Matydami kasmet pasikartojančią situaciją, vairuotojai vis dažniau kelia klausimą dėl darbų efektyvumo ir moderniausių užsienio praktikų pritaikymo galimybių Lietuvoje. Tačiau ar tai įmanoma? Ar, pavyzdžiui, neseniai prasidėjusią Gariūnų viaduko rekonstrukciją būtų įmanoma sutrumpinti nuo maždaug pusantrų metų iki pusmečio?
Reikėtų visiškai uždaryti eismą
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Via Lietuva“ tv3.lt portalui atsiųstame komentare dėstė, kad, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose matomi greitų statybų pavyzdžiai dažniausiai reikalauja drastiškų sprendimų organizuojant eismą.
„Užsienio pavyzdžiai dažnai remiasi visišku eismo uždarymu. Lietuvoje daugeliu atvejų siekiama užtikrinti nepertraukiamą eismą, ypač strategiškai svarbiuose keliuose, todėl darbai organizuojami etapais, o tai natūraliai ilgina jų trukmę“, – pabrėžia įmonės atstovai.
Vis dėlto, net ir pakeitus požiūrį bei leidus kelininkams dirbti ištisą parą, išskirtinių pokyčių vairuotojai nesulauktų.
„Teoriškai trumpesni terminai gal yra įmanomi, tačiau tam dažniausiai reikėtų riboti ar visiškai uždaryti eismą, taikyti intensyvų 24/7 darbo grafiką bei skirti papildomus finansinius resursus. Tačiau ir taikant šias priemones, pavyzdžiui, Gariūnų viaduko atveju, darbų terminas realiai sutrumpėtų galbūt 2 mėnesiais, tačiau tikrai ne per pusę“, – priduria „Via Lietuva“ atstovai.
Nenurodo kaip rangovai turėtų dirbti
Vairuotojai taip pat dažnai piktinasi, kad uždarytoje atkarpoje, dėl kurios susidaro milžiniškos spūstys, dažnai galima išvysti vos kelis darbuotojus, o kartais atvejais – nei vieno, nors būna dar visai šviesu ir šilta.
Pasiteiravus, kaip „Via Lietuva“ vertina situaciją, kai viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas neskiria pakankamai technikos ar darbuotojų pajėgumų objektui, įmonės atstovai teigė, kad „Via Lietuva“ nėra ta institucija, kuri nurodinėja, kiek žmonių privalo būti statybvietėje.
„Dažnai viešųjų pirkimų konkursuose vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų yra darbų įgyvendinimo terminas (konkurso sąlygose būna numatytas minimalus ir maksimalus darbų atlikimo terminas) – rangovai patys siūlo, per kiek laiko, atsižvelgiant į minimalius ir maksimalius terminus, gali įvykdyti projektą.
Sutartyse nustatomi galutiniai terminai, kurių privaloma laikytis. „Via Lietuva“ nereguliuoja, kaip rangovas organizuoja savo darbą – kiek darbuotojų ar technikos pasitelkia konkrečiu metu.
Svarbu pažymėti, kad darbo intensyvumas ne visada tiesiogiai susijęs su matomu darbuotojų skaičiumi objekte – dalis procesų vyksta etapais, priklausomai nuo technologinių dalykų“, – priduria „Via Lietuva“.
Darbų trukmę lemia ne tik kaina
Siekiant išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduriama atliekant didelės apimties infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Gariūnų viaduko rekonstrukciją vykdantį rangovą.
Pasak „Tilsta“ generalinio direktoriaus Eduardo Grinavecko, nors užsakovų ir eismo dalyvių lūkesčiai dėl darbų greičio yra puikiai suprantami, rangovams tenka manevruoti sudėtingomis sąlygomis.
„Didžiausi laukiantys iššūkiai – tai darbų vykdymas nenutraukiant intensyvaus eismo tiek magistraliniu keliu A1 Vilnius-Kaunas, tiek Vilniaus pietiniu aplinkkeliu, esančiu po viaduku, ribota darbo erdvė ir tai, kad rekonstruojant seną statinį dažnai atsiranda papildomų nenumatytų darbų ir klausimų, kurių iš anksto numatyti yra neįmanoma“, – situaciją komentuoja įmonės vadovas.
Pasiteiravus, kokių pokyčių vairuotojai gali tikėtis atnaujinus Gariūnų viaduką, E. Grinaveckas paaiškino, kad po rekonstrukcijos eismo organizavimo pobūdis šiame infrastruktūros mazge nepasikeis – eismas vyks taip pat, kaip ir iki viaduko atnaujinimo. Vis dėlto, žvelgiant iš konstrukcinės pusės, pokyčių bus nemažai.
