Siekdama iškelti politinių idėjų ir politikų darbus aukščiau už interesų grupių įtaką išrinktiems į valdžią, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims.
Rugsėjo 6 d. Seime įregistruotos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis taip pat siūloma sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą ir supaprastinti smulkių aukų partijoms priėmimo tvarką.
Prezidentė: pataisa praskaidrins partijų finansavimą
Anot Prezidentės, užtikrinus aiškesnę partijų finansavimo tvarką, skaidresnė taps ne tik partinė, bet ir viešųjų pirkimų sistema, taip pat sumažės ir užsienio valstybių įtaka Lietuvos politiniam gyvenimui. „Rinkimuose turi varžytis politikai ir jų idėjos, o ne už jų stovinčių interesų grupių pinigai. Šiuo metu Lietuvos politiniame gyvenime dominuoja konkurencija pinigais, tai jau ne tik politinės korupcijos, bet ir pavojaus demokratijai ir valstybės saugumui klausimas“, – įsitikinusi Prezidentė.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad kaimyninės šalys (Lenkija, Latvija, Estija) jau yra atsisakiusios juridinių asmenų paramos partijoms, todėl ji siūlo uždrausti juridiniams asmenims remti partijas, o fiziniams asmenims perpus – nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) – sumažinti maksimalios aukos sumą.
Partijos sprendimą vertina skeptiškai
Politinės partijos tokį D. Grybauskaitės siūlymą laiko nesavalaikiu dalyku ir teigia, kad tai gali įnešti dar daugiau sumaišties į būsimas rinkimų kampanijas. Opozicinės Krikščionių partijos frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis mano, kad valstybė šiuo metu turi kur kas didesnių finansinių įsipareigojimų savo piliečiams.
„Politinės partijos, netekusios juridinių asmenų finansavimo, atsidurtų nelygiose pozicijose su rinkimų barjerą perlipusiomis ir iš biudžeto dotuojamomis partijomis. Tikėtis, kad valstybė rems visus politinius judėjimus, neįmanoma, nes ji šiuo metu tikrai turi kitų įsipareigojimų pensininkams, kitoms jautrioms socialinėms grupėms,“ – teigė V. Žiemelis. Politikas taip pat įžvelgė grėsmę ir tame, jog savo gretose milijonierių turintys politiniai judėjimai save finansuos per partijoje esančius fizinius asmenis.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma pritarė idėjai skaidrinti partijų finansavimą, tačiau juridinių asmenų eliminavimas iš potencialių rėmėjų sąrašų turi vykti, pasak jo, laipsniškai. „Dabar pakaktų sumažinti maksimalią aukojamą ribą juridiniams asmenims iki 20 tūkst. litų, o pats rėmimas turėtų būti tik iš įmonės pelno.
Taip pat čia savo žodį turėtų tarti ir teisėsaugos institucijos, kurios turės užtikrinti finansavimo skaidrumą. Juk dabar įmanoma patikrinti juridinio asmens finansus, o kas garantuos, kad įmonės nefinansuos partijų per savo darbuotojus?“ – klausia J. Razma.
Nauja pataisa iškreips politinę kovą
Skeptiškai Prezidentės siūlymus vertina ir politologai. Štai Lauras Bielinis teigė, kad Prezidentės siūlymas yra nesavalaikis ir tai primena daugiau siekį pademonstruoti save. „Tokių pataisų priėmimas iškreips politinę kovą. Norint sulyginti „seimines“ ir „neseimines“ partijas turės būti priimti įstatymai, kad rinkiminės kampanijos metu vyktų lygiavertė kova“, - sakė politologas L. Bielinis.
Tokių pataisų priėmimas, pašnekovo teigimu, susiaurinęs oficialų finansavimo koridorių, gali išplėsti šešėlinį finansavimą. „Valstybė šiuo metu neturi tiek žmogiškųjų nei įstatyminių pajėgų, kad sugebėtų užtikrinti skaidrų tokio finansavimo mechanizmą, – teigė L. Bielinis. - Manau, kad uždraudus juridiniams asmenims finansuoti partijas, gali plėstis šešėlinis finansavimas“
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisų nesibaimina tik Vyriausios rinkimo komisijos (VRK) atstovai, teigiantys, kad likus metams iki artimiausių rinkimų galima daryti pakeitimus partijų finansavimo įstatyme. „Drausti juridiniams asmenims finansuoti partijas tikrai nėra nauja idėja, tačiau iki šiol visi bandymai drausti nebuvo įgyvendinti įstatymu.
Jeigu tokias pataisas Seimas priims, mes vykdysim įstatymą,“ – teigė VRK komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis. Paklaustas ar toks draudimas nesudarys nelygių konkurencinių sąlygų politinėms partijoms, besiruošiančioms rinkimams, P. Kraujalis atsakė, jog ir dabar partijų finansavimas iš esmės yra pačių partijų reikalas.
Šiuo metu fiziniai asmenys, norintys partijai paaukoti bet kokią sumą, privalo prieš tai deklaruoti pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Maksimali aukojama suma partijai per kalendorinius metus arba savarankiškam rinkimų dalyviui negali viršyti 20 VMDU (2010 m. IV ketvirtyje VDU buvo 2121 litai).
Dovilė Lisauskaitė
