Prieš kelerius metus, sulaukęs 19 m., Matas gavo šaukimą į kariuomenę. Kaip ir visi pašauktieji, pirmiasuia jis turėjo nuvykti atlikti sveikatos patikrą.
Pirmasis vizitas – pas Karinės medicinos ekspertizės komisijos psichologą. Tačiau suvedusi Mato duomenis, patikrą atliekanti psichologė pasakė, kad jis netinkamas tarnybai.
„Ji manęs paprašė asmens tapatybės kortelės. Padavau aš tą asmens tapatybės kortelę ir maksimum per penkias minutes patikrino mano sveikatos būklę. Iš karto. Net neklausinėjo jokių klausimų, nieko nedavė“, – pasakoja Matas.
„Paklausius, kokia priežastis – ai, nenoriu ir nesakysiu. Tai nors pasakykite, ar būtų galima kažką padaryti, ką jūs matote tame ekrane ir man suteikite informaciją. Sakau, gal galima padaryti kažkokius papildomus tyrimus ar kažką panašaus, jin man atsako, nenoriu, nedarysiu, laisvas“, – savo patirtimi dalijasi vyras.
Tikrinosi dar kartą
Pašnekovas pasakoja, kad vaikystėje gyveno vaikų namuose, o iki sulaukė 18-os buvo vedamas pas gydytojus dėl psichikos sutrikimų. Jo sveikatos istorijoje yra įrašyta, kad jis gulėjo ne vienoje Lietuvos ligoninėje.
Tačiau dabar Matas sako, kad jaučiasi gerai, todėl nesutiko su komisijos psichologės sprendimu. Po trijų mėnesių nuo pirminės patikros jis atvyko pas komisijos pirmininką. Jo atsakymas – beveik toks pat.
„Jis taip pat sako: duok tapatybės kortelę. Patikrina, sako, kodėl jūs čia atėjote, taigi nepriimtas“, – prisimena Matas.
Komisijos pirmininkas paaiškino, kad jei Matas nesutinka su psichologės išvada, ją turėjo skųsti. Tačiau Matas tvirtina to nežinojęs ir apeliacijos nepateikęs.
Tuomet jiedu su komisijos pirmininku susitarė, kad Matas sugrįš po konsultacijos su savo šeimos gdyytoju ir atlikęs papildomus tyrimus.
„Aš nuėjau, pasidariau tuos papildomus tyrimus ir atnešiau tą lapą, kad viskas tvarkoje. Bet jis (komisijos pirmininkas – red. past.) buvo labai nepatenkintas dėl to, kad aš vėl atėjau ir įteikiau jam tą lapą.
Jis man sako: čia viskas tas pats, ką aš matau ekrane. Sakau, kaip suprasti, ką reikia vėl padaryti, kad būčiau priimtas į tą vadinamą šauktinių sąrašą?“ – pasakoja Matas.
„Jis net neklausė manęs, ką aš jam noriu pasakyti. Jis visą laiką kalbėjo, kad „tu nepriimtas“ ir viskas“, – priduria jis.
Taigi Matui, kaip jis pats nurodė, tarnyba buvo atidėta. Tačiau jaunas vyras vis dar jaučia nuoskaudą už tai, kad jo, pasiryžiusio įveikti visas procedūras, vis tiek nepriėmė: „Mane pažemino. <...> Esu nurašomas dėl to, kad esu tose (psichiatrijos – red. past.) ligoninėse buvęs.“
Dėl kokių sveikatos problemų žmogus netinkamas tarnybai?
Kaip nurodoma kariuomenės puslapyje karys.lt, dėl karo prievolininko tinkamumo karo tarnybai sprendžia Karinė medicinos ekspertizės komisija. Ją sudaro pirmininkas, šeimos medicinos paslaugas teikiantys šeimos gydytojai, gydytojai specialistai ir psichologas.
Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno asmens atskirai sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis.
Pagrindinės ligų grupės, dėl kurių asmuo gali būti atleidžiamas nuo privalomosios karo tarnybos:
- širdies kraujagyslių ligos (hipertenzija, širdies ligos);
- regėjimo sutrikimai;
- judamojo aparato ligos (plokščiapėdystė, stuburo iškrypimai);
- epilepsijos, intelekto sutrikimai.
Beje, tarnauti su akiniais leidžiama, leidžiama toliaregystė ar trumparegystė +/- 8 D.
Karo prievolininkai, pripažinti netinkamais atlikti tikrąją karo tarnybą dėl sveikatos būklės, yra atleidžiami nuo karo prievolės.
Jeigu asmuo nesutinka su medicinos komisijos sprendimu dėl tinkamumo karo tarnybai, jį gali skųsti teismui per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą sprendimą.
