Nepriklausomos Europos automobilių saugumo vertinimo organizacijos „Euro NCAP“ protokolai atnaujinami kas trejus metus, tačiau 2026-ųjų pakeitimai yra kur kas platesni nei įprastai. Pati organizacija juos vadina didžiausia peržiūra nuo 2009 metų, kai buvo įvestas bendras žvaigždučių reitingas. Nuo šių metų automobiliai vertinami pagal keturis saugos etapus, atitinkančius avarijos eigą nuo prevencijos iki gelbėjimo. Kiekviename etape galima surinkti po šimtą taškų, o rezultatas išreiškiamas procentais.
Straipsnio autorius – Vitoldas Milius
Etapų logika paprasta ir, mano galva, pagaliau atspindi realybę. Saugaus vairavimo etape vertinamos technologijos, padedančios išvengti žmogaus klaidų dar prieš susidarant kritinei situacijai. Avarijos išvengimo etape matuojama, kaip automobilis geba įspėti apie pavojų arba pats išvengti nelaimės. Apsauga susidūrimo metu – klasikinė dalis, apimanti kėbulo struktūrą, saugos diržus ir oro pagalves. O saugos po avarijos etape vertinama vadinamoji auksinė valanda – pirmosios šešiasdešimt minučių, kai gelbėtojams svarbi kiekviena smulkmena.
Svarbu ir tai, kad kiekvienam etapui nustatyti minimalūs slenksčiai: aukščiausio įvertinimo negaus automobilis, kurio bent viena sritis akivaizdžiai šlubuoja. Be to, susidūrimo bandymuose raudonai pažymėta manekeno kūno zona apriboja rezultatą iki keturių žvaigždučių.
Praktinė išvada pirkėjui negailestinga: 2023-iaisiais pelnytos penkios žvaigždutės ir toks pat 2026-ųjų įvertinimas – jau nebe ta pati valiuta.
Stebimas ne tik kelias, bet ir vairuotojas
Įdomiausi pokyčiai slypi pirmuosiuose dviejuose etapuose. Greičio ribojimų atpažinimo sistemos pirmą kartą bus tikrinamos realiame eisme, o ne vien uždarame poligone – ten, kur išblukusios linijos, medžių pridengti ženklai ir kiti kasdieniai iššūkiai. Aukščiausių įvertinimų siekiantys automobiliai privalės nuolat sekti vairuotojo akis ir galvos padėtį, o papildomų taškų bus skiriama už technologijas, atpažįstančias alkoholio ar kitų svaigalų poveikį. Daliai gamintojų tai nebus staigmena: dar 2023-iaisiais, vertindama „Kia EV9“, organizacija atskirai pagyrė greičio ribojimų atpažinimo tikslumą.
Atskirai vertinamos sistemos, gebančios saugiai sustabdyti automobilį, jei vairuotojas nebereaguoja. Atskiras vertinimas taikomas ir salone likusio vaiko aptikimo funkcijai, aktualiai visiems, vežantiems mažus vaikus.
Verta paminėti ir kitą vairuotojams itin aktualų aspektą. Pagalbos sistemos dabar tikrinamos realiame eisme, taip skatinant gamintojus jas sureguliuoti subtiliau. „Euro NCAP“ atvirai pripažįsta sulaukianti vartotojų skundų dėl įkyrių, be perstojo pypsinčių asistentų. Naujuoju protokolu siekiama, kad sistemos padėtų sklandžiai, o ne erzintų, nes išjungta pagalbos sistema neapsaugo nė vieno.
Trečias akcentas – gelbėtojų valanda. Elektra valdomos durų rankenėlės privalės veikti ir po smūgio, o elektromobilių aukštos įtampos baterijos turės būti patikimai atjungiamos. Plečiama ir keleivių apsaugos vertinimo apimtis: bandymuose atsižvelgiama į įvairesnes keleivių grupes – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus ir įvairaus sudėjimo žmonių. Tai smulkmenos, apie kurias pirkėjai nepagalvoja, kol jų neprireikia.
Mygtukų revanšas
Dabar – dalis, kurią skaitau su tyliu pasitenkinimu. Ne vienus metus įrodinėjau, kad pagrindinės funkcijos privalo turėti fizinius valdiklius, o ne būti paslėptos ekrano meniu.
Nuo šiol tai nebe seno vilko nostalgija, o taškais matuojamas reikalavimas: aukščiausių įvertinimų siekiantys gamintojai privalo palikti fizinius jungiklius, skirtus posūkių signalams, avarinei šviesos signalizacijai, garso signalui, valytuvams ir pagalbos iškvietimui.
