Lietuvos paštas laiškų siuntimą norėtų branginti dar labiau, tik Ryšių reguliavimo tarnyba neleidžia.
Vilnietė Jolita prieš šventes draugams siuntė 25 sveikinimus. Už dalį vienai pašto darbuotojai jau sumokėjo 16 eurų, o štai ir kita baigė skaičiuoti, kiek Jolitai kainuos nusiųsti kalėdinius atvirukus – vilnietė papildomai turėjo sumokėti dar 34 eurus.
Laiškų siuntimas nuo Naujųjų brangsta gyventojams.
„Lietuvoje vidutiniškai nuo 2025 metų sausio 1 dienos kaina padidėja 90 centų, jeigu kalbėtume apie kryptis užsienio, tai tas padidėjimas būtų šiek tiek daugiau negu 40 centų“, – sako „Lietuvos pašto“ atstovas Lukas Zadarackas.
Paprastą neregistruotą iki 50 gramų laišką Lietuvoje išsiųsti kainuoja 45 centais, o korespondenciją iki pusės kilogramo – 70 centų brangiau – nuo kaina pakilo 1,85 iki 2,55 euro.
Per trejus metus „Lietuvos paštas“ paprasto laiško siuntimą pabrangino 4 kartais – 2022 m. laiško siuntimas kainavo 55 ct, o nuo šiemet kaina pasiekė 2 eurus. „Lietuvos pašto“ atstovai aiškina, kad kainas kėlė, nes didėja laiško siuntimo savikaina.
„Augantys atlyginimai laiškininkams, apskritai didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas, taip pat didėjančios transporto parko išlaikymo sąnaudos“, – teigia L. Zadarackas.
Norėjo branginti dar labiau
Lietuvos paštas norėjo laiškų siuntimą branginti dar labiau, bet neleido Ryšių reguliavimo tarnyba.
„Šiek tiek buvo atliktos tam tikros korekcijos dėl sąnaudų, todėl, kad su prašymu pateiktos sąnaudos ir po mūsų tam tikro vertinimo, jos šiek tiek sumažėjo“, – teigia Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė Ernesta Vagonienė.
Vis dėto, anot Ryšių reguliavimo tarnybos, branginti laiškų siuntimą reikėjo. Mat laiškai vis mažiau populiarūs – 2023 m. lietuviai išsiuntė 12 milijonų laiškų, o tai yra kone perpus mažiau nei 2022 m. – 20 mln.
„Kiekiui stipriai mažėjant, vieneto sąnaudos didėja, ir tie tarifai didėja, kitu atveju yra du keliai: arba kelti tarifus, kad sumokėtų už paslaugas tie, kas naudojasi tomis paslaugomis, arba besiformuojančius nuostolius, kuriuos patiria „Lietuvos paštas“, dengti iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tai yra mes visi tada susimokame“, – komentuoja E. Vagonienė.
Teismai išsiunčia didžiąją dalį laiškų
Iš 20 milijonų pernai siųstų laiškų tik milijoną siuntė gyventojai. Visus kitus – įmonės ir valstybinės įstaigos. Pavyzdžiui, Regionų administracinis teismas kasdien išsiunčia iki 400 laiškų.
„Per metus patiriame apie 100 tūkstančių eurų pašto išlaidų, tai yra iš esmės penktadalis visų biudžeto skiriamų lėšų kitoms reikmėms“, – teigia teismo pirmininko padejėja Sigita Gamulėnienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas laiškams išleidžia dar daugiau – jų per metus išsiunčia apie 70 tūkstančių laiškų.
„2024 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš viso sumokės 345 tūkstančius eurų „Lietuvos paštui“. Mūsų atveju tai 26 proc. viso mums skirto biudžeto, tai beveik trečdalis“, – sako Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė.
Laiškų siuntimo kainų verslui Ryšių reguliavimo tarnyba nereguliuoja.
„Nepavyksta su paštu derėtis, teismas prilyginamas verslo klientui ir praktiškai arba priimame pašto nustatytus įkainius, arba ieškom kito tiekėjo“, – teigia V. Šelmienė.
Nusiųsti kvietimą į teismą su įteikimu teismams kainuoja 8 eurus.
Brangiai už laiškų siuntimą mokantys teismai skundžiasi, kad kartais, jų manymu, laiškai neracionaliai klaidžioja po Lietuvą.
Pavyzdžiui, Jei Marijampolės teismas siųs laišką Vilkaviškio policijai, pirmiausia jis nukeliaus į Vilnių, o tik iš ten į Vilkaviškį. „Lietuvos paštas“ sako, kad toks centralizuotas laiškų ir siuntų rūšiavimas tik sutaupo pinigus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
