Landsbergis patarė jauniems žmonėms pabandyti įsivaizduoti sovietmetį: „O taip tai liks durneliais“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sovietinės medžioklės ypatumai: be svetimų ausų, bet su netikrais kiškiais

Sovietinių atostogų džiugesys: vietų neužtekdavo ne tik paplūdimyje, bet ir valgykloje

Maistas sovietmečiu: kotletai iš batono ir torto „Jaunystė“ žavesys

Tokias dvi skirtingas sovietinio gyvenimo puses savo nuotraukose užfiksavo fotografas Antanas Sutkus.

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  

Sovietų Sąjungoje gyvenančių žmonių kasdienybė nuotraukose juodai balta – į nuotrauką liūdnai žiūrintis pionierius, langus valantis vyras, iš fabriko kylantys dūmai. Visas šias akimirkas užfiksavo fotografas Antanas Sutkus „Istorijos namų“ parodoje „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“.

Šiuo metu eksponuojamos 222 nuotraukos, fotografuotos nuo 1959-ųjų iki 1990-ųjų. Tačiau egzistavo ir kita medalio pusė. Nomenklatūra – Komunistų partijos gyvenimas, kuris kupinas paslapčių.

„Kaip pagal blatą, susitarimą, tu gali gauti geresnio konjako – vadinasi, ką dėl to turi padaryti, kaip suorganizuoti vakarėlį, medžioklės metu kokias damas turi pasikviesti ir kokios mados turėtų būti“, – vardijo filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis.

Turėjo „telefono taisyklę“

O štai kitoje parodos pusėje – ryški, raudona spalva. Taip pat iš karto pasitinka ir didžiulė Centro komiteto antrojo sekretoriaus Valerijaus Charazovo nuotrauka.

„Jis buvo atsiųstas iš Maskvos, jis buvo atsakingas už viską ir niekas neįvykdavo be jo palaiminimo. Komunistų partija visada turėjo lietuvį lyderį įvaizdžiui, tačiau sprendimus priėmė antrasis“, – paaiškino parodos kuratorius Thomas Schirmböck.

O telefonas Komunistų partijai buvo bene svarbiausia komunikacijos priemonė. Tiesa, komunikavo ne tik tarpusavyje – taip pat naudodavo telefonus klausytis paprastų žmonių pokalbių.

Taip pat Komunistų partija turėjo „telefono taisyklę“ – įsakymai nuo viršaus iki apačios, būdavo duodami telefonu, nes paliepimą gavęs asmuo jo atsisakyti negalėjo – mat valdininkų telefonai sukurti tik atsiliepimui, be jokių mygtukų.

„Rimti istoriniai šaltiniai rodo, kad ši telefono taisyklė Rusijoje egzistuoja iki šiol. Pavyzdžiui, teismuose teisėjai gauna skambučius iš valdžios, Putino ir jo komandos, ir šie pasako, kaip turi baigtis byla“, – tikino T. Schirmböck.

O visus svarbius ir slaptus reikalus ministrai ar kiti nomenklatūros nariai spręsdavo leisdamiesi į medžiokles. Parodoje eksponuojama ir Algirdo Brazausko medžioklinių peilių kolekcijos dalis.

Atvyko Vytautas Landsbergis

Taip pat Komunistų partijos nariai mėgdavo ir smagiai pašvęsti, tiesa, pasidabinę brangiausiais drabužiais, moterys apsivilkusios dailius kailius, gerdami ne visiems pasiekiamą importinį alkoholį.

O ir pasibučiuoti Komunistų partijos vyrai mėgo, pasak parodos kuratoriaus, taip parodydavo pagarbą vienas kitam.

„Bučiniu dalinosi nariai, kurie buvo to paties statuso, arba aukštesnių pareigų bučiuodavo žemesnių pareigų narį. Tai tiesiog nuostabu, ypač žiūrint į tas tamsias, homofobiškas dienas“, – kalbėjo T. Schirmböck.

Savo nuotraukų ilgai nematęs, galimybę į jas pažiūrėti turėjo ir pats fotografas Antanas Sutkus.

„Nomenklatūroj visi bijodavo, kad tavęs nepastumtų, nes kitam laukia vietos, žinai, pažadėta“, – teigė fotografas.

O į parodą atvyko ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak jo, tokios parodos svarbios, o ypač jaunimui.

„Jaunimas negali persikelti į tuos laikus, tai tegu nors iš parodos pabando įsivaizduoti, o taip tai liks durneliais“, – pabrėžė pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas.

Parodą „Istorijų namuose“ bus galima išvysti iki kitų metų pavasario.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.