Suomių teatro ir kino žvaigždė, vienu garsiausių Suomijos vyru vadinamas T. Korpela seriale sukūrė keršto vejančio suomio Karlo vaidmenį. Ir tai bus dar vienas iš jo vaidmenų, kurių, kaip juokauja Suomijos žiniasklaida, suskaičiuoti neįmanoma, rašoma pranešime spaudai.
„Esu stambus žmogus. Visada buvau drovus, ramus ir lėtas. Tikiu gerumu. Buvo metas, kai šias savybes laikiau silpnybėmis, tačiau dabar jos – mano stiprybė“, – mėgsta sakyti aktorius, „Vilko gomurio“ filmavimo aikštelėje garsėjęs savo draugiškumu.
Žiūrovų mėgstamo kino režisieriaus E. Vėlyvio mistinį kriminalinį trilerį jau galima pamatyti „Telia Play“ platformoje. Silpnesnių nervų žiūrovai čia gali rinktis arba televizijai skirtą švelnesnę serialo versiją, arba drąsesnę, vadinamąją director’s cut, kurią pamatys tik „Telia Play“ platformos žiūrovai.
E. Vėlyvio serialas jau sulaukė tarptautinio dėmesio – teisę jį platinti įsigijo amerikiečių kompanija, kino ir televizijos industrijos ryklys „AGC Studios“.
Aktorius T. Korpela atsakė į Laisvės Radzevičienės klausimus.
Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai, kai perskaitėte „Vilko gomurio“ scenarijų? Kad scenarijus labai gerai parašytas! Rašytojui sukurti tokį kriminalinį trilerį – tikras iššūkis. Pirmiausiai turi sumanyti veikėją, kurį žiūrovas įsimylėtų ir su kuriuo galėtų tapatintintis. O dar – iki pabaigos išlaikyti įtampą ir nuolat stebintį žiūrovą. Didžiulė pagarba scenaristui (scenarijų serialui rašė pats E. Vėlyvis – aut. past.)!
Kaip apibūdintumėte savo personažą Karlą? Kuo jis patraukė?
Man atrodo, svarbu, kad jis turi misiją, kuria visiškai neabejoja. Net ir žinodamas, kad geruoju jo sumanymas nesibaigs. Tačiau jis klauso širdies, o ji liepia jam veikti. Labai stengiausi vaidmenį kurti kuo paprasčiau.
Karlas – paslaptinga, gana tamsi figūra. Kaip kūrėte veikėjo psichologinį portretą?
Karlas yra skausmą išgyvenantis tėvas. Galiu jį suprasti, juk esu tėvas taip pat. Nedaryčiau to, ką daro Karlas, bet galiu suprasti jo pyktį, neapykantą ir kitus jausmus. Argi ne taip?
Mistinio trilerio žanras yra paremtas smurtu ir psichologine tamsa. Karlas yra juodoji istorijos širdis. Rodos, moralės normos peržengiamos, bet istorija – juk fikcija, niekada neįvykusi. Mums, žiūrovams, patinka stebėti tokias – kas būtų, jei… – realybes.
Tai ne pirmasis jūsų bendradarbiavimas su lietuvių kino kūrėjais – prieš gerą dešimtmetį kūrėte vaidmenį Mariaus Ivaškevičiaus filme „Santa“. Kaip prisimenate tą patirtį?
Buvo nuostabūs filmavimai! Iki šiol turiu draugų iš Lietuvos. Labai malonūs ir draugiški žmonės. Kai kurie tradiciniai lietuviški patiekalai – ne visai mano skonio (juokiasi), bet turbūt taip būna visur ir visiems.
Kaip jautėtės grįžęs į lietuvišką projektą? Kokius prisiminimus išsivežėte į Suomiją iš Emilio Vėlyvio filmavimo aikštelės?
Myliu Lietuvą! Visada gera sugrįžti. Jūsų istorija ir kultūra – nuostabi. Emilis – puikus. Dirbti su juo labai lengva, jis suteikia aktoriui erdvės ir puikiai tiesia kelią personažui.
Į Lietuvą dar grįšiu. Pažadėjau Giedriui Gailiui, kad pažvejosime. Abu esame aistringi žvejai ir per filmavimus nuolat apie tai kalbėjome. Už tai atsiprašau nuostabiosios ir talentingosios pagrindinio vaidmens atlikėjos Agnės Šataitės (juokiasi).
