Atidengimas
Nudengti rožes geriausia apsiniaukusią dieną arba lietingu oru. Ne laiku tai padarius, šios gėlės gali nukentėti nuo vėjo, saulės ir temperatūrų kaitos, stiebai gali nudegti ir apšalti. Kultūrinės rožių veislės žiemos antroje pusėje jau baigia ramybės periodą ir vasario pabaigoje pumpurai dažnai būna pabudę. Baigiantis kovui, visos rožės jau pasiruošusios sprogti, tik kartais dar būna įšalusios jų šaknys. Todėl pirmąjį pavasario mėnesį krūmus jau reikia stebėti.
Žemei atšilus, rožes palaipsniui atidengiame. Kad šios darželių karalienės nepatirtų streso, svarbu iškart nenuimti viso uždangalo ir nepalikti augalų nuogų – jie turi gauti daugiau oro, tačiau nuo nepalankių aplinkos sąlygų likti apsaugoti plonu eglišakių sluoksnių. Visiškai nudengiama, kai nusistovi pastovus oras, naktimis nebešąla.
Oro temperatūrai pakilus iki 3 laipsnių šilumos, nuo rožių stiebų apačios atkasamas durpių kaupas (reikalingas žiemai uždengiant jų krūmus). Iš pradžių maždaug 10 cm jų sluoksnis, o vėliau – ir likęs, kad augalai geriau vėdintųsi.
Laipiojančias rožes galima atidengti anksčiausiai, nes jos atsparesnės žemai temperatūrai. Krūminių rožių ūglius labai svarbu išsaugoti nepažeistus, todėl žemės ar durpių kaupus reikia išsklaidyti vėliausiai ir palaipsniui.
Genėjimas
Nudengtas rožes labai svarbu laiku ir tinkamai nugenėti. Taisyklingai genimi krūmai ne tik gausiai žydi, bet kartu yra ir atjauninami. Genėjimo sėkmė labai priklauso nuo įrankių – sodo žirklių (sekatorių), peilio aštrumo. Jeigu sodo žirklės neaštrios, kerpamos šakos tiesiog sumaigomos, sutraiškomos.
Tokios žaizdos sunkiai gyja, ūglio viršūnė gali apmirti ar pradėti džiūti. Prieš genint sekatorių ir sodo žirkles būtina dezinfekuoti. Pumpuras gerai vystosi, jeigu genint virš jo paliekamas 5–6 mm ilgio stuobrelis. Visais atvejais šaką aukščiau pumpuro reikia kirpti truputį nuožulniai į priešingą nuo palikto viršutinio pumpuro pusę. Nudengtų rožių pumpurai būna nevienodi. Geriausiai jie išsivystę viršutinėje ūglio dalyje, labai dažnai net pradėję sprogti.
Vidurinėje ūglio dalyje gerai išsivystę miegantys pumpurai. Apatinėje ūglio dalyje jie yra silpniausi ir pradeda sprogti tik tada, kai ūglis iki tos vietos nulūžta arba nupjaunamas. Genint labai svarbu, kurį viršutinį pumpurą palikti. Daugumos veislių krūmai yra glaustašakiai, todėl geriau palikti iš išorinės pusės esantį viršutinį pumpurą. Paliekami tik gerai išsivystę ir kuo vienodesni pumpurai, nes iš nevienodų dažniausiai formuojasi nesimetriškas, neišvaizdus krūmas.
Geriausia rožes genėti tada, kai pumpurai dar nelabai išbrinkę, apie balandžio vidurį, kartais ir vėliau. Atsižvelgiant į biologines savybes ir auginimo paskirtį, rožės genimos stipriai, vidutiniškai ir silpnai. Genint stipriai, ant ūglio paliekami 1 arba 2, rečiau 3 gerai išsivystę pumpurai, genint silpnai, nupjaunama tik ūglio viršūnė, paliekant 7–10 pumpurų. Nugenėjus silpnai, iš viršutinių ir dalies vidurinių pumpurų išauga trumpos šakelės, ant kurių greitai formuojasi žiedai. Iš vidutiniškai nugenėtų ūglių išauga gerokai ilgesni stiebai ir formuojasi stambesni žiedai, bet jų būna mažiau, o pražysta vėliau. Stipriai nugenėjus, išauga ilgi stiebai ir susiformuoja kokybiški žiedai, tačiau jų nedaug ir pražysta gana vėlai. Auginant rožes žiedams skinti, genėti reikia tik stipriai.
Jauni ir seni krūmai
Genėjimo stiprumas dar priklauso ir nuo dirvožemio savybių. Lengvose priesmėlio dirvose augančios rožės genimos mažiau nei sunkiose, gerai įtręštose priemolio dirvose. Taip pat skirtingai genima jaunus ir suaugusius krūmus. Jauną, antrų metų krūmą pavasarį patartina genėti vidutiniškai, pjaunant virš 3 arba 4 pumpuro, ir pašalinti visus silpnus ūglius. Senesnių krūmų ant kiekvienos šakos išauga po du ar daugiau ūglių, taip pat vienas arba daugiau stiprių ūglių iš krūmo apačios. Todėl dvimetes ir senesnes šakas patartina genėti daugiau pjaunant virš pirmo, antro arba trečio pumpuro, o vienmečius stiprius ūglius genėti mažiau.
