Kadangi automobilių dizaino supratimas ir inžinerinės galimybės tobulėjo kiekvienais metais, lakią fantaziją turinčių dizainerių eksperimentai taip pat stipriai prasilenkė su tuo, ką žmonės gatvėje matydavo iki tol. Ir vis dėlto, jeigu reikėtų besti pirštu į vieną automobilį, kuris visiems laikams transformavo daugelio dizainerių požiūrį į estetiką, jūsų akys visuomet būtų nukreipiamos į „Lancia Aurelia Florida“.
Pažvelgę į automobilį – pamatysite aptakų, neypatingai dailų ar gracingai atrodantį automobilį, tačiau norėdami suprasti, kodėl būtent „Lancia Aurelia Florida“ visiems laikams pakeitė automobilių dizainą, iš pradžių pradėkite analizuoti pačias smulkiausias detales.
Matote, bendras „Lancia“ ir „Pininfarina“ kūrinys atsisakė monolitinių formų ir visam pasauliui pristatė naują automobiliams skirtų kėbulo dalių gamybos formulę, kurioje dominavo simetrija ir aptakios formos.
Jeigu anksčiau automobilių formos buvo praktiškai identiškos, grubios , it tašytos kirviu, štai šis „Lancia“ ir „Pininfarina“ kūrinys į automobilių dizainą leido pažvelgti pro kitus akinius. Italai pademonstravo, jog kiekviena kėbulo dalis gali turėti tam tikrą estetinę koncepciją, kurių visuma padėjo sukurti modernaus automobilio paveikslą.
Projekto autoriai tuomet pabrėžė, jog svarbiausias dizaino elementas buvo išraiškingos išvaizdos priekinė dalis, kurioje buvo matyti radiatoriaus grotelės su jose įmontuotais žibintais. Taip dar nebuvo daręs nei vienas gamintojas.
Dėmesį traukė ir išskirtinės kėbulo proporcijos, kurias sudarė aptaki stogo linija, pastebimai paaukštinta sparnų linija bei ilgas variklio dangtis su santūriai atrodančia oro paėmimo anga.
Automobilio saloną gaubė lenktas ir platus priekinis stiklas, kuris buvo įstatytas į ypatingai siaurius priekinius statramsčius. O štai lango liniją juosė ištisa, chromu padengta juosta.
Antroji evoliucija
Jeigu pirmoji koncepcija buvo sukurta siekiant pademonstruoti ką galima pasiekti automobilių dizaino srityje, tai 1957 metais pristatyta „Lancia Aurelia Florida“ kupė buvo sukurta, regis, siekiant patenkinti „Pininfarina“ įkūrėjo Battista Farina poreikius.
Kaip sufleruoja automobilio pavadinimas, jis turėjo elegantišką kupė kėbulo tipą bei „Pininfarina“ inžinierių patobulintą „Lancia“ 6 cilindrų variklį, gebėjusį išvystyti tik 87 arklio galias.
„Lancia“ prašymu, automobilyje buvo sumontuotas gerokai statesnis priekinis stiklas, didesnė oro paėmimo anga variklio dangtyje. Taip pat pakoreguota stogo linija, kuri sukuria gerokai aptakesnio automobilio įspūdį.
Automobilį tuomet išvydęs, taip pat itin garsus dizaineris, Bruno Sacco, ne vienam automobilių tema rašiusiam leidiniui sakė, jog tai yra vienas iš tų ratuočių, kurį jis svajojo sukurti.
Sprendžiant iš tolimesnių įvykių, susidaro įspūdis, jog Bruno Sacco ir Battista Farina entuziazmas parsidavė „Lancia“ vadovybei, kuri 1959 metais pristatė serijinę „Florida II“ versiją.
Nors serijinė versija neteko sumaniai užslėptų galinių durelių, o ir bendra automobilio stilistika buvo gerokai santūresnė, tačiau šie pokyčiai buvo būtini norint sumažinti ir taip didelius gamybos kaštus.
Didžiausias ir svarbiausias „Lancia Florida“ įvertinimas – kitų gamintojų dėmesys. Po dviejų „Lancia Florida“ koncepcijų pasirodymo, keletas didžiųjų automobilių pramonės žaidėjų kreipėsi į „Pininfarina“ specialistus, kurių buvo prašoma sukurti šį bei tą panašaus.
Netrukus automobilių pasaulis išvydo „Wolseley 15/60“, „Austin A-55 Cambridge“, „MG Magnette Mark III“, „Morris Oxford Series IV“, „Fiat 1800“ ir „Fiat 2100“ bei „Peugeot 404“. Visi šie automobiliai buvo sukurti semiantis įkvėpimo iš „Lancia Florida“ koncepcijų.
