žvalgyba

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Tokia nuostata įtraukta į šalies vadovo penktadienį pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas.

Rusijoje už šnipinėjimą kalėti nuteistas norvegas, kurį Maskva paleido per apsikeitimą šnipais tarp Rusijos ir Lietuvos, sako, kad jaučiasi apgautas savo šalies žvalgybos tarnybos. 64 metų Frode Bergas – į pensiją išėjęs norvegų pasienietis – 2017 metais buvo sulaikytas Maskvoje po Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) slaptos operacijos.

Europoje siaučia specialūs Rusijos tarnybų būriai, siekiantys destabilizuoti padėtį, skelbia Vakarų žvalgybos atstovai. Juos pastebėjo Moldovos kampanijos metu, vėliau sekė ginklų prekeivio Bulgarijoje istorija, dar vėliau – nepavykęs valstybės perversmas Juodkalnijoje. Praėjusiais metais kilo milžiniškas tarptautinis skandalas, kai Didžiojoje Britanijoje buvo bandyta cheminiu ginklu nunuodyti perbėgusį Rusijos žvalgybininką. Vakarų šalys iš pradžių nenoriai siejo šiuos išpuolius.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikėsi įstatymų, kai prieš daugiau nei pusantrų metų gavo žvalgybos informaciją apie parlamentarę Iriną Rozovą. Ministras pirmininkas perspėjo, kad Seime planuojamas parlamentinis tyrimas gali turėti „politinį kvapą“. „Seimo pirmininkas tą medžiagą panaudojo taip, kaip numato įstatymas, leidimai nebuvo suteikti.

Penki esami ir buvę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sako, kad buvęs komiteto pirmininkas Vytautas Bakas prieš pusantrų metų neinformavo, kad jie turi galimybę susipažinti su žvalgybos informacija apie parlamentarę Iriną Rozovą. Pasak valstiečio Jono Jaručio, komiteto nariai turi galimybę susipažinti su tarnybų duomenimis specialiojoje raštinėje Seime, tačiau faktą apie atneštą naują informaciją žinodavo tik NSGK pirmininkas.

Maskvos merija per klaidą paviešino duomenis apie tūkstančius Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) agentų, antradienį pranešė rusų tiriamosios žurnalistikos portalas "The Insider". Kaip rašo "The Insider", viename sostinės administracijos tinklalapyje buvo paskelbti esamiems ir buvusiems SVR darbuotojams suteiktų tarnybinių butų adresai, kurių gyventojų duomenis galima laisvai gauti per šalies nekilnojamojo turto registrą.

 Rusijos naikintuvas Su-35 antradienį triskart per tris valandas perėmė JAV žvalgybos lėktuvą, skraidžiusį virš Viduržemio jūros tarptautinių vandenų, pranešė amerikiečių kariškiai. „JAV lėktuvas „P-8A Poseidon“, skridęs tarptautinėje oro erdvėje virš Viduržemio jūros, per 175 minutes buvo triskart perimtas Rusijos Su-35“, - sakoma trečiadienį paskelbtame JAV 6-ojo laivyno pranešime.

Nesibaigiantis antilietuviškos propagandos Lietuvoje ir Rusijoje srautas, Kaliningrado srityje auganti ginkluotė, galima įtaka rinkimams Lietuvoje ir dar bent kurį laiką stabiliu išliksiantis Kremliaus režimas – tokias pagrindines Lietuvai Rusijos keliamas grėsmes pernai pastebėjo Lietuvos žvalgyba. Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

 Lietuvos žvalgybos tarnybos artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaita bus pateikta šį trečiadienį.  Viešai ataskaita visuomenei bus pristatyta kitos savaitės antradienį, vasario 5 dieną, BNS sakė Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Katkuvienė.

Buvęs Kinijos žvalgybos vadovas Ma Jianas  buvo visam likusiam gyvenimui pasiųstas į kalėjimą už korupciją, ketvirtadienį pranešė šiaurės rytinio regiono teismas. „Ma Jiano elgesys atitinka kyšių ėmimą, vertimą kitus prekiauti ir prekybą naudojantis vidaus šaltinių informacija“, – sakoma Liaoningo provincijos Daliano viduriniosios instancijos liaudies teismo pranešime.

Su užsienio valstybių šnipais kovojančios Lietuvos saugumo institucijos stiprios tiek, kiek mes norime, kad jos būtų stiprios, pabrėžia Seimo narys Vytautas Bakas. Parlamentarai tvirtina, kad jau porą mėnesių suimtas Algirdas Paleckis nėra vienintelis Rusijos šnipas, o grėsmės Lietuvai ties jo sulaikymu nesibaigia.

Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU, Vakarų kaltinamos kišimusi į rinkimus, cheminio ginklo panaudojimu ir kibernetinėmis atakomis, viršininkas generolas pulkininkas Igoris Korobovas mirė trečiadienį, būdamas 62 metų, pranešė Gynybos ministerija.

Kalėjimų departamentas pranešė antradienį paskelbęs atrankas Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyrių vadovų pareigoms užimti. „Kviečiu sąžiningus statutinius pareigūnus, norinčius skaidrinti bausmių vykdymo sistemą ir pasiruošusius daryti pokyčius, dalyvauti šioje atrankoje. Labai laukiami žmonės, galintys tinkamai organizuoti darbą, analitiškai mąstyti, pritaikyti savo žinias ir gebėjimus dirbdami mūsų šaliai,“ – pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Amerikiečių vyriausybė ketvirtadienį viešai apkaltino Rusiją vykdant „paplitusią“ kampaniją, kurios tikslas yra paveikti viešąją nuomonę ir balsavimo rezultatus, likus vos keliems mėnesiams iki svarbių vidurio kadencijos rinkimų JAV. „Tebestebime Rusijos paplitusią idėjinę kampaniją, kurios tikslas – silpninti ir skaldyti Jungtines Valstijas“, – nurodė nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas.

Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) žuvę trys rusų žurnalistai rinko informaciją apie toje šalyje veikiančios privačios rusų armijos veiklą, trečiadienį pranešė žiniasklaidos organizacija, kurioje jie dirbo. Rusijos užsienio reikalų ministerija kiek anskčiau patvirtino, kad žurnalistai Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis pirmadienį buvo nužudyti šioje neramumų krečiamoje valstybėje.

JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius teigia nenorėjęs parodyti nepagarbos prezidentui Donaldui Trumpui per interviu, kuriame aptarinėjo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Danas Coatsas (Denas Koutsas) šeštadienį tvirtino, kad ketvirtadienį išsakytais komentarais Aspeno saugumo forume Kolorade nekritikavo D. Trumpo sprendimo šiemet į Vašingtoną vizitui pakviesti V. Putiną.

Kanados saugumo žvalgybos tarnyba (CSIS) negali rinkti informacijos už šalies ribų, išskyrus atvejus, kai kyla aiškus pavojus nacionaliniam saugumui, paskelbė federalinis teismas, atmetęs agentūros prašymą leisti užsiimti šia veikla. CSIS prašė suteikti įgaliojimą rinkti informaciją, susijusią su neįvardyta užsienio valstybe, sakoma Otavos teismo paskelbtoje bylos santraukoje, su kuria penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

 Jungtinėse Valstijose dėl įtarimų „konspiracine veikla“ Rusijos naudai areštuotos rusės Marijos Butinos kaltintojai mano, kad ji gali būti susijusi su Rusijos žvalgybos struktūromis. Kaip įrodymas per trečiadienį Vašingtone vykusį teismo posėdį buvo pateikta nuotrauka, kurioje M. Butina matoma pietaujanti restorane su Rusijos diplomatiniu atstovu, įtariamu žvalgybininku.

Buvę Lietuvos ministrai pirmininkai sako negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams ir tvirtina, kad ši būtų turėjusi įtakos jų sprendimams. Žiniasklaidai pirmadienį paviešinus Valstybės saugumo departamento (VSD) aprašytą koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams ir valstybės pareigūnams, ekspremjerai teigia, kad žvalgyba sprendimų priėmėjus aktualiu laiku turėtų informuoti apie visas grėsmes nacionaliniam saugumui.

Tarp išsiųstų iš Vakarų valstybių Rusijos diplomatų yra Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pareigūnų, pranešė tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas. „Tarp Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų yra oficialių mūsų tarnybos atstovų ir saugumo pareigūnų. Jų visai nedaug. Tai asmenys, kurie buvo oficialiai pristatyti šiuose šalyse kaip SVR darbuotojai ir užtikrino bendradarbiavimą su šių valstybių specialiosiomis tarnybos vadinamuoju partnerystės kanalu“, – naujienų agentūrai sakė S. Naryškinas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė, kad pernai rekomendavo šalies institucijoms neįleisti į Lietuvą daugiau kaip 500 užsieniečių. Šis skaičius panašus į fiksuotą 2016 metais. VSD 2017 metų veiklos ataskaitoje pranešė, kad pernai rekomendavo nesuteikti ar nepratęsti leidimo gyventi šalyje 134 užsieniečiams, o dar 397 žmonių siūlė neįleisti atvykti į Lietuvą. Užpernai VSD siūlė neleisti gyventi Lietuvoje 116 asmenų, o į šalį rekomendavo neįleisti 418 žmonių.

Lietuvos žvalgyba pirmadienį paskelbė naują grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. BNS išskiria penkias pagrindines naujoves, palyginti su praėjusių metų ataskaita: 1. Rizikos finansų sektoriui. Šiemet daugiau dėmesio skirta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančioms investicijoms.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į šalyje sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių taikosi įmonių, kurių ryšiai priešiškose valstybėse neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime minima pernai atsiradusi galimybė Lietuvoje steigti specializuotus bankus.

Rusija gali bandyti daryti įtaką kitąmet vyksiantiems Lietuvos prezidento rinkimams ir tam pasitelkti kibernetines operacijas, pirmadienį perspėjo Lietuvos žvalgyba. „Tikėtina, kad Rusijos programišiai sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtame tradiciniame grėsmių vertinime.

Lietuvos žvalgyba blokavo investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ planus įsigyti įmonę, numatančią investuoti į netoli Seimo rūmų esantį biurų kompleksą „Verslo trikampis“. Remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, Vyriausybės komisija nedavė leidimo sandoriui.

Šnipinėjimo byloje, kurioje kalėti nuteisti Lietuvos ir Rusijos piliečiai, Rusijos žvalgybą domino JAV bepiločiai orlaiviai ir jų tobulinimo bei aptarnavimo tendencijos, paaiškėjo teisme. „Apeliaciniame teisme buvo skundžiamasi, kad S. Moisejenka yra užsienio valstybės žvalgas, buvo argumentuojama, kad yra tik vienas KAM 2-ojo operatyvinio departamento raštas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tuo neapsiribojo, kreipėsi papildomos informacijos ir ją gavo.

JAV vertina Šiaurės Korėją kaip vieną rimčiausių su masinio naikinimo ginklais susijusių grėