REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per pastaruosius metus išpopuliarėjusi Mėlynosios zonos dieta susilaukia dėmesio dėl savo rezultatų: pasak tyrimų, vadinamose „mėlynosiose zonose”, esančiose įvairiose pasaulio vietose, žmonės gyvena iki šimto metų bei turi nedidelę lėtinių ligų riziką. Kodėl taip yra ir ko galime pasimokyti iš šios mitybos, pasakojo Kauno klinikų gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Per pastaruosius metus išpopuliarėjusi Mėlynosios zonos dieta susilaukia dėmesio dėl savo rezultatų: pasak tyrimų, vadinamose „mėlynosiose zonose”, esančiose įvairiose pasaulio vietose, žmonės gyvena iki šimto metų bei turi nedidelę lėtinių ligų riziką. Kodėl taip yra ir ko galime pasimokyti iš šios mitybos, pasakojo Kauno klinikų gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

REKLAMA

Mėlynosios zonos dieta paremta penkių pasaulio mėlynųjų zonų: Šiaurės ir Centrinės Amerikos, Europos ir Azijos vietovėm.

2018 metais žurnale „Nutrience” paskelbtais tyrimas pabrėžiama, kad tuose regionuose gyvenantys žmonės rečiau serga lėtinėmis ligomis, pvz., širdies bei kraujagyslių ligos.

Svarbiausia – ankštinės daržovės, neskaldyti grūdai bei neįprastas valgymo režimas

Į maisto racioną įeina vaisiai, uogos, daržovės, tamsūs lapiniai žalumynai, neskaldyti grūdai, ankštinės daržovės. Dietoje taip pat išskiriami riešutai, kurie yra puikus gerųjų riebalų ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Nurodoma, kad reikia suvalgyti bent 50-60 g riešutų (ypač gerai – migdolai) per dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat svarbus ir gerųjų riebalų vartojimas, pvz., alyvuogių aliejus. Mėlynosios zonos dietoje mėsos beveik nėra; įvardijama, kad ją galima valgyti tik kartą per mėnesį ar net rečiau. Užtat žuvis jūsų racione gali būti, tačiau kiekis yra ribotas: patariama valgyti iki 100 g tris kartus per savaitę.

REKLAMA

Augalinis maistas sudaro 95 procentus šioje dietoje. Pilno grūdo makaronai bei duona taip pat tinka, kartu ir kinva, rudieji ryžiai, avižiniai dribsniai. Nesaldūs gėrimai, tokie kaip nesaldinta kava ir arbata, vanduo, saikingas kiekis raudonojo vyno.

Dr. Rūta Petereit pabrėžė: „Šioje dietoje didžiąją kalorijų dalį svarbu suvalgyti pirmoje dienos pusėje, o po pietų ir vakare reikėtų valgyti mažiau. Dar viena dietos taisyklė: nustojama valgyti tada, kai sotumas jaučiamas 80 procentų.”

Vengti reikėtų transriebalų, raudonos mėsos, užkandžių, kuriuose daug druskos, saldumynų, konservantų, saldintų gėrimų bei apdorotos ir perdirbtos mėsos.

REKLAMA
REKLAMA

Dietos privalumai

Pasak gydytojos dietologės, valgant daugiau augalinio maisto, rečiau sergama kraujagyslių ir širdies ligomis, ženkliai sumažėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Taip pat iš ankštinių daržovių gaunama daug polifenolių, prisidedančių prie lėtinių ligų rizikos sumažėjimo ir ilgaamžiškumo.

„Jeigu valgote pagal šią dietą, nėra baimės, kad negausite kažkokių medžiagų. Valgant daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų bei riešutų gausite tinkamą kiekį visų mūsų kūnui reikalingų medžiagų”, – teigia dr. Rūta Petereit .

Laikantis šios dietos galite vartoti ir alkoholį. Tiesa, įvardinamas būtent raudonas vynas, nes jis turi anksčiau minėtų polifenolių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sunkumai lietuviams

Viena iš didžiausių problemų, kylančių lietuviams, norintiems laikytis tokios dietos, yra sudėtinga, nes jai yra reikalingas aukščiausios kokybės maistas, užaugintas vietoje. Svarbu, kaip užaugintas maistas, kokiomis trąšomis maitinta žemė.

Kita problema, kurią akcentavo dr. Rūta Petereit , yra ta, jog lietuviams ši dieta dėl visiškai kitokių įpročių yra labai sudėtinga.

„Lietuviai yra pratę daugiau valgyti vakare. Taip pat mes suvartojame didelius kiekius mėsos, nesuvalgome daug žuvies, tačiau tai suprantama, nes žuvies prieinamumas nėra labai didelis, o ir kaina didesnė. Be to, mes suvartojame labai daug perdirbtos mėsos: tai dešros, rūkyti lašinukai, šoninė.

REKLAMA

Iš praktikos galiu pasakyti, kad ankštinių daržovių suvalgomas kiekis yra per mažas: žmonės, besiskundžiantys širdies ir kraujagyslių ligomis, jų valgo nedaug.”

Vis dėlto nenukabinkite nosies – iš Mėlynosios zonos dietos galite šio bei to pasimokyti. Gydytoja dietologė pataria:

„Verta sumažinti rapsų bei saulėgrąžų aliejaus kiekį. Jeigu negalime užtikrinti geros alyvuogių aliejaus kokybės, galime rinktis ir mūsų linų sėmenų aliejų, kuriame gausu Omega-3.

Taip pat galime sumažinti raudonos mėsos kiekį ir valgyti daugiau ankštinių daržovių. Jeigu negalite gauti rudųjų ryžių, dažniau valgykite kitas kruopas, pvz., avižas arba miežius, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį. Suvalgykite bent 20 g riešutų per dieną”.

REKLAMA

Šiuo metu, esant šviežių vaisių ir daržovių sezonui, stenkitės suvalgyti 4 daržovių saujas per dieną ir saują vaisių bei uogų. Jeigu norite kokybiškas uogas valgyti visus metus – užsišaldykite. Ypač gerai mėlynės, pagerinančios smegenų veiklą ir jų sveikatą senstant. Puikus pusryčių variantas yra avižinių dribsnių dubenėlis su vaisiais ar uogomis.

Žinoma, nebūtina nuosekliai laikytis šios dietos, tačiau galima kai ko pasimokyti: stenkitės valgyti daugiau ankštinių daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų, vaisių bei daržovių. Nepabijokite ir taurės raudonojo vyno prie savo valgio.

Tokiu atveju Afrikos šalyse turėtų būti daugiausia ilgaamžių. O kaip iš tiesų yra?
Matomai pirkimas šilauogių stipriai sumažėja, kai tokios kainos, neriasi iš kailio bereklamuadami
Kaip valgo kitos salys muns tikrai nesvarbu mes turim savo maista ir valgysim kaip iprate
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų