Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra sukritikavo Lietuvą dėl nepakankamos kovos su diskriminacija dėl etniškumo. Socialines dokumentikos laida „Asmens kodas“ grįžta prie atskirties dėl etniškumo temos.
Vietiniai sociologų tyrimai byloja, jog daugiau nei pusė visuomenės laikosi neigiamo požiūrio į tokias grupes kaip romai, pabėgėliai ir migrantai. Apklaustieji teigia, jog jų nuomonė apie minimas grupes tik blogėja. Ir nors Lietuvoje išvardytos grupės yra negausios ir nekelia didelio masto problemų, dauguma gyventojų jų nemėgsta ir vengia.
Vilniaus taboro gyventojas Vladas Aleksandravičius darbo ieško nuolatos, tačiau teigia, kad jo rasti negali vien dėl to, jog esąs čigonas. Kaip į čigonus žiūri darbdaviai pamatysime laidoje, kai su Vladu nuvykome į darbuotojų ieškančią įmonę.
Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja, dirbanti su čigonų tautybės žmonėmis, gyvenančiais Vilniaus tabore, teigia, jog valstybės dėmesys šiai etninei gyventojų grupei nėra pakankamas. Tačiau ar gali padėti kad ir rimtų institucijų dėmesys, jei žmonės renkasi specifinį gyvenimo būdą. „Dauguma net neįsivaizduoja, kad savo kieme dera apsikuopti“, - teigia prisistatyti nenorėjusi socialinė darbuotoja. Tačiau kokiomis sąlygomis gyvena čigonai, retas gali susapnuoti net baisiausiame košmare. Čigonai sako, jog taip yra, nes jie nemėgstami, nors niekada nepasižymėjo nei agresija, nei bloga valia.
Tuo tarpu į Lietuvą užklystantys migrantai neslepia, jog Lietuvoje jiems gyventi gera. Nesvarbu, kad nemažai metų tenka praleisti užsieniečių registracijos centre Pabradėje, vėliau Rukloje. Dauguma atvykusiųjų noriai mokosi kalbos, kelia kvalifikaciją arba įgyja profesiją. Socialiniai darbuotojai teigia, jog viskas priklauso nuo pačių žmonių.
Tačiau ar juos priims mūsų visuomenė, net jei atvykėliai mokės kalbą, žinos papročius, susikurs padėtį visuomenėje? Ar jie liks kitokie ir visada mums svetimi?
„Asmens kodas“ - apie atskirtį dėl etniškumo, trečiadienį, lapkričio 14d., 19.15 val.
