Tačiau tikroji šio modelio starto linija buvo toli gražu nėra romantiška. Tai buvo kova už būvį griuvėsiuose, kurioje lemiamą vaidmenį suvaidino ne inžinieriai, o vienas įžvalgus britų karininkas.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
55 automobiliai, pakeitę istoriją
1945-ųjų gruodžio 27-ąją, kai pasaulis vis dar bandė atsigauti po Antrojo pasaulinio karo, subombarduotoje Volfsburgo gamykloje įvyko mažas stebuklas.
Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis civilinis pokario „Volkswagen Typ 1“ – automobilis, vėliau gavęs legendinę „vabalo“ pravardę.
Nors sąlygos buvo tragiškos, gamyklai trūko žaliavų, elektros energijos tiekimas trūkinėjo, o kvalifikuotų darbuotojų stigo, nes daugelis jų buvo išblaškyti karo, nepaisant logistinio pragaro ir apgadintų staklių, iki 1945-ųjų pabaigos (t. y. per paskutines keturias metų dienas) darbininkams pavyko surinkti vos 55 automobilius.
Šis kuklus skaičius tapo simboliniu atskaitos tašku istorijoje, kuri vėliau išaugo iki dešimčių milijonų pagamintų vienetų.
Britų majoras, kuris matė daugiau nei kiti
Paradoksalu, bet vokiško „liaudies automobilio“ likimas tuo metu kabojo ant plauko ir priklausė nuo buvusių priešų malonės. Po sąjungininkų bombardavimų gamykla gulėjo griuvėsiuose, o britų okupuotoje zonoje ji buvo vertinama veikiau kaip našta nei kaip vertingas turtas.
Reali grėsmė buvo gamyklos išmontavimas arba įrangos išpardavimas, kas ištiko daugelį kitų Vokietijos pramonės objektų.
Gelbėtoju tapo britų majoras Ivanas Hirstas. Paskirtas prižiūrėti gamyklą, jis įžvelgė potencialą ten, kur kiti matė tik metalo laužą.
I. Hirstas sugebėjo įtikinti britų karinę vadovybę pateikti užsakymą tūkstančiams automobilių, skirtų okupacinės administracijos reikmėms.
Šis pragmatiškas žingsnis gamyklai tiesiogine to žodžio prasme nupirko laiko ir leido išsaugoti gamybinius pajėgumus. Be šio sprendimo Volfsburgas šiandien galbūt neegzistuotų automobilių pramonės žemėlapyje.
Nuo karinės praeities iki daržų gamykloje
Kalbant apie „vabalo“ istoriją, neįmanoma ignoruoti jo tamsiosios pusės. 4-ajame dešimtmetyje nacistinio režimo propaguotas kaip masinė transporto priemonė eiliniam vokiečiui, realybėje jis taip ir nepasiekė šiam automobiliui taupiusių žmonių garažų.
Antro pasaulinio karo metais gamykla buvo paversta karinės pramonės sraigtu, gaminančiu karinius visureigius „Kübelwagen“ (Typ 82), o cechuose buvo išnaudojami karo belaisviai ir koncentracijos stovyklų kaliniai.
Pokario realybė taip pat buvo žiauri. 1945-aisiais gamyklos vadovybė turėjo rūpintis ne tik plienu ar varžtais, bet ir elementariu darbuotojų išgyvenimu.
Maisto trūkumas buvo toks didelis, kad dalis gamyklos teritorijos buvo paversta daržais, kuriuose auginamos daržovės tapo vieninteliu būdu pamaitinti badaujančius darbininkus.
Pasaulinė sėkmė
Pradėjęs savo kelią kaip paprastas ir pigus automobilis (panašiai kaip prancūzų „Citroën 2CV“) „vabalas“ greitai peržengė Vokietijos sienas.
Jau 5-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs eksportas ir pasirodymai tarptautinėse parodose pavertė šį techninį keistuolį su oru aušinamu varikliu gale pasauliniu fenomenu.
Istorija, prasidėjusi nuo tų 55 automobilių tarpšventiniu laikotarpiu, tęsėsi neįtikėtinai ilgai. Paskutinis klasikinės konstrukcijos „vabalas“ nuo konvejerio nuriedėjo tik 2003 metų liepos 30 dieną Puebloje, Meksikoje. Iš viso pasaulį išvydo daugiau nei 21,5 milijono automobilių, įrodžiusių, kad net griuvėsiuose gali gimti legenda.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
