• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuolaikiniuose automobiliuose diegiama vis daugiau elektroninių sistemų, kurios stebi vairuotojų veiksmus ir padeda išvengti eismo įvykių.

Šiuolaikiniuose automobiliuose diegiama vis daugiau elektroninių sistemų, kurios stebi vairuotojų veiksmus ir padeda išvengti eismo įvykių.

REKLAMA

Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos planuoja žengti dar toliau ir įpareigoti gamintojus montuoti technologijas, kurios neleistų neblaiviems asmenims pradėti kelionės.

Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Tokį reikalavimą numato dar 2021 metais priimtas infrastruktūros investicijų paketas. Pagal šį dokumentą, Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) privalo užtikrinti, kad pasyvios blaivumo kontrolės mechanizmai naujose transporto priemonėse taptų privalomi maždaug 2027 metais.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip veiks naujoji sistema?

Įstatymai numato, kad naujosios sistemos privalės veikti pasyviai – vairuotojams nereikės pūsti į tradicinius alkotesterius ar atlikti kitų papildomų veiksmų.

REKLAMA

Sistema savarankiškai analizuos žmogaus būklę ir, užfiksavusi normos viršijimą, blokuos variklio užvedimą. JAV institucijos svarsto tris pagrindinius technologinius sprendimus:

Elgsenos analizė: vaizdo kameros ir programinė įranga stebėtų vairuotojo akis, reakcijos laiką bei vairavimo stilių, o užfiksavusios nuovargį ar koncentracijos trūkumą – neleistų pajudėti iš vietos.

REKLAMA
REKLAMA

Pasyvus alkoholio aptikimas: salone sumontuoti iškvėpto oro jutikliai arba ant vairo esantys infraraudonųjų spindulių davikliai fiksuotų alkoholio garus be jokio vairuotojo įsitraukimo.

Hibridinis modelis: šis apjungtas biometrinių duomenų, veido atpažinimo ir judesių analizės variantas laikomas patikimiausiu.

Technologinės kliūtys ir sistemos klaidų rizika

Iniciatyvos rėmėjai, tokie kaip organizacija „Mothers Against Drunk Driving“, skaičiuoja, kad šios naujovės kasmet galėtų išsaugoti apie 9400 gyvybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jų, tai būtų didžiausias saugumo proveržis nuo saugos diržų atsiradimo. Tačiau realų įgyvendinimą stabdo technologiniai trūkumai.

Vasario mėnesį Jungtinių Valstijų Kongresui pateiktoje ataskaitoje Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija pripažino, kad šiuo metu rinkoje nėra jokios pasyvios technologijos, galinčios tiksliai išmatuoti 0,8 promilės koncentraciją ir tinkamos masiniam montavimui į pirkėjams skirtus automobilius.

REKLAMA

Esminis iššūkis yra įrangos tikslumas. Jei sistemos patikimumas siektų 99,9 procento, tai vis tiek reikštų, kad milijonai visiškai blaivių vairuotojų negalėtų užvesti savo automobilių dėl klaidingo suveikimo. Toks blokavimas kritinėse situacijose gali sukelti pavojingų pasekmių, todėl kol kas 2027 metų terminas atrodo sunkiai įgyvendinamas, nors manoma, kad ilgainiui šios sistemos vis tiek turėtų tapti standartu.

REKLAMA

Pokyčių įtaka Europos rinkai

Nors teisiniai reikalavimai kuriami Jungtinėse Valstijose, dėl globalios automobilių pramonės specifikos panašūs sprendimai netrukus gali būti pradėti taikyti ir Europoje.

Europos Sąjungoje parduodamuose naujuose modeliuose jau dabar privalomai montuojamos vairuotojo nuovargį stebinčios sistemos, tačiau šiuo metu vairuotojai dar turi galimybę jas išjungti rankiniu būdu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų