Tačiau skubėjimas mėgautis pirmaisiais kilometrais dažnai užgožia būtinybę tinkamai paruošti techniką.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ surinkti L klasės transporto priemonių patikros duomenys atskleidžia, kokios problemos dažniausiai kamuoja Lietuvos motociklų parką ir į ką vairuotojai privalo atkreipti dėmesį, siekdami išvengti skaudžių nelaimių kelyje.
Matomumas kelyje ir žibintų problemos
Nors iš pirmo žvilgsnio statistika nuteikia optimistiškai, pirmuoju bandymu privalomąją techninę apžiūrą sėkmingai praeina net 70,4 proc. motociklų (palyginimui, lengvųjų ir komercinių automobilių rodiklis tesiekia 54–56 proc.), tačiau statistika taip pat parodė pavojingas tendencijas.
Bene didžiausias inžinerinis motociklų trūkumas yra susijęs su šviesos prietaisais. Šios grupės defektai sudaro net 14 procentų visų fiksuojamų pažeidimų.
Pavyzdžiui, 2,2 proc. motociklininkų patikros neįveikia dėl pavienių perdegusių šviesos šaltinių arba neveikiančių LED elementų, o dar beveik 4 proc. savininkų sulaukia neigiamo įvertinimo dėl netinkamo žibintų reguliavimo, neteisėtai sumontuotų lempučių ar reikalavimų neatitinkančios šviesos spalvos.
Dviračių transporto priemonių vairuotojams yra gyvybiškai svarbu būti laiku pastebėtiems bendrame eismo sraute, todėl bet koks apšvietimo sistemos trūkumas drastiškai padidina avarijos riziką.
Važiuoklės defektai ir stabdymo kelias
Antroji pagal dažnumą problemų kategorija slepiasi motociklo pakaboje. Apie 2,2 proc. transporto priemonių į techninės apžiūros stotis atvyksta su pažeistais, skysčius leidžiančiais ar visiškai funkcijas praradusiais amortizatoriais.
Tai toli gražu nėra tik važiavimo komforto klausimas. Susidėvėję amortizatoriai neužtikrina nuolatinio padangos kontakto su kelio danga, todėl smarkiai pailgėja stabdymo kelias, prarandamas stabilumas posūkiuose ir kritiškai sumažėja manevringumas avarinėse situacijose.
Modifikuotos išmetimo sistemos ir ridos klastojimas
Neatsiejama motociklų kultūros dalimi tapęs išmetimo sistemų garsas techninės apžiūros kontrolieriams kelia atskirą galvos skausmą.
Nors patys vairuotojai dažnai ginasi teigdami, jog garsesnis variklio darbas atkreipia automobilių vairuotojų dėmesį ir kompensuoja mažą motociklo siluetą galinio vaizdo veidrodėliuose, techniniai reglamentai išlieka griežti.
Natūralu, kad dėl savo konstrukcijos motociklų varikliai veikia šiek tiek garsiau, tačiau problemos prasideda savininkams savavališkai modifikavus išmetimo sistemas.
Pašalinus gamyklinius triukšmo slopintuvus ar pakeitus duslintuvų konstrukciją siekiama išgauti didesnį variklio efektyvumą.
Kadangi tokias modifikacijas nesunku atšaukti prieš pat patikrą sumontuojant originalias detales, o vėliau vėl grąžinant modifikuotas, realų triukšmą skleidžiančių motociklų skaičių gatvėse sukontroliuoti tampa itin sudėtinga.
Tokia savavališka intervencija į variklio darbą tiesiogiai atsiliepia ir ekologijos rodikliams – maždaug 1,4 proc. atvejų anglies monoksido (CO) kiekis išmetamosiose dujose viršija nustatytas ribines vertes.
Lygiai tokiai pačiai daliai motociklų savininkų tenka aiškintis dėl odometro rodmenų, kai paaiškėja, jog prietaisų skydelyje rodoma rida yra mažesnė už tą, kuri buvo užfiksuota ankstesnės apžiūros metu.
Galiausiai, dar 1,3 proc. motociklų techninės apžiūros barjero neįveikia dėl kritinės padangų būklės, kai protektoriaus gylis neatitinka minimalių reikalavimų arba guma būna nudilusi iki pat nusidėvėjimo žymeklių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