„Pagrindinis skirtumas tarp senojo ir statomo naujo viaduko yra tas, jog dabartinis viadukas turi vieną plačią perdangą. [...] Vientisos perdangos viadukų Lietuvoje vis dar turime, tačiau rekonstruojant yra įprasta juos pakeisti į du vienas šalia kito stovinčius viadukus – ir dėl ekonomiškumo, ir dėl patogesnės eksploatacijos“, – inžinerinius sprendimus detalizuoja pašnekovas.
Paklaustas, ar atsirastų būdų darbus paspartinti ir objektą užbaigti dar šiais metais, E. Grinaveckas pabrėžia, kad statybų trukmė priklauso ne tik nuo finansų ar darbuotojų kiekio, bet ir nuo nepajudinamų fizikos dėsnių.
„Mes visada norime ir ieškome būdų kaip statinį pastatyti greičiau, tačiau kai kurių dalykų nepaskubinsi: negalima visiškai uždaryti eismo, išvengti netinkamų darbui oro sąlygų, turime išlaikyti technologinių procesų laiką (betonas 100 proc. stiprumą įgauna per 28 paras), taip pat negalime numatyti visų statybos metu iškylančių klausimų“, – neslepia įmonės vadovas.
Remontuoti kelius ištisą parą – per brangu
Nors vairuotojai norėtų matyti sparčiau vykstančius darbus, galimybę kelius remontuoti ištisą parą riboja lėšų trūkumas.
„Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo modelis bei viešųjų pirkimų reglamentavimas reikalauja racionalaus lėšų panaudojimo, todėl sprendimai dėl spartesnio, bet brangesnio įgyvendinimo gali būti priimami tik įvertinus visus kaštus ir naudą visuomenei.
„Esant labai ribotam finansavimui ir blogai kelių bei jų statinių būklei, nebūtų racionalu išbranginti projektų“, – teigia „Via Lietuva“ atstovai.
Tačiau ar įmanoma įvertinti, kiek įvairūs infrastruktūros projektai išbrangtų, jeigu darbai būtų vykdomi naktimis?
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad tiksliai apskaičiuoti, kiek išaugtų rekonstrukcijos sąnaudos perėjus prie trijų pamainų grafiko, nėra paprasta, nes galutinė kaina paaiškėja tik viešuosiuose pirkimuose. Tačiau išlaidų šuolis būtų neišvengiamas.
„Papildomai kainuoja darbas naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, o kartu brangtų ir visa susijusi grandinė – medžiagų gamyba, tiekimas, logistika, techninė priežiūra ir kitos paslaugos“, – teigia asociacijos vadovas, pabrėždamas, kad brangsta ne tik darbo jėga, bet ir visi pagalbiniai procesai.
Jeigu būtų poreikis – remontuotų greičiau
Visgi pagrindinė problema, užkertanti kelią greitam šalies infrastruktūros atnaujinimui, yra esą ne darbuotojų ar technikos trūkumas, o valstybinio planavimo ir finansavimo stabilumo nebuvimas.
Pasak Š. Frolenko, Lietuvos kelių tiesimo sektorius yra stiprus, todėl, valstybei pareikalavus spartesnio darbų vykdymo tempo ir už tai sumokėjus, įmonės tikrai prisitaikytų.
„Esminis klausimas yra tęstinumas. Įmonės gali planuoti papildomus pajėgumus tik tada, kai mato stabilų ir prognozuojamą darbų portfelį. Jei intensyvus režimas būtų reikalaujamas pavieniais atvejais, o po to sektoriuje vėl trūktų užsakymų, tokį modelį išlaikyti būtų sunku ir ekonomiškai neefektyvu“, – aiškina pašnekovas.
Jis primena, kad šiuo metu verslui apskritai trūksta užsakymų. Dėl šios priežasties reikalavimas įmonei staiga pasamdyti šimtus naujų darbuotojų vienam projektui, po kurio juos tektų atleisti, tiesiog prieštarauja bet kokiai verslo logikai.
Be to, net ir išsprendus ilgalaikio planavimo klausimus, atliekant remonto darbus reikia atsižvelgti į akustinės taršos ribojimus, kurie reikšmingai apsunkina galimybę organizuoti triukšmingus darbus vakarais ar naktimis. Lietuvos higienos normos numato, kad naktį (nuo 22 val. iki 7 val.) leistinas triukšmo lygis gyvenamose teritorijose turi būti 10 dBA žemesnis nei dieną.
Be to, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, rangovai privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pateikti savivaldybėms informaciją apie planuojamų darbų laiką, naudojamus triukšmo šaltinius, jų intensyvumą ir trukmę bei taikomas triukšmo mažinimo priemones.
Įstatyme taip pat numatytos rekomendacijos dėl darbų organizavimo šalia gyvenamųjų pastatų: triukšmingi darbai neturėtų būti atliekami poilsio ar švenčių dienomis, o darbo dienomis – nuo 19 val. iki 7 val.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
