pavadinimo viešąją įstaigą.
Įstaiga gauna gyventojų skirtą 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį, tačiau šių lėšų pakanka tik administracinėms išlaidoms padengti. Pačioms iniciatyvoms įgyvendinti pinigų trūksta. Inesa turi įvairių idėjų, kaip suteikti teigiamų emocijų onkologiniams pacientams ir pasiūlyti jiems daugiau nemokamų paslaugų.
Tačiau net ir prasmingoms idėjoms įgyvendinti reikia finansinių išteklių. Fotografė norėtų, kad projektas galėtų tęstis, kad būtų įgyvendinamos abi jo dalys ir atsirastų galimybių naujoms iniciatyvoms. Jai svarbu ne tik užfiksuoti žmogų nuotraukoje, bet ir suteikti galimybę bent trumpam pamiršti ligos rūpesčius.
„Tik praėjus gydymo kelią supranti, kaip svarbu mintimis atsitraukti nuo ligos. O dabar, rengdama fotosesijas ir matydama spindinčias moterų akis, įsitikinu, kokią didelę galią tai turi“, – sako Inesa.
Vaikų edukacijos – galimybė pažinti fotografiją iš arčiau
Be profesionalios fotografijos veiklos ir projekto, Inesa pradėjo vesti ir edukacijas vaikams. Jų metu mokiniai susipažįsta su fotografijos istorija, fotografo profesija ir kompozicijos principais.
Edukacijose svarbi ne tik teorija, bet ir praktika. Vienos jų pabaigoje vaikai fotografuojasi specialioje baltoje dėžėje, kurioje gali išbandyti neįprastą fotografavimo būdą ir patys tapti vaizdo kūrėjais.
Ši veikla leidžia Inesai dalytis savo profesinėmis žiniomis, skatinti vaikų kūrybiškumą ir parodyti, kad fotografija gali būti ne tik kasdienybės fiksavimas, bet ir savitas pasaulio pažinimo būdas.
Maži darbai, suteikiantys daug džiaugsmo
Inesa kartu su vaikais vykdo ir kitą iniciatyvą – lanko onkologinės ligoninės pacientus ir dovanoja jiems mokinių rankomis pagamintus atvirukus su nuoširdžiais linkėjimais. Vaikai, padedami dailės mokytojos, kuria atvirukus, o vėliau Inesa su keliais mokiniais juos nuveža į ligoninę ir išdalija pacientams.
Prieš Kalėdas ši iniciatyva virsta akcija „Kalėdinis sveikinimas“. Šilti sveikinimai sulaukia džiugių reakcijų ir tampa nedideliu, bet prasmingu dėmesio ženklu žmonėms, kurių kasdienybę užpildo gydymas.
Fotografė tiki, kad kartais net nedidelis gestas gali praskaidrinti sunkią dieną. Jai svarbu ieškoti įvairių būdų, kaip suteikti žmonėms gerų emocijų – per fotografiją, kūrybą, bendravimą ar nuoširdų vaikų linkėjimą.
Nuo asmeninės ligos patirties iki profesionalios fotografės veiklos, kūrybinių fotosesijų, edukacijų ir visuomeninių iniciatyvų – Inesos kelias parodo, kaip vienas gyvenimo etapas gali paskatinti atrasti naują profesinę kryptį. Fotografija, iš pradžių buvusi pomėgiu, šiandien leidžia jai ne tik kurti vaizdus, bet ir suteikti kitiems žmonėms prasmingų patirčių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt



