Remiantis asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, prasta infrastruktūros būklė beveik kas aštuntam vairuotojui atnešė apčiuopiamų finansinių nuostolių.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Smūgis į duobę kainuoja tūkstančius
Draudimo bendrovės „ERGO“ ekspertai pastebi, kad transporto priemonių gedimai dėl kelio defektų išlieka viena dažniausių kreipimosi priežasčių.
Šie metai rodo nerimą keliančią tendenciją – vidutinė žalos suma auga. Jeigu 2025 metais vienas toks eismo įvykis vairuotojams vidutiniškai kainavo apie 725 eurus, tai šiemet vidutinė remonto sąmata šoktelėjo iki 876 eurų.
Vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius draudimo specialistai registravo 124 tokius atvejus, o bendra išmokų suma jau viršijo 108 tūkstančius eurų.
Bendrovės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas akcentuoja, kad problemos masiškumas labiausiai išryškėja pavasarį, kai dėl didelės drėgmės ir temperatūrų svyravimų asfalto danga pradeda irti.
Vien vasarį registruotas 51 toks atvejis. Pasak eksperto, vairuotojai dažnai klaidingai mano, jog po smūgio į duobę pakaks tik pakeisti sugadintą padangą. Iš tiesų, važiuojant didesniu greičiu, stipriai pažeidžiami pakabos elementai, amortizatoriai, vairo mechanizmas ir net elektronikos jutikliai.
Kadangi dalis tokių gedimų paaiškėja tik po kurio laiko, remonto išlaidos kartais pasiekia ekstremalias sumas – praėjusiais metais didžiausia išmoka siekė 9 tūkstančius eurų, o šiemet jau užfiksuota 5 tūkstančių eurų žala.
Kritinis požiūris į valstybinius kelius
Realią situaciją gatvėse ir magistralėse iliustruoja tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio mėnesį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Rezultatai rodo, kad net 78 procentai apklaustųjų buvo įvažiavę į duobę, tačiau jiems pavyko išvengti techninių gedimų.
Visgi daugiau nei 13 procentų vairuotojų per pastaruosius metus dėl to patyrė tiesioginių finansinių nuostolių. Dešimtadaliui respondentų automobilių remontas atsiėjo iki 500 eurų, o beveik 4 procentai nurodė, jog žala viršijo šią ribą.
Kaimo vietovėse gyvenantys vairuotojai į duobes pataiko dažniausiai – jie sudaro beveik trečdalį visų nukentėjusiųjų.
Vis dėlto, tikėtina, kad dėl mažesnio važiavimo greičio ir kitokio eismo pobūdžio jų patiriami nuostoliai rečiau viršija 500 eurų ribą. Nepaisant to, bendras visuomenės pasitikėjimas infrastruktūra išlieka kritiškai žemas. Tik 9 procentai tyrime dalyvavusių asmenų sutiko su teiginiu, jog Lietuvos keliai yra geros būklės.
Būtinos investicijos į prevenciją
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad asfalto defektai masiškai atsiveria būtent tuose ruožuose, kur dėl finansavimo trūkumo dangos remontas buvo atidėtas arba apskritai neįvyko. Tuo tarpu per pastarąjį dešimtmetį atnaujintuose keliuose tokių problemų beveik nepasitaiko.
Situacija, kai po žiemos net ir pagrindinėje šalies automagistralėje atsivėrusios duobės laužo automobilius, rodo būtinybę keisti infrastruktūros priežiūros strategiją. Asociacijos vadovo teigimu, valstybei būtina spartinti kelių remonto darbus ir pereiti prie prevencinio dangos gerinimo. Tik tokiu būdu pavyks užtikrinti eismo saugumą ir apsaugoti vairuotojus nuo tūkstantinių nuostolių, atsirandančių dėl laiku nesutvarkytos infrastruktūros.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