Naujajame protokole pirmą kartą atskirai vertinami valdiklių išdėstymas ir aiškumas – tai, ką inžinieriai vadina žmogaus ir mašinos sąsaja. Vertintojams svarbu, kad jungiklius būtų galima valdyti apgraibomis, neatitraukiant žvilgsnio nuo kelio.
Priežastis – ne estetika, o dėmesys. Tyrimai rodo, kad vos dviem sekundėms nuo kelio nukrypęs žvilgsnis smarkiai padidina avarijos riziką, o net paprasčiausia užduotis ekrane trunka gerokai ilgiau nei fizinio mygtuko paspaudimas, kai į jį nereikia žiūrėti. Ironiška, kad ekranų kultą įtvirtinusi „Tesla“, net valytuvams valdyti pasirinkusi ant vairo įtaisytą mygtuką, dabar atsidūrė tarp gamintojų, kuriems naujoji tvarka nepalanki. Panašios kritikos sulaukė ir „Volkswagen“, jau paskelbęs, kad grįš prie fizinių mygtukų.
Asmeniškai norėčiau, kad sąraše būtų ir klimato valdymas – kelionėje tai tebėra viena dažniausiai naudojamų funkcijų. Tačiau kryptis aiški: ekranų lenktynės pasiekė ribą, ir tai gera žinia visiems.
Pirmieji išlaikė egzaminą
Liepos pradžioje paskelbti pirmieji pagal naująjį protokolą įvertinti modeliai. Tarp jų – penkias žvaigždutes pelnęs „BMW iX3“. Įdomiausia čia ne žvaigždutės, o po jomis pateikiami procentai: bavarų elektromobilis saugos po avarijos etape surinko net 95 proc., o avarijos išvengimo dalyje – 83 proc. Būtent šie keturi skaičiai apie automobilį dabar atskleidžia daugiau nei bendras penkių žvaigždučių įvertinimas, todėl raginu skaitytojus lyginti juos, o ne vien žvaigždučių skaičių.
Kaip šioje sistemoje atrodo dabartiniai modeliai, gerai iliustruoja „Kia“ pavyzdys. Populiarusis „Kia Sportage“ penkias žvaigždutes pelnė 2022-aisiais, surinkęs 87 proc. už suaugusiųjų apsaugą.
Naujesnis pavyzdys – kompaktinis elektromobilis „Kia EV4“: 2025-ųjų gruodį, pagal griežčiausią iki tol metodikos redakciją, jis su „DriveWise“ saugos paketu pelnė penkias žvaigždutes, surinkęs 84 proc. už suaugusiųjų ir 85 proc. už vaikų apsaugą. Šie įvertinimai tebegalioja ir yra tvirtas atspirties taškas, o naujausi modeliai, pavyzdžiui, „Kia K4“, savo eilės pagal 2026-ųjų tvarką dar laukia.
Patikrinti nesudėtinga: „Euro NCAP“ svetainėje prie kiekvieno modelio nurodomi bandymo metai ir tuomet galiojusi protokolo redakcija, o greta žvaigždučių – visų sričių procentai. Minutė tokiai patikrai bus naudingesnė už valandą reklaminių filmukų. Ši pamoka, beje, galioja ir prabangos klasei: pernai pagal ankstesnę tvarką „Mercedes-Benz CLA“ pripažintas saugiausiu Europoje išbandytu automobiliu, tačiau ir šis titulas priklauso senojo egzamino epochai.
Gamintojo požiūris čia tampa apčiuopiamu pranašumu: „Kia“ daugelyje modelių – nuo „Kia Sportage“ iki elektromobilių – pagrindines aktyviosios saugos sistemas montuoja kaip standartinę įrangą, o ne sieja jas vien su papildomais įrangos paketais.
Be to, salonuose gamintojas išlaiko fizinius valdiklius – kaip tik už tai naujajame protokole skiriama taškų. Todėl prielaidų manyti, kad naujasis egzaminas „Kia“ modeliams bus įveikiamas, netrūksta. Vis dėlto taisyklė galioja visiems be išimties: prieš patikėdami žvaigždutėmis, patikrinkite bandymo metus ir keturis procentinius įverčius po jomis. Skirtingų metų penketai – tarsi skirtingų epochų banknotai: atrodo vienodai, tačiau jų perkamoji galia skiriasi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