Kai Karinė medicinos ekspertizės komisija gauna papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę ir ši informacija gali turėti įtakos asmens tinkamumui tarnybai, komisija privalo įvertinti gautą naują informaciją, esant poreikiui inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę.
Daugiausia jaunuolių tarnybai netinka dėl psichikos
Kasmet pusė karo prievolininkų nėra tinkami tarnybai, daugiausiai dėl psichikos problemų. Tiesa, dalis jaunuolių simuliuoja: meluoja apie ligas, studijas ir net klastoja dokumentus. Paradoksalu tai, kad savanoriai daro atvirkščiai – ne išpučia, o bando nuslėpti turimas sveikatos problemas.
Sudarinėjant šių metų šauktinių sąrašą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė komentavo, kad kas antras jaunuolis nėra tinkamas tarnybai.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, kandidatų į nuolatinę privalomąją pradinę karinę tarnybą (NPPKT) netinkamumas svyruoja apie 50 procentų. Pernai netinkamais į NPPKT pripažinta 51,1 proc., 2023 m. – 54,2 proc., 2022 m. – 51,6 proc. karo prievolininkų.
Lietuvos kariuomenė nepastebi, kad bendrai šauktinių sveikata prastėtų, tačiau pabrėžia, jog labiausiai koją kiša ne fizinis silpnumas, o psichikos problemos.
„Daugiausia pretenduojančių į NPPKT pripažįstami netinkamais dėl psichikos, iš jų didžiąją dalį sudaro intelekto, išsilavinimo problemos“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt nurodė kariuomenė.
Mažėjantį jaunuolių tinkamumą tarnybai kariuomenė linkusi sieti siejamas su pastarųjų metų iššūkiais: karantinu, įtampa dėl karo veiksmų Ukrainoje, Izraelyje ir iš to kylančiomis problemomis, daugiausiai – psichologinėmis.
Kariuomenė tikina, jog psichologinės / psichiatrinės problemos, su kuriomis atvyksta šauktiniai ir su kuriomis jaunuoliai dažniausiai susiduria tarnybos metu, yra žinomos, analizuojamos.
„Karinės medicinos ekspertizės metu atliekamas rutininis psichologinis tiriamųjų testavimas, intelekto vertinimas, juos konsultuoja gyd. psichiatras. Daliniuose nuolatinius privalomosios pradinės karo tarnybos karius konsultuoja psichologai, esant poreikiui skiriamos papildomos gyd. psichiatro konsultacijos ar stacionarus ištyrimas“, – komentavo kariuomenė.
Tuo metu naujų psichologinio testavimo metodikų poreikį ir adaptavimą karinės medicinos ekspertizės tikslams, jų įsigijimo bei naudojimo galimybes vertina specialiai tam sudaryta darbo grupė.
Vieni sveikatos problemas slepia, kiti išpučia
Kariuomenė nurodė, kad nemotyvuoti jaunuoliai meluoja apie įvairias ligas, bet daugiausiai apie psichikos sutrikimus.
„Simuliuoti bandoma visas ligas, daugiau, galbūt, tas, kurias sunkiau „patikrinti“, objektyvizuoti – neurologinius susirgimus, pastebime, kad padaugėjo pristatomų medicininių dokumentų su naujomis, nesenai nustatytomis psichiatrinėmis diagnozėmis“, – teigė kariuomenė.
Paradoksalu tai, kad nemotyvuoti karo prievolininkai sveikatos problemas išpučia, o motyvuoti karo prievolininkai, dažniausiai savanoriškai atliekantys karo tarnybą, savo ligas yra linkę nuslėpti arba sumenkinti.
Abiem atvejais melas nepadės, mat karinės medicinos ekspertizės metu vertinama viskas: tiek pateikiami nusiskundimai, tiek sveikatos istorijos duomenys, tiek papildomi duomenys (tyrimai ir pan.).
„Šį vertinimą atlieka patyrę gydytojai, vadovaudamiesi patvirtintais sveikatos būklės vertinimo kriterijais, todėl terpės apgauti lieka nedaug. Neaiškiais atvejais tiriamieji siunčiami papildomoms specialistų konsultacijoms“, – komentavo kariuomenė.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalo susisiekti su kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, tada bus organizuojamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai.
Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, mat nuo 2026 m. bus einama prie visuotinio šaukimo modelio.
Pocius apie prastą jaunuolių sveikatą: čia yra laikmečio problema
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas, tuo metu Danija jau imasi veiksmų ir įveda moterų šaukimą. Ar paseksime Danijos pavyzdžiu?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Lietuvos kariuomenės leitenantė Greta Dobilė.
