2026 metais šalies žemėlapyje užfiksuotos 27 vadinamosios juodosios dėmės. Ir nors šis skaičius yra dešimtadaliu mažesnis nei pernai, inžinerinių problemų ir neatsakingo vairuotojų elgesio derinys toliau reikalauja aukų.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Saugumo ekspertai pabrėžia, kad vienos didžiausių grėsmių išlieka nesaugūs kairieji posūkiai bei netinkamai apšviestos pėsčiųjų perėjos.
Nesikeičianti nelaimių geografija ir šimtai nukentėjusiųjų
Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistų surinkti duomenys atskleidžia realią eismo įvykių kainą. Per 2026 metus pavojingiausiuose ruožuose įvyko 122 įskaitinės avarijos, kurių metu žuvo 3 asmenys, o dar 162 eismo dalyviai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.
Juodąja dėme oficialiai laikomas toks kelio ruožas ar sankryža, kur per ketverius metus įvyksta bent keturios įskaitinės avarijos, pasibaigusios eismo dalyvių žūtimi arba sužeidimais.
Išsamus vertinimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – daugiau nei pusė, net 15 juodųjų dėmių, išliko tose pačiose vietose kaip ir praėjusiais metais. Tai akivaizdus įrodymas, kad kai kurios infrastruktūros problemos yra įsisenėjusios ir reikalauja neatidėliotinų inžinerinių sprendimų.
Sudėtingiausia situacija fiksuojama magistraliniuose keliuose, kur aptikta 14 tokių zonų. Krašto keliuose nustatytos devynios, o rajoniniuose – keturios avaringos vietos. Labiausiai išsiskiria magistralinis kelias A12 Tauragės mieste, kur viename ruože susitelkė net trys juodosios dėmės.
Nuo kairiojo posūkio iki plačių perėjų
Analizuojant avarijų priežastis, išryškėja pasikartojantys kelių infrastruktūros trūkumai. Vairuotojams didžiausią iššūkį kelia kairiojo posūkio manevras – net 26 procentai visų susidūrimų juodosiose dėmėse įvyksta būtent sukant į kairę arba bandant apsisukti.
Taip pat didžiulį pavojų kelia perėjos, kurios kerta daugiau nei dvi eismo juostas, neturi kryptinio apšvietimo ar saugumo salelių. Dažnai avarijas išprovokuoja ir nepakankamai aiškiai paženklintas eismo dalyvių pirmumas sankryžose.
„Galime pasidžiaugti, kad juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės keliuose mažėja. Vis dėlto didžiausią riziką vis dar kelia nesaugūs kairieji posūkiai ir nepakankamai saugios pėsčiųjų perėjos. Todėl kartu su investicijomis į infrastruktūrą būtinas ir pačių eismo dalyvių sąmoningumas“, – pabrėžia TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Augustinas Gudelis.
Neišvengiama infrastruktūros rekonstrukcija
Siekdama iš esmės pakeisti situaciją, valstybė planuoja imtis kompleksinių priemonių. Pavojingiausiose vietose ketinama optimizuoti šviesoforų fazes, o esant galimybei – rekonstruoti avaringas sankryžas į žiedines.
Pėsčiųjų saugumui užtikrinti bus diegiamas kryptinis apšvietimas, įrengiamos saugos salelės bei ryškinamas horizontalusis ženklinimas, kuris aiškiai nurodytų pėsčiųjų ir dviratininkų pirmumą.
„Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau kiekviena likusi juodoji dėmė žemėlapyje yra signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika.
Todėl ši Vyriausybė kryptingai dirba mažindama avaringiausias vietas ir tvarkydama nesaugias pėsčiųjų perėjas, kuriose nelaimės kartojasi metų metus. Mūsų tikslas – sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių šalies keliuose“, – teigia susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Vis dėlto net ir pati moderniausia infrastruktūra negali visiškai garantuoti saugumo, jei eismo dalyviai ignoruoja pagrindines taisykles. TKA surinkti duomenys atskleidžia, kad beveik penktadalis – penkios iš 27 – juodųjų dėmių susiformavo išskirtinai dėl grubių pačių vairuotojų pažeidimų.
Avarijas šiose vietose lėmė ne kelio ypatumai, o prie vairo sėdę neblaivūs asmenys, vairavimo teisės neturintys pažeidėjai ar po susidūrimo iš įvykio vietos pasišalinę kaltininkai. Tai akivaizdus įrodymas, jog ilgalaikis eismo saugumas įmanomas tik griežtinant atsakomybę ir derinant infrastruktūros atnaujinimą su nuolatiniu vairuotojų švietimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
