Stirnų populiacija šalyje išgyvena neregėtus laikus. Miško žvėrelį vis dažniau galima pastebėti ne tik kažkur miško glūdumoje, bet net ir pačiame miesto centre ar netoli jo. TV3 žinių kamerų užfiksuoti vaizdai iš Vilniaus kapinių parodo, kaip ankstyvą rytą būrys gražuolių šmirinėja šalia antkapių ir net pasmaguriauja kapų gėlėmis. O kitas yra mūsų žiūrovo atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame žmogus pasakoja trumpam išėjęs į judraus sostinės mikrorajono parkelį ir štai pamatė pro šalį bėgančias keturias stirnaites.
„Populiacija tikrai gyvuoja labai puikiai. Ir nesunku tuo įsitikinti keliaujant Lietuvoje, bet kur. Laukuose ypač anksti rytą, vakarop, matai daugybę. Bet nereikia net laukų ar kažkokio miško, pievelių pievų, čia pat prie miestų, visų Lietuvos miestų, stirnų stebima labai daug“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Skaičiuojama, kad stirnų populiaciją šiuo metu sudaro daugiau nei 180 tūkstančių. Be sumedžiojamų žvėrių, natūralią atranką kasmet įveikia kone visos net ir pačios silpniausios. O taip yra dėl neįprastai šiltų žiemų, kurios stirnoms ypač tinka. Aplinkosaugos specialistai aiškina, kad ankščiau situacija buvo priešinga.
„Stirnoms gali labai pakenkti šaltos žiemos. Yra atvejų per paskutinius 20 metų, jog labai gilios sniegingos žiemos su atlydžiais pražudydavo dalį stirnų populiacijos, ji krisdavo beveik per pusę“, – pasakoja ministerijos atstovas Algirdas Klimavičius.
Tad dėl šios priežasties, natūralu, kad susidūrimų keliuose su žvėrimis taip pat padaugėjo. Praėjusiais metais vien stirnų žūčių kelyje buvo per tūkstantį.
„Stirnų žuvo 1236 individai susidūrimuose su transporto priemonėmis. Šiemet galėjo būti dar daugiau. Dabar kaip tik yra toks sezonas, kad stirnos buvę šaltuoju metų laiku būreliais skirstosi individualiomis teritorijomis. Jauni patinai ypatingai keliauja toli ir tos vietinės jų migracijos pasekmė būna tai dažnai prietemoje susiduria su automobiliais“, – teigia A. Klimavičius.
Vien vienos mūsų kalbintos draudimo bendrovės duomenimis, per mėnesį keliuose su žvėrimis susiduria ir automobilius apdaužo bent 50 vairuotojų, dažnu atveju tai ir būna stirnos. Draudimo bendrovių kompensuojamų žalų dydžiai po susidūrimo su gyvūnais – skirtingi.
„Kartais pasitaiko, kai lengvai nutrenkia kažkokį nedidelį gyvūną, lapė, zuikis ar panašiai. Ir išmokama už tiesiog perdažytą bamperį, kas siekia kelis šimtus eurų, deja, pasitaiko ir didelių įvykių, ypač kai nutrenkiami sunkūs gyvūnai, kaip šernai, nors tokių įvykių jau senokai nebebuvo, bet baisiausi įvykiai, kai nutrenkiamas gyvūnas su aukšto svorio centru“, – kalbėjo BTA atstovas Andrius Žiukelis.
Tam, kad būtų išvengta daugybės nelaimių su žvėrimis keliuose, kurių metu kartais net žūva žmonės, aplinkos ministerijos atstovų teigimu, stirnų medžioklėje siūloma naikinti sumedžiojamų stirnų limitą, esą populiacijai tai tikrai nepakenks, mat licencijos stirnų medžioklei išlieka.
„Limitas pats vargu ar reikalingas, nes gyvūnas yra sėslus, jeigu medžiotojai pernaudotų populiaciją, tai didesnio poveikio platesnėje teritorijoje nepadarytų. Tai dėl šių priežasčių aplinkos ministerija gavusi pasiūlymą atsisakyti stirnų limitavimo tam sprendimui pritarė“, – sako A. Klimavičius.
Ir visgi, gamtininkai, pirmiausia ragina pačiam žmogui tvarkingai elgtis kelyje, laikytis taisyklių, ir kur nereikia nespausti greičio pedalo.
„Jeigu važiuoji prieblandoje naktį ir jei ženklas rodo, kad atsargiai, laukiniai žvėrys, ir greitis ribojamas 70 tai taip padaryta ne šiaip sau“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Anot Selemono Paltanavičiaus. dar didesnė stirnų migracija prasidės po Joninių, kai dabar palikuonių besilaukiančios ir dėl to sėsliau gyvenančios patelės, atsives jauniklių.
