REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjama tūkstančiai bylų dėl nepilnamečių išlaikymo. Tačiau nedaugelis vyresnio amžiaus gyventojų žino, kad gali prisiteisti išlaikymą iš jais nesirūpinančių vaikų. Visgi, ir Lietuvoje daugėja tokių bylų, kai vyresnio amžiaus žmonės prisiteisia išlaikymą iš vaikų ar net jų sutuoktinių.

Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjama tūkstančiai bylų dėl nepilnamečių išlaikymo. Tačiau nedaugelis vyresnio amžiaus gyventojų žino, kad gali prisiteisti išlaikymą iš jais nesirūpinančių vaikų. Visgi, ir Lietuvoje daugėja tokių bylų, kai vyresnio amžiaus žmonės prisiteisia išlaikymą iš vaikų ar net jų sutuoktinių.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt kalbinta teisininkė tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai nežino kur kreiptis, o tik paprašyti išlaikymo – neužtenka, tačiau prisiteisti išlaikymą ir vaikų yra įmanoma ir Lietuvoje.

Vaikų pareiga rūpintis savo tėvais Lietuvoje įtvirtinta Konstitucijoje, kurios 38 straipsnyje rašoma, kad vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Civilinis kodeksas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

Marčiai priteisė anytos išlaikymą

Mykolo Romerio universiteto profesorė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad paramą iš vaikų pusės lemia jų sąmoningumo lygis.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra tokių vaikų, kurie rūpinasi tėvais, kartu su jais keliauja, neprašomi rūpinasi jų gydymu. Deja, yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad jie rūpintis neprivalo“, – kalbėjo teisininkė.

REKLAMA

Anot I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, tokiose situacijose teisinė norma egzistuoja, tačiau, kadangi tokio pobūdžio bylos labai retos, jų pritaikymas būna gana skirtingas. Pašnekovė pasakoja, kad dėl to, kad teismai nagrinėja mažai tokių bylų, pasitaiko ir kuriozinių situacijų.

I. Kudinavičiūtė-Michailovienė pasakoja apie atvejį Kaune, kai vyras, norėdamas pasirūpinti savo šeima, išvažiavo dirbti į užsienį, o žmona su dviem vaikais liko Lietuvoje.

„Netrukus vyras nustojo rūpintis visais artimaisiais. Pagalbai nutrūkus, jo mama kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas įvertinęs tai, kad Lietuvoje vyras pajamų neturi, o duomenų iš užsienio gauta nebuvo, prievolę išlaikyti moterį priteisė marčiai“, – pasakojo teisininkė.

REKLAMA
REKLAMA

Vedybų sutarties šeima neturėjo, tad ir pajamos buvo vertinamos kaip bendras turtas. Anot pašnekovės, gana standartinė teismų praktika, kai, nesant asmeninių pajamų ir atsiradus prievolių, išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinį.

„Marčiai teko prievolė išlaikyti anytą, nors prievolė turėtų būti asmeninio pobūdžio. Remiantis įstatymais, privalomas išlaikymas yra tik tiesioginiams giminaičiams, o čia du vaikus auginanti moteris dar turi išlaikyti ir vyro motiną. Išspręsti ginčą galima nebent inicijavus skyrybas, nes tada moters uždirbami pinigai nebebus vertinami kaip bendras turtas. Bet vėl iškyla moralės klausimas“, – teigė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turi įrodyti, kad vykdė tėvo pareigas

Teisininkės teigimu, paramos reikalingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens, kuris prašo išlaikymo, turtinę padėtį, pajamas (pensijas, išmokas) ir esamą turtą (tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį).

„Tačiau vien pasakyti, kad man reikalinga parama – nepakaks“, – teigė pašnekovė.

Advokatės tvirtinimu, teismas tokios bylos atveju aiškinsis, ar pats tėvas vykdė savo pareigas, kol jo vaikas buvo nepilnametis. Civilinis kodeksas numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

REKLAMA

„Tėvo pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, tėvai turi pareigą vaiką auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje“, – aiškino I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Anot teisininkės, jei prašantysis išlaikymo visiškai neaugino ir nesirūpino vaiku, o alimentus mokėjo teismo priteista tvarka, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog toks tėvas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui.

Nagrinėdamas tokias bylas teismas, pasak pašnekovės, atkreipia dėmesį, ar paties vaiko turtinė padėtis yra pakankama, kad galėtų teikti išlaikymą, taip pat kokia vaiko šeiminė padėtis, kiek vaikų jis pats turi.

REKLAMA

„Be to, jei yra keletas vaikų, tuomet teismas nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į visų vaikų pareigą išlaikyti tėvus, nesvarbu, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų“, – dėstė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Teisininkės teigimu, šių bylų nagrinėjimas užtrunka neilgai: pirmos instancijos teismas nagrinėja apie pusmetį, jei pateikiama apeliacija dėl sprendimo – tai užtrunka dar apie pusę metų. Jei vaikai nemoka teismo priteisto išlaikymo, anot I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, praktika yra ta pati, kaip ir alimentų ar kitos skolos nemokėjimo atveju – reikia kreiptis į antstolius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, bylų, kuriose tėvai bando prisiteisti išlaikymą iš savo pilnamečių tėvų, nėra daug: 2015 m. – 18, 2016 m. – 24, 2017 m. – 14.

Palyginimui, bylų, kuriose bandoma prisiteisti alimentus nepilnamečio vaiko išlaikymui, buvo gerokai daugiau: 2015 m. – 7185, 2016 m. – 6415, 2017 m. – 5926.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų