Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
2023-ieji jau skaičiuoja paskutines dienas ir Juodojo vandens Triušio metai trauksis užleisdami vietą 2024-iesiems Žaliojo medinio Drakono metams. Jie pagal kinų horoskopą prasidės vasario 10-ąją. Šias būtybes nebent filmuose ar fantazijose sutiksime, tad Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su greičiausiai tolimais drakonų palikuonimis. Gyvūnų prižiūrėtojos rankose – vandeninė agama, kuri net ir vadinama Kinijos vandens drakonu.
„Panaši į drakoną, turi tą trikampio galvą, taip pat ilgą uodegą, uodega sudaro 2,5 ilgio viso kūno“, – sako gyvūnų prižiūrėtoja Karina Malytė.
Tad ir vardą ji gauna – Drakonė. Ir ypatingą misiją įvykdyti turi – išpranašauti, kokie bus ateinantys metai. Pasirinkimas viliojantis – prieš agamos akis trys jos skanėstai – tarakonas, lerva ir skėrys. Tad ji kiek papozuoja ir tik makt, juodvabalio lerva kaip mat pranyksta agamos nasruose.
„Ramūs, dosnūs ir permainingi, mūsų agama mums išrinko, kad metai turėtų būti dosnūs“, – teigia gyvūnų prižiūrėtoja Rasa Jautakienė.
Metai ramūs ir dosnūs
Kiek vėliau dar griebia ir didįjį tarakoną – taip pranašaudama dar ir ramius metus.
„Praeiti kiškio triušio – tai visi skubėjom, bėgom, lėkėm, gal net nesidairydami į šalis, o jeigu lyginant su vandenine agama – su vandens drakonu žaliuoju, tai galima sakyti, kad metai laukia ramūs. Gyvūnas ramus, paslaptingas, gyvenantis grupėse“, – kalba R. Jautakienė.
Ir nors ši drakoniukė ugnimi nesispjaudo, pykti moka.
„Savo nepasitenkinimą, valdžią, agresiją moka rodyti pakeldami vieną letenėlę ir ją sukdami, pakeldami galvą, išpūsdami pagurklį ir rodydami, kad aš dabar pykstu“, – kalba gyvūnų prižiūrėtoja.
Ši vandeninė agama, kaip ir byloja jos pavadinimas, itin mėgsta pliuškentis, tad ir po pranašysčių tik strykt ir jau vandeny.
„Šis gyvūnas kilęs iš Pietų Kinijos arba Pietryčių Azijos, jie mėgsta gyventi ten, kur daug vandens, prie ežerų ar upių, taip pat svarbu, kad būtų uolos arba pakritę medžiai, jos šildosi po saule“, – teigia K. Malytė.
Šiuos roplius reikia saugoti, nes gamtoje jie itin sparčiai nyksta.
„Naikinamos jų buveinės, taip pat nelegaliai prekiaujama šiais gyvūnais ir šiuo metu jos įrašytos į tarptautinę Raudonąją knygą ir jų išsaugojimas yra itin svarbus“, – pasakoja gyvūnų prižiūrėtoja.
Lietuvos zoologijos sodo egzotariume gyvena 5 vandeninės agamos.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