Prieš pradedant genėti pirmiausia reikia išpjauti ar su sekatoriumi iškirpti visus sergančius, pažeistus, išdžiūvusius stiebus, taip pat silpnus praėjusių metų ūglius. Jei krūmas tankus – išpjauti į krūmo vidų augančius ūglius. Normaliai suaugusio krūmo turi likti ne daugiau kaip 5–6 pagrindinės šakos. Tokio krūmo visuomet bus geresnės apšvietimo, vėdinimosi sąlygos, žiedai puošnesni, ryškesnių spalvų. Apšalusias rožes reikia stipriai nugenėti iki sveiko gerai išsivysčiusio pumpuro. Be to, jos genimos vėliau, kai pumpurai jau ryškiai pradėję sprogti. Kartais smarkiai apšalę krūmai pradeda sprogti tik gegužės mėnesį.
Praėjus 2–3 savaitėms po genėjimo, rožių krūmus reikia atidžiai apžiūrėti. Per tą laiką visi sveiki pumpurai jau būna išsprogę ir pradėję vystytis. Ūglius, kurie auga į krūmo vidų, geriau iš anksto išlaužti arba bent praretinti. Kartu reikia išpjauti ir silpnus ūglius, taip pat tuos, ant kurių dar neišsprogę pumpurai. Kartais sugrįžus šaltiems orams, nugenėti krūmai apšąla, tuomet juos reikia nugenėti pakartotinai.
Kaip genėti?
Arbatinės hibridinės rožės. Jų žiedai formuojasi ant pirmamečių, gerai išsivysčiusių ūglių, nesvarbu, iš kurios krūmo dalies jie yra išaugę. Nupjovus pirmojo žydėjimo žiedus, iš viršutinių pumpurų pradeda formuotis antros eilės ūgliai, kurie sudaro žiedpumpurius ir pražysta antrą kartą. Nupjovus šiuos žiedus, formuojasi trečios eilės ūgliai ir pan. Arbatinės hibridinės rožės pavasarį genimos, paliekant ant kiekvienos šakos po 2–3 gerai išsivysčiusius pumpurus ir 25–35 cm aukščio krūmus. Vešliai augančių veislių rožes galima genėti, paliekant po 4–5 gerai išsivysčiusius pumpurus. Genint jaunas rožes, jų antramečius krūmus palikti žemesnius, iki 25 cm aukščio, nes iš apačios išaugs nauji vešlūs ūgliai ir tą pačią vasarą žydės.
Floribundinės rožės. Šias rožes, išskyrus kai kurias jų veisles, galima genėti vidutiniškai, paliekant krūmus 40–50 cm aukščio, o ant šakos – 4–6 gerai išsivysčiusius pumpurus (t. y. apie 8–10 cm ilgio ūglius). Žiedynai formuojasi nuo pat krūmo apačios. Per smarkiai nugenėtos rožės pražys daug vėliau, kai kada net rugpjūčio mėnesį.
Remontantinės rožės per vasarą žydi 2 kartus – birželio pabaigoje ir rugsėjį. Jų žiediniai ūgliai išsivysto tik iš viršutinių ir vidurinių pumpurų, o iš apatinių – vegetatyviniai. Todėl vienmečius, labai išaugusius šių rožių ūglius patartina genėti silpnai, o menkesnius – stipriai. Normaliai augančiam krūmui paliekamos 4–6 praėjusių metų šakos, kurios genimos silpnai, o pernai žydėjusios šakos ir vienų metų silpni ūgliai genimi stipriai, paliekant 1–2 pumpurus. Iš šių pumpurų išaugs stiprūs ūgliai, kurie žydės kitais metais. Taip genint, galima suformuoti net 1,5 m ar aukštesnius labai gausiai žydinčius krūmus. Antrą kartą gausiai žydės, jeigu su trumpais žiedynkočiais bus iškirpti pirmą kartą žydėję žiedai.
Laipiojančios rožės. Kad krūmas gausiai žydėtų, labai svarbu per žiemą išsaugoti visus paliktus stiebus – 4–5 žydėjusius stiebus ir tiek pat naujų ūglių. Pavasarį jas reikia labai mažai genėti – iškirpti tik pažeistas šakas. Žydėjusių stiebų žiedinės šakelės patrumpinamos ir paliekami 2–3 pumpurai. Reikia atkreipti dėmesį, kad šakelės (kurios paliekamos su keliais pumpurais) turi būti ne plonesnės kaip 3–4 mm storio, kad paskui išlaikytų žydinčius žiedus. Senesnių kaip dvejų metų šakų palikti nepatartina, nes iš jų kasmet išauga vis mažiau žiedinių šakelių.
Parko rožės. Pirmiausia išpjaunamos senos šakos ir silpni pirmamečiai ūgliai. Genėjimas iš dalies priklauso ir nuo krūmo augimo intensyvumo. Sparčiau augančias rožes reikia genėti mažiau. Dažniausiai paliekamos 6–7 pagrindinės šakos. Jos patrumpinamos tik tiek, kad krūmas gražiai atrodytų, būtų kompaktiškas.
Stiebinės rožės. Šių rožių, kaip ir krūminių, pirmiausia išpjaunamos visos pažeistos, silpnos ir vainiką tankinančios šakos. Genint labai svarbu palikti tą viršutinį pumpurą, iš kurio šaka augtų pageidautina kryptimi. Stiebinės rožės genimos kiek mažiau nei tos pačios veislės krūminės.
Besidriekiančios (šliaužiančios) rožės. Sutankėjusios ir silpnos šakos iškerpamos, o pagrindinės paliekamos 40–80 cm ilgio. Kuo ilgesnės šakos paliekamos, tuo gausiau rožės žydės ir primins žydintį kilimą. Kur buvo žiedynai, paliekami ūgliai iki 2,5 cm ilgio su 2 pumpurais.
Parengė Elena Matiukaitė
