• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

...bevaikštant rudenėjančio Kauno gatvėmis akys užkliūna už afišos šiuo pavadinimu; žemiau - man gerai pažįstama pavardė. Taip, Vytautui Buterlevičiui, respublikos nusipelniusiam meno veikėjui, vienam žymiausių liaudies sceninio šokio choreografų – 80!

...bevaikštant rudenėjančio Kauno gatvėmis akys užkliūna už afišos šiuo pavadinimu; žemiau - man gerai pažįstama pavardė. Taip, Vytautui Buterlevičiui, respublikos nusipelniusiam meno veikėjui, vienam žymiausių liaudies sceninio šokio choreografų – 80!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo draugai, bendražygiai ir mokiniai, vadovaujantys dešimčiai geriausių Kauno miesto tautinio meno kolektyvų (Malūnėlis - meno vadovė Birutė Brazdžiūtė, Suktinis - m. v. Laima Rekašienė, Ave Vita - m. v. Kazimieras Kondratavičius, Nemunas - m. v. Margarita Tomkevičiūtė, Sėja - m. v. Idalija Braškytė ir kt.), pagerbdami jo nuopelnus tautiniam menui, kviečia į jubiliejinį autorinių kūrinių koncertą, skirtą maestro Vytauto kūrybai pažymėti.

REKLAMA

Ir nors didžioji dalis jo autorinės kūrybos skirta vieninteliam profesionaliam tautinio meno kolektyvui, Valstybiniam dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, kuriame jis dirbo virš penkiasdešimties metų - dvidešimt vienerius, kaip šokių grupės solistas, ir trisdešimt, - kaip vyriausiasis baletmeisteris, repertuarui, tačiau Kauno miesto ansambliai drąsiai ėmėsi šio sumanymo, nes maestro kūryba, skirta ne tik ansamblio „Lietuva“ repertuarui, bet ir daugelio Respublikinių dainų švenčių - Ansamblių vakarų Kalnų parke, Šokių dienų, įvairių masinių renginių ir festivalių - programoms; daugelyje šių švenčių jis buvo ir scenarijų autorius, ir meno vadovas, ir vyriausiasis baletmeisteris, ir režisierius. Man ypač malonu prisiminti dvi pastarasias Respublikines Moksleivių dainų šventes – „Mūsų vardas – Lietuva“ (2012 metais) ir „Tu mums – viena“ (2016 m.), kur jis vadovavo Ansamblių vakarams „Tai gražiai, gražiai mane augino“... ir „Koks gražus tavo veidas, Gimtine“.

REKLAMA
REKLAMA

Juose dalyvavo po 5000 įvairaus amžiaus dalyvių, o Vytautas Buterlevičius buvo scenarijų autorius, meno vadovas, vyriausiasis baletmeisteris ir režisierius; tas nepakeičiamas devyndarbis, aplink kurį viskas Kalnų parke sukosi. Abiejuose Ansamblių vakaruose jis su kompozitoriumi Bronium Kutavičium sukūrė įsimintinus, patriotinius, ypač stambios formos Prologus, vyresniųjų klasių ansambliai puikiai juos atliko, o man teko garbė būti šių Ansamblių vakarų kūrybinės grupės nariu ir pamatyti šių Švenčių užmojus ir įtaigą: žiūrovų perpildytas Kalnų parkas ūžė, plojo, skandavo, o moksleivių skruostais riedėjo džiaugsmo ašaros; tai - nepamirštama!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtų galima paminėti dar daugelį Vytauto Buterlevičiaus kurtų programų ir atskirų šokių ansamblyje „Lietuva“ bei įvairiose šventėse, bet tai užimtų daug laiko. Tačiau vieną kertinių programų – „Rugio giesme“...

Vis dėlto norėčiau paminėti. Tai buvo 1983 metais, kai ansamblio LIETUVA meno taryboje buvo nutarta paįvairinti ne tik ansamblio programų tematiką, bet ir tautinio kostiumo siluetą. Vytautas Buterlevičius, gerai susipažinęs su mokslininkės, etnografės Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių žemės ūkio darbai, papročiai ir apeigos“, pasiūlė kurti naują programą, kuri nukeltų mus ne vieną amžių atgal - į tikrai istorinius laikus. Šią idėja su entuziazmu priėmė dailininkai, žinomi tautinio kostiumo meistrai Regina ir Juozas Balčikoniai, kompozitoriai Bronius Kutavičius, Vytautas Juozapaitis ir Algimantas Bražinskas, o visą programos choreografiją ir dainų inscenizacijas sukūrė būtent maestro Vytautas Buterlevičius.

REKLAMA

Gavus Kultūros ministerijos pritarimą užvirė didžiulis darbas - kelionės po įvairius šalies kraštotyros muziejus, gilinimasis į senuosius leidinius, paveikslus, ieškant ikonografinės medžiagos, bronzinių papuošalų, senųjų muzikos instrumentų ir kt. Ir 1985 metais Valstybiniame operos ir baleto teatre įvyko šeši premjeriniai koncertai, atskleidę žiūrovams naujus istorinius tautinius kostiumus, muzikos sąskambius ir judesį, tik gaila, kad kai kuriems valdžios sluoksniams, išsigandus žodžio giesmė, keletą metų iki atgimimo programą teko vadinti – „Derliaus daina“. Tačiau svarbiausia, tautinio istorinio kostiumo idėja išliko.

Apie maestro Vytautą ir jo kūrybą būtų galima pasakoti daug ir ilgai, bet...Šio trumpo straipsniuko tikslas kitas: sekmadienį (2017 11 12) Kauno VDU aktų salėje 16 val. - Tautinio šokio koncertas, skirtas Jo 80-ečiui; apsilankykite, pasivaikščiokite „Parugės takai“... Pasigrožėkite ir pasidžiaukite.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų