Tinklalaidėje lenktynininkas papasakojo apie pirmuosius žingsnius sporte, atskleidė, kodėl nusivylė profesionaliu šonaslydžiu, ir prisiminė išgyvenimo dramą primenančią verslo pradžią svetimoje šalyje.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Gatvės chuliganai, užauginę automobilių sporto kartą
Prieš daugiau nei dešimtmetį, kai šonaslydis Lietuvoje dar tebuvo nišinis užsiėmimas ir mažai kam girdėtas terminas, Ignas kartu su broliu Norbertu (žinomu kaip „Norbe Films“) sukūrė tikrą interneto fenomeną.
Jų vaizdo įrašų serija „Ruošk roges“ masiškai išpopuliarino šią sporto šaką, tačiau tuo pačiu metu vaikinai balansavo ant labai plonos ribos su įstatymais.
Jaunuoliai naktimis treniruodavosi tuščiose gatvėse ir apsnigtose aikštelėse, sulaukdami nemažai policijos pareigūnų dėmesio ir prisidėdami prie chuliganiško vairavimo termino atsiradimo.
Nors šiandien į tokį elgesį visuomenė žiūri itin griežtai, pats lenktynininkas teigia, kad didelio pavojaus aplinkiniams tuomet nekėlė, o ši gatvės patirtis bei milžiniškas praktikos kiekis prie vairo tapo būtinu pamatu ugdant ateities talentus.
Pasak jo, būtent toks neformalus važinėjimas smarkiai prisidėjo prie kultūros sprogimo, kai netrukus kiekvieną savaitgalį šalyje pradėjo vykti oficialios varžybos ir atsirado legalios erdvės tobulinti įgūdžius.
Subjektyvus teisėjavimas ir išaugę kaštai
Išaugę iš gatvės lygio, broliai nusprendė pereiti į profesionalų sportą ir įkūrė komandą „Bros for Pros“.
Nors pradžia žemesnėse lygose buvo kupina entuziazmo ir leido mėgautis vairavimu, perėjimas į aukščiausią profesionalų lygą greitai atnešė nusivylimą. I. Daunoravičius atvirauja, kad sportas prarado savo žavesį dėl drastiškai išaugusių kaštų ir sumažėjusio laiko pačioje trasoje.
Užuot ištisas valandas tobulinę įgūdžius ir sukę ratus treniruotėse, sportininkai gaudavo vos kelis važiavimus, kurių metu bet kokia klaida reikšdavo brangiai kainuojančios technikos laužymą.
Galutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę, tapo subjektyvūs ir ginčytini teisėjų sprendimai. Lenktynininkas prisimena varžybas, kurių metu teisėjai neturėjo vaizdo ekranų, nematė visų trasos niuansų ir priėmė nesąžiningus sprendimus.
Supratęs, kad šioje sporto šakoje pernelyg daug lemia žmogiškasis faktorius ir asmeninės simpatijos, I. Daunoravičius nusprendė parduoti savo sportinį automobilį ir padėti tašką šonaslydžio karjeroje.
Verslo pradžia Vokietijos degalinės garaže
Būdamas vos 22, lietuvis priėmė radikalų sprendimą – viską metęs išvyko į Vokietiją. Kartu su vieno žinomiausių Lietuvos startuolių „Vinted“ bendraįkūrėju Mantu Mikucku, kuris tapo šio naujo projekto partneriu ir mentoriumi, jaunuolis nusprendė atidaryti lenktyninių automobilių nuomos verslą „RingFreaks“ pačioje Europos automobilių sporto širdyje – Niurburgringe.
Verslo pradžia nebuvo panaši į sėkmės istoriją ir labiau priminė išgyvenimo dramą. Nemokėdamas vokiečių kalbos, susidūręs su griežta vietine biurokratija ir neturėdamas kur gyventi, I. Daunoravičius pirmąją savaitę miegojo tiesiog išnuomotame degalinės garaže, kol galiausiai pavyko susitarti dėl nedidelio kambarėlio virš vietinės kepyklos.
Turėdami tik du lietuviškais numeriais paženklintus BMW automobilius, verslininkai rizikavo viskuo, ką turėjo.
Pirmasis pusmetis buvo itin sunkus, klientų trūko, o į lietuvius vokiečiai žiūrėjo itin nepatikliai. Visgi atkaklus darbas ir teikiama kokybė galiausiai davė vaisių – klientai patikėjo bendrovės paslaugomis, o verslas pradėjo sparčiai augti, atverdamas duris kitiems dideliems lenktynininko projektams.
Daugiau – „Driftoholikai“ tinklalaidėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
