• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai „Ferrari“ paskelbė, kad jų pirmasis žingsnis į elektromobilių pasaulį bus pažymėtas vardu „Luce“ (it. šviesa), automobilių istorijos žinovai tik šyptelėjo. Italų gamintojui šis žodis simbolizuoja aiškumą, naują pradžią ir technologinį švyturį. Tačiau ironiška tai, kad lygiai tą patį vardą beveik 30 metų naudojo Japonijos koncernas „Mazda“, ir jų „Luce“ buvo ne ką mažiau technologiškai ambicingas kūrinys.

GALERIJA (11)

Kai „Ferrari“ paskelbė, kad jų pirmasis žingsnis į elektromobilių pasaulį bus pažymėtas vardu „Luce“ (it. šviesa), automobilių istorijos žinovai tik šyptelėjo. Italų gamintojui šis žodis simbolizuoja aiškumą, naują pradžią ir technologinį švyturį. Tačiau ironiška tai, kad lygiai tą patį vardą beveik 30 metų naudojo Japonijos koncernas „Mazda“, ir jų „Luce“ buvo ne ką mažiau technologiškai ambicingas kūrinys.

REKLAMA

Mums, europiečiams, šis modelis geriau žinomas kaip „Mazda 929“. Tačiau gimtojoje Japonijoje „Luce“ buvo tikrasis markės flagmanas, kuris technine prasme dažnai pralenkdavo laiką.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

REKLAMA

Lietuviams – „929“, japonams – „Luce“

„Mazda Luce“ istorija prasidėjo dar 1966 metais. Tai buvo solidus, 4,37 metro ilgio sedanas, kurio dizainą įkvėpė europietiškos linijos. Bėgant metams, šis modelis tapo „Mazda“ bilietu į „Executive“ klasę – ten, kur karaliavo komfortas, dydis ir technologijos.

Europoje 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje dar buvo galima dažnai sutikti šiuos automobilius, pažymėtus „929“ vardu. Pas mus jie buvo vertinami dėl erdvaus salono, minkštos važiuoklės ir patikimų, bet gana konservatyvių 4 arba 6 cilindrų variklių.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pačios didžiausios įdomybės vyko Japonijoje. Ten „Luce“ buvo ne šiaip transporto priemonė, o inžinerinių eksperimentų poligonas. Kol gamintojas šį modelį Europoje pardavinėjo su įprastais benzininiais motorais, Japonijos rinka mėgavosi technologija, kurią „Mazda“ įvaldė geriau nei bet kas kitas. Šie modeliai buvo komplektuojami su rotoriniais varikliais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokesčių gudrybės

Pati įspūdingiausia „Luce“ karta (kėbulo kodas HC) pasirodė 1986 metais ir buvo gaminama iki pat 1991-ųjų. Būtent šis modelis tapo technine viršukalne.

Greta naujai sukurtų V6 variklių, „Mazda“ šiame limuzine montavo ir legendinį „13B“ rotorinį variklį su turbina – tą patį, kuris vėliau išgarsino sportinį „RX-7“. Kodėl solidžiam sedanui reikėjo tokio variklio? Atsakymas slypi Japonijos mokesčių sistemoje.

REKLAMA

Rotoriniai varikliai, nepaisant didelės galios, turėjo mažą darbinį tūrį, todėl jų savininkai mokėjo gerokai mažesnius mokesčius nei tie, kurie rinkosi 3,0 litrų V6 agregatus.

Paskutinis pasispardymas

Paskutinieji „Luce“ modeliai (pvz., „Royal Classic“ versija) stebino įranga, kuri net ir šiandien, 2026-aisiais, atrodo solidžiai: skaitmeninis prietaisų skydelis, elektra valdomos sėdynės, integruotas šaldytuvas gėrimams ir elektroniniu būdu reguliuojama pakaba.

REKLAMA

1991 metais ši era baigėsi. „Mazda“ nutraukė „Luce“ gamybą, o kartu su ja į istoriją pasitraukė ir vienintelė pasaulyje limuzinų serija su rotoriniais varikliais.

Tad kai kitą kartą išgirsite apie naująjį elektrinį „Ferrari Luce“, prisiminkite – prieš tai buvo japoniškas „Luce“. Jis neturėjo baterijų, bet turėjo rotorinį variklį ir drąsą būti kitokiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų