Pavyzdžiui, per metus akivaizdžiai pabrango kopūstai, kuriuos lietuviai plačiai naudoja tiek kasdieniams patiekalams, pvz., troškiniams ar salotoms, tiek tradiciniams valgiams – nuo balandėlių iki raugintų kopūstų.
Prekybininkai neslepia, kad kainų pokytis tikrai juntamas, o kainų šuolį lėmė ne tik nepalankios oro sąlygos derliaus metu, bet ir augančios logistikos bei energijos sąnaudos, kurios paveikė visą maisto tiekimo grandinę.
Kainų pokyčiai – akivaizdūs
Šių ir praėjusių metų gegužės mėnesių duomenis, labiausiai per šį laikotarpį iš visų produktų pabrango kopūstai. Štai kilogramas ankstyvųjų baltagūžių kopūstų šiemet kainuoja 1,73 euro, o tuo pačiu metu praėjusiais metais jų kaina siekė 1,29 euro.
Tai reiškia, kad jų kaina pakilo 0,44 euro arba 34 proc.
Tuo metu vėlyvieji baltagūžiai kopūstai pabrango 30 proc. arba 0,26 euro už kilogramą. Praėjusiais metais kilogramo kaina siekė 0,88 euro, o šiemet – 1,14 euro.
Birželio mėnesio duomenys rodo, kad kopūstų kainos ir vėl pastebimai sumažėjo – apie 13,6 proc. Tai reiškia, kad kilogramo ankstyvųjų baltagūžių kopūstų kaina birželį siekė apie 1,49 euro, o vėlyvųjų – apie 0,98 euro.
Visgi, lyginant su praėjusių metų birželio duomenimis, matyti, kad net po atpigimo šių metų birželį ankstyvieji kopūstai yra brangesni nei buvo praėjusių metų birželį.
Praėjusiais metais tokiu pačiu metu jų kaina siekė 1,15 euro (0,34 euro skirtumas), tuo metu duomenys apie vėlyvųjų kopūstų kainą iš praėjusių metų nėra pateikiami.
Taigi kas lemia tokius kopūstų kainų pokyčius?
Nepastovūs orai turėjo įtakos derliui
Kopūstų brangimo tendencijas pastebėjo ir „Iki“ Komunikacijos atstovė Gintarė Kitovė, kuri pažymėjo, kad kainų pokyčius lemia tai, kad daug šalių susiduria su nepastovių orų įtaka derliui.
„Šiuo atveju kopūstų kainos pokyčiai buvo nulemti prekės trūkumo kilmės šalyse, kuris atsirado dėl šaltų orų. Dėl šios priežasties keitėsi ir kopūstų tiekimo kaina, lyginant su praėjusiais metais, kai derlius buvo geresnis.
Kol neturime lietuviškų kopūstų, ankstyvieji baltagūžiai kopūstai atvyksta iš Albanijos, Makedonijos, o vėlyvieji – iš Vokietijos ir Nyderlandų“, – nurodė G. Kitovė.
Apie orų įtaką kopūstų derliui, o galiausiai ir kainoms, paantrino ir „Rimi“ atstovė Dalia Čenkienė, kuri pabrėžė, kad kol kas „Rimi“ tinklo parduotuvėse įsigyti lietuviško derliaus kopūstų taip pat neįmanoma.
Tuo metu „Maxima“ prekybos tinklo atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius atkreipė dėmesį į dar vieną opią problemą – kenkėjus, kurie taip pat prisidėjo prie prastesnio derliaus ir kainų pokyčių.
„Šį sezoną baltagūžių kopūstų augintojai susidūrė ir su didesnėmis kenkėjų problemomis, kas irgi neigiamai paveikė auginamos produkcijos kiekį ir kokybę, taip pat išaugo ir importo paklausa – tai natūraliai ir nulėmė šios populiarios daržovės kainų kilimą“, – komentavo jis.
Anot T. Atraškevičiaus, kol pirkėjai „Maximos“ parduotuvėse laukė lietuviškų baltagūžių kopūstų, juos prekybos tinklas importavo iš Šiaurės Makedonijos, Lenkijos.
Jau antra savaitė šviežius lietuviškus baltagūžius kopūstus pirkėjams siūlančio prekybos tinklo „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė nurodė, kad šiuo metu kilogramo kaina siekia 0,89 euro.
Pasak jos, kopūstų brangimą nulėmė ir tai, kad pavasarį praėjusių metų kopūstų derlius baigėsi 6–8 savaitėmis anksčiau negu įprasta dėl mažesnio praėjusių metų derliaus.
„Tai lėmė, kad, Europos rinkoje išaugus ankstyvųjų importuojamųjų kopūstų kainai, šiemet galima įžvelgti tendenciją, jog ankstyvieji kopūstai buvo brangesni negu pernai“, – komentavo „Lidl“ atstovė.
Prisidėjo ir kiti veiksniai
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad prekybos tinkle baltagūžiai kopūstai lyginant su pernai pabrango apie 27 proc.
Anot jo, kaip pagrindinę tokio brangimo priežastį didmenininkai dažniausiai įvardija tiekimo procesų brangimą.
„Jie brango, nes tiekimo kainos ženkliai išaugo. Kai baigiasi lietuviški kopūstai, įvežame juos iš Lenkijos, Vokietijos, Makedonijos.
Kopūstų didmenininkai Lietuvoje yra šalies ūkininkai. Kai jų klausi, kodėl brangsta kopūstai, jie atsako: „Taigi viskas brangsta“. Mini kuro, elektros ir visko iš eilės kainų didėjimą“, – komentavo jis.
T. Atraškevičius pridėjo, kad pastaraisiais mėnesiais bendrai pastebi tam tikrą tendenciją šviežių daržovių kategorijoje. Anot jo, įtaką kainai daro ir tokie veiksniai, kaip minimalaus atlyginimo didėjimas ir kt.:
„Pavyzdžiui, Lenkijoje taip pat augantys degalų akcizai, pakuočių mokesčiai ir kt.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!