Greičio rekordų istorija: 400-600 km/val.

Nuo pats automobilio išradimo pradžios, žmonės stengėsi patobulinti juos tai, jog jie išvystytų kuo didesnį greitį. Praeitoje dalyje kalbėjome apie pirmuosius bandymus pasiekti greičio rekordus, o dabar grįžtame į ketvirtąjį dešimtmetį, kuomet žeme lekiojo bolidai, galintys pasiekti 400 km/val. žymą.
Tarpukariu labiausiai dėl greičio buvo pašėlę ne amerikiečiai ar vokiečiai, o inteligentiškieji britai. Tarp šios tautos nutrūktgalvių ir genijų, labiausiai žibėjo Malcolmo Campbello žvaigždė. Šis žmogus su begale „Sunbeam“ ar „Bluebird“ automobilių mušė vieną po kito greičio rekordus, o nuo 1930, kai į trasas išvažiavo naujausioji „Bluebird“ versija, turinti kompresorinį 24 litrų darbinio tūrio monstrą po kapotu su beveik 1500 arklio galių, Malcolmas lenktyniavo tik su savimi. Po penkerių metų į Bonevilio druskos klodus išriedėjo paskutinė sumanaus inžinieriaus giesmė – rekordinis bolidas, turintis 37 litrų darbinio tūrio „Rolls-Royce“ variklį su 2300 ristūnų. Tai leido „Bluebird“ pasiekti naują rekordą – 482 km/h.


Reziumuojant visą Malcolmo Campbello triūsą siekiant rekordų, galime drąsiai teigti, jog jis buvo didi asmenybė. Per visą karjerą jo sukurti automobiliai sumušė net 9 greičio rekordus, o taip pat dar tris rekordai buvo pasiekti ant vandens. Iki šios dienos šis žmogus Anglijoje yra laikomas didvyriu ir yra apdovanotas riterio titulu.


Campbellui išėjus į pensiją, tarp greičių mėgėjų toliau virė atkaklios kovos, o į aukštumas iškilo ar vienas britas, Džordžas Eystonas. Šis vyras buvo inžinierius ir išradėjas, sukūręs ne vieną automobilių pramonėje naudojamą mechanizmą. Tačiau labiausiais šis žmogus žinomas dėl jo sukurto monstro, vardu „Thunderbolt“. Šis žvėris buvo sukurtas vieninteliam tikslui – sumušti visus iki tada galiojusius rekordus. Sveriantis septynias tonas, trijų ašių, aštuonių ratų didžiulis automobilis turėjo du dvylikos cilindrų „Rolls-Royce“ variklius, bendrai generuojančius net 4766 arklio galias!


1937 metų lapkričio devynioliktą dieną, Bonevilyje, prie starto linijos atvažiavęs „Thunderbolt“ taikėsi tiesiai į rekordą ir jį be vargo pagerino – 502 km/h. Nors automobilis atrodė ganėtinai aptakus, šis gremėzdas nebuvo aerodinamiškas, todėl jau kitais metais Džordžas grįžo su patobulintu „Thunderbolt“ ir pasiekė naują rekordą, išvystydamas 556 km/h. Tačiau brito nelaimei, jo rekordas galiojo vos keletą savaičių, nes į greičiausių sąrašus įsirašė amerikietis Džonas Cobbas su „Railton Special“.  563 km/h – toks buvo Cobbo pasiekimas. Tačiau šis rekordas tik parodė, kokia svarbi yra aerodinamika, nes „Railton Special“ turėjo vos ne dvigubai mažiau arklio galių už „Thunderbolt“, bet daug aptakesnį kėbulą.


Tarp brito ir amerikiečio užvirė tikra kova dėl greičiausiojo titulo. Ji truko iki pat 1939 metų, kuomet Cobbas pasiekė 594 km/h greitį. Visa tai įvyko vos dvi savaitės prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šis visą pasaulį sukrėtęs įvykis pristabdė kovas druskos kloduose, o į įvykių įkarštį sugrįšime kitoje dalyje.