Kino aikštelėje įsiminė ir scena, kurioje man po apklausos policijoje teko bėgti nuo pareigūnų. Toje scenoje daugybę kartų, gal penkiasdešimt, turėjau durti vinimi vienam pareigūnui į gerklę. Tą sceną naktį filmavome valandų valandas. Vienu metu aktorius – visas kruvinas – man sako: „Beje, šiandien mano gimtadienis“. Pradėjau juoktis, sakau: „Su gimtadieniu, bičiuli!“, ir filmavimus tęsėme toliau.
Ar esate susipažinęs su lietuvišku kinu? Galbūt neseniai ką matėte iš lietuvių kūrėjų darbų?
Išties, esu matęs daugiau lietuviško teatro nei kino. Lietuvos teatras – pasaulinio lygio. Vienus geriausių spektaklių esu matęs būtent Lietuvoje. Galiu pasakyti, kad Eimunto Nekrošiaus „Hamletas“ vis dar yra geriausias teatro spektaklis, kokį esu matęs per savo gyvenimą. Šio spektaklio plakatas vis dar kabo pas mane ant sienos – primena, koks prastas aktorius esu ir įkvepia nenuleisti rankų, nesustoti. Kaip dainuoja AC/DC – „It’s a long way to the top if you wanna rock’n’roll!“ Lietuvišką kiną Suomijoje pamatyti sunku – daugiausia rodo amerikietišką šlamštą... Bet Lietuvoje turbūt irgi nerodo daug suomiškų filmų?
Kaip manote, ar lietuviškas ir suomiškas pasakojimo stiliai stipriai skiriasi?
Hmm... gal nelabai? Mes – mažos šalys, desperatiškai mėginančios išsiskirti meno pasaulyje. Ir, manau, mums gana neblogai sekasi, ar ne?
„Vilko gomurio“ atmosfera niūri ir įtempta – beveik kaip šiaurietiškuose trileriuose. Ar suomių aktoriui tai pasirodė artima? Galbūt tai labiau susiję su žanru – tokio stiliaus trileriai sukuria savitą atmosferą, o ne dėl to, kad nordic. Nors mes, suomiai, esame melancholiški ir mėgstame tamsią muziką. Bet argi jūs, lietuviai, ne tokie patys?
Ar pastebite, kad Europos kine vis daugiau bendrystės – įvairių šalių kūrėjai ir aktoriai vis dažniau dirba už savo šalies ribų? Tikrai taip, ir mane tai labai įkvepia. Dirbdamas svetur, visada iš kitų pasimokai ko nors naujo.
Suomijoje esate populiarus aktorius, ar galite sau leisti rinktis, ką vaidinti, ir ko – ne?
Ne vaidmuo yra svarbiausia, o tai, su kuo dirbi. „Hamletas“ gali būti pats blogiausias vaidmuo, jei teatro scenoje ar kino aikštelėje atsiduri su prastu režisieriumi ir silpnais aktoriais. Ir kinas, ir teatras yra komandinė kūryba.
Kas po „Vilko gomurio“? Ar galite pasidalinti artimiausiais projektais?
Vasarį Suomijoje bus pristatytas suomių filmas „Father’s Day“. Džiaugiuosi tuo, nes net ir vidutinišką filmą sukurti yra velniškai sunku.
Režisieriaus E. Vėlyvio šešių dalių mistinis kriminalinis serialas „Vilko gomurys“ nuo spalio 27 dienos – tik „Telia Play“ platformoje. Pagrindinius vaidmenis seriale atlieka britų aktorius Edwardas Holcroftas, Ingeborga Dapkūnaitė, Agnė Šataitė, suomių aktorius Tommis Korpela, Ieva Andrejevaitė, Giedrius Kiela. Operatorius – Feliksas Abrukauskas (LAC), dailininkas – Ramūnas Rastauskas, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Artūras Pugačiauskas, spalvų dailininkas – Jonas Sunklodas, kostiumų dailininkės – Jolanta Rimkutė ir Dovilė Cibulskaitė, grimo meistrė – Jurgita Globytė. Prodiuseriai – „Kino Kultas“ ir „Kodachrome“.
Filmo anonsas:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