Kai kalbame apie šauktinius, tikrai kalbame ir apie prastą jaunuolių sveikatą. Jūs, kaip buvęs kariuomenės vadas, ką galėtumėte pasakyti – ta sveikata iš tikrųjų prastėja ar tiesiog statistika tokia, kad kai daugiau žmonių, identifikuojama ir daugiau problemų?
A. Pocius: Aš manyčiau, kad čia yra laikmečio problema. Vis dėlto anksčiau, kai nebuvo tiek mobiliųjų telefonų, kompiuterinių žaidimų ir įvairiausių atrakcijų, jaunimas laiką leisdavo lauke: sportiniai žaidimai, įvairiausios tokios fizinės galbūt pasigalynėjimo, palakstymo, futbolo žaidimas lauke ar kitokių sporto šakų propagavimas – jaunimas buvo stipresnis.
Dabar, kaip mes žinome, daug jaunimo tiesiog įlindę į kompiuterius, įlindę į mobiliuosius telefonus, ir čia yra, kaip sakiau, laiko problema, kadangi ne tiktai Lietuvoje tai vyksta. Ir tas būtent fizinis aktyvumas yra sumažėjęs. Tai juntamai šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tikrai ateina, ateina į kariuomenę gerokai silpnesni fiziškai, todėl ir sveikatos būklė yra prastesnė.
Tai apie tą jau buvo ne vieną kartą kalbėta ir aš manyčiau, kad čia turi visi susirūpinti, ne tik kariuomenė, bet manau, kad ir Švietimo, ir mokslo, ir sporto ministerija turi rimtai kalbėti apie tai, nes vėliau kariuomenei, kai jaunimas ateina silpnai parengti, turi įdėti daugiau, daug daugiau pastangų, kad juos parengti, kad jie fiziškai galėtų panešti kuprinę, ginklą ir įvykdyti tas užduotis, kurias reikia įvykdyti.
Tai čia reikia ta tema kalbėti, bet čia ne tiktai kariuomenės problema, čia visi turime kalbėti apie tai.
Taip pat kalbama ir ne tik apie fizinę sveikatą, bet ir emocinę, psichologinę sveikatą. Kariuomenė buvo pateikusi duomenis, kad nemažai žmonių ne tik turi realių problemų, bet ir simuliuoja būtent tomis psichinės, emocinės sveikatos problemomis.
A. Pocius: Aš jau ne pirmą kartą ta tema gerą rekomendaciją turiu. Jeigu jaunuolis dėl kažkokių psichinių problemų negali tarnauti kariuomenėje, tai aš manau, kad išveskime lygybės ženklą – tada jis negali vairuoti ir automobilio, nes automobilis yra irgi tolygus ginklui.
Su automobiliais yra padaromos avarijos, yra atliekami ir netgi teroristiniai išpuoliai – reiškia, į minią žmonių trenkiamasi, gali kitus sužaloti. Tai aš manyčiau, kad jeigu tu turi kažkokių psichinių problemų, negali eiti į kariuomenę.
Jeigu [jaunuolis] žinos, kad negali vairuoti automobilio arba negalės gauti leidimo ginklui, savigynai ir t. t., tai aš manau, kad tokios priemonės tikrai atvėsins simuliantus nuo vengimo tarnybos ir imituoti kažkokią psichinę negalią ir t .t.
Tie, kurie iš tiesų turi tą sveikatos problemą, tai viskas tvarkoje su tais žmonėmis, bet su simuliantais, aš manau, tikrai reikia kovoti ir manau, kad tiesiog reikia tam ryžtingų priemonių.
Tikrai galima matyti klausimų ir viešojoje erdvėje klausimų. Tai kokios sveikatos problemos užkerta kelią į kariuomenę? Gal galėtumėte labai trumpai pasakyti, kas jau tikrai negalėtų praeiti?
G. Dobilė: Iš tikrųjų sveikatos problemos yra gana didelė ir opi šauktinių problema, kviečiant karius į šaukimą. Aš pati esu kineziterapeutė ir, tęsiant apie karių fizinį pasirengimą, – taip, iš tikrųjų liūdna, kad mūsų fizinis pasirengimas yra prastas, jis mažėja.
Ir kiekvienas turime pradėti iš tikrųjų nuo savęs. Kariuomenė, manau, kad yra puikus būdas tą fizinį aktyvumą skatinti ir įdiegti, kodėl tau to reikia, nes ruošiamės ne tarnybai, ruošiamės gyvenimui.
Iš tikrųjų tos sveikatos problemos yra labai įvairios, bet psichologinės diagnozės yra vienos rimčiausių, dėl kurių karys negali tarnauti tarnyboje.
Visas pokalbis – laidos įraše straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Oligarchų šiknas? Politikierių subines? Ar turtą, kurio dar neturi dėl amžiaus sukaupę ???
