11 artojų prie Veisiejų esančiame Kailinių kaime varžėsi, kuris tiesesnę ir gilesnę vagą išars. 20 metų dzūkai organizavo Pirmosios vagos šventę ir duoda startą pavasariniams lauko darbams. Šventu Jurgiu – ūkininkų globėju – persirengęs Algirdas iš Lazdijų rajono, pagal senus papročius į vagą įdeda duonos riekę – kad derlius būtų geras.
Kas vienu arkliu, kas dvikinkiu stengiasi arti tiesiai ir suvaldyti po žiemos pailsėjusius arklius.
Tarp artojų – ir dešimtmetis Rokas. Jis jauniausias arimo varžybų dalyvis. Du arklius suvaldyti ir dar tiesią vagą išarti – nelengva. Berniukui padeda tėtis Linas – laiko vadžias. Teisėjai giria Roką: tokiam darbui reikia ištvermės ir kantrybės.
Jaunasis artojas sako, kad plūgą į rankas paėmė šiais metais, kai pradėjo ruoštis varžyboms.
„Šiais metais, prieš varžybas pasimokiau arti. – Bet sunku gi labai? – Nelabai, svarbiausia – išlaikyti plūgą. – O tau patiko arti arkliuku? – Patinka. Šiaip, kai ari, stengiesi, tai patinka“, – sako artojas Rokas.
Rokas jauniausias artojas, o jo senelis – vyriausias. 70-mečiui Algimantui žemės darbai su arkliu – įprasti. Tačiau varžybos – kas kita, nei savame darže dirbti, sako Algimantas: didesnė atsakomybė.
„Na, matote, kaip sekasi. Gerai sekasi, ar ne? – Nežinau, jūs profesionalas. – Yra tokių kupstų, varpučio, tai plūgą meta, tai žinokit, kad blogiau nebūtų“, – kalba artojas Algimantas.
Algimantas turi pagrindo nerimauti: teisėjai priekabūs ir centimetrais matuoja vagos gylį. Be to, darbą stebi žiūrovai. Ir vertina, kuris tiesesnę, gražesnę vagą išars:
„Gražus arimas, aišku, gal ne visi. Reikia įgūdžių ir patirties. Mes nužiūrėjome gražiausiai 7 plotelį suartą.“
„Gražiausiai suarta tai Macionio ir Sujetos, tai irgi labai gražiia suarta. Aš norėčiau jiems pirmas vietas.“
„Vagos turi būti tiesios, vagos turi būti ryškios, turi vagos užversti liekanas augalų. Į gylį atkreipiame dėmesį. Kaip žinote, čia tokie Dzūkijos laukeliai, pieskos tokios“, – aiškina teisėjas Benas Rūtelionis.
Varžybose rungėsi ir pasaulinę šlovę pelnęs artojas. Bernardas iš Lazdijų rajono Šventežerio kaimo yra pasaulio arimo su arkliais varžybų nugalėtojas. Ir namuose, sako vyras, nemažai lauko darbų nudirba su arkliu.
„Į kraują. – Įaugę į kraują? – Įaugę į kraują. Aišku, norint galima nusipirkti kokį traktoriuką ar motobloką pasidaryti. Traktorius – sėdi ir vairuoji. O čia ir vadelės, ir viskas, ir žiūrėti“, – kalba artojas Bernardas.
Tik artojų tokioms varžyboms surinkti kasmet vis sudėtingiau, sako varžybų organizatoriai. Kaime arklius retas laiko, o ir dirbti žemę su jais ne visi moka. Žmonės sensta, o jauni nenori taip vargti. Lazdijų rajono savivaldybė arimą su arkliais nori įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.
„Ne vien Dzūkijos krašte arė arkliukais. Be abejo, visa Lietuva ir gal Europa. Bet gana ilgai šita tradicija išliko. Bet su arimu ne vien tik žemės dirbimas. Dzūkeliui žemės dirbimas tai tarsi atgaiva, pati gyvenimo esmė“, – pasakoja Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.
Visi varžybų dalyviai iš Lazdijų rajono savivaldybės gavo po 200 eurų, o nugalėtojai – dar ir rėmėjų prizų.
