Mergaitė pelnė 1-ąsias vietas tarptautiniuose „American Protege“ bei „Golden Classical Music Awards“ konkursuose JAV ir buvo pakviesta pasirodyti laureatų koncertuose prestižinėse pasaulio scenose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apie tai, kad pildosi vienuolikmetės mergaitės muzikinė svajonė tapti žinoma dainininke ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, su didžiule meile ir entuziazmu pasakoja jos mama, dainininkė, pagrindinė mokytoja, motyvatorė, kūrybos partnerė ir vadybininkė Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk.
Pirmąją dainą įrašė dvejų metukų
Pati ne viename konkurse dalyvavusi ir daugybę pasiekimų pelniusi Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk sako, kad jai ir pačiai sunku patikėti, kad realiame gyvenime vyksta tokie stebuklai.
„Kai atėjo kvietimai į JAV, mes žiūrėjome viena į kitą su ašaromis akyse – tą akimirką supratome, kad svajonė virto realybe. Tai tikras stebuklas, kuris vyksta mūsų gyvenime“, – atvirai sako Gabrielės mama.
Mergaitė, pasak Aurelijos, išskirtinis vaikas ne tik dėl muzikinių pasiekimų, bet ir dėl brandos, aiškių gyvenimo tikslų bei muzikinių gabumų. „Kai laukiausi, ji visada reaguodavo į mano muzikines repeticijas. Prisimenu, kai buvo mažytė, didžiulėmis akimis žiūrėdavo į mane dainuojančią, būdama dvejų ji pati panoro įrašyti pirmąją dainelę, o ketverių giedojo Lietuvos himną prieš krepšinio varžybas“, – prisimena Aurelija.
Pasak mamos, Gabrielė ir dabar yra kupina gėrio ir jautrumo širdyje. Savo meilę pasauliui ji perteikia ne tik per muziką. Paklausta, ką darytų, jei turėtų vieną galią pasaulyje, atsako: „užburčiau pasaulį mandagumu – nebūtų nei karo, nei smurto.“
Konkurso dieną – susikaupimas ir ramybė
Gabrielė yra nuolatinė „Muzikos talentų lygos“ laureatė, laimėjusi ne tik pirmas vietas, bet ir Grand Prix, specialius komisijų apdovanojimus. Pastaraisiais metais ji laimėjo muzikinius
konkursus Maltoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje. Jos balsas jau skambėjo Lietuvos ambasadose Estijoje, Armėnijoje, Prancūzijoje.
Kiekvienam konkursui ir pasirodymui scenoje, nepriklausomai kokioje šalyje jis vyksta, Gabrielė ruošiasi labai atsakingai. Mama pasakoja, kad konkurso dieną Gabrielė atsiriboja nuo kitų žmonių, su niekuo nebendrauja vien tam, kad galėtų susitelkti į muziką.
„Ji susikaupia ir net aš negaliu priartėti. Man tai nėra nė kiek keista, nes aš puikiai suprantu, kad ji žino, ko nori, pažįsta save ir savo jausmus. Tai augančiam vaikui – didžiausia dovana“, – įsitikinusi Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk.
Pasirinko šeimos ugdymo modelį
Tai, kad mergaitė galėtų siekti aukštumų savo šalyje ir už jos ribų, būtina nuolatinė priežiūra bei darbas kartu. Aurelija pasakoja, kad dėl dukros karjeros jai teko net mesti doktorantūros studijas, susimažinti darbo krūvį darbovietėje.
„Aš tiesiog nebespėjau visko aprėpti, nes mačiau, kad su Gabriele turime daug keliauti, ruoštis, būti kartu.
Pradinėje mokykloje ji praleisdavo daug pamokų, todėl daug dalykų mokėmės su ja kartu papildomai.
Nuėjus į penktą klasę mokytojams nepatiko nuolatiniai konkursai, išvykos, todėl mes pasirinkome mokymąsi pagal šeimos ugdymo modelį ir būtent toks sprendimas dabar mums leidžia suderinti mokslus su galimybe gyventi muzikiniame pasaulyje.“
Be finansų – nė iš vietos
Atlikėjai gerai žino – norėdami pasirodyti prestižinėse scenose ir garsinti šalies vardą visame pasaulyje – turi turėti nemenką biudžetą. Aurelija pritaria sakydama, kad be finansinio pasiruošimo – nė iš vietos: „Fonogramos, natos, suknelės, kelionės – viskas kainuoja.
Teko išmokti priimti finansinę pagalbą. Mus parėmė artimieji, kelios verslo įmonės. Mano manymu, tai didžiulė investicija, juk Gabrielė garsina Lietuvos ir Vilniaus vardą visame pasaulyje.“
Leidžia dukrai eiti jos trokštamu keliu
Aurelija atvira – dažnai girdi įvairių nuomonių apie tai, kad ji pati yra dainininkė, todėl vienokias ar kitokias savo svajones nori sudėti į dukrą, realizuoti jas per ją, tačiau pašnekovė tik numoja ranka ir aiškina, kad jų istorija – visai ne apie tai: „Mūsų su dukra istorija – apie ryšį ir tikėjimą ja.
Aš noriu, kad Gabrielė būtų tuo, kuo nori būti. Taip, esu dainuojanti, muzika mano gyvenime buvo nuo pat mažens.
Prisimenu, kaip mano mama, kuri jau yra mirusi, leido man būti šalia jos. Matydavau, kaip ji dainuoja ir man tai buvo didžiulė laimė.
Dabar Gabrielė nori eiti tuo keliu ir aš jai leidžiu. Būdama šalia, padedu pažinti save.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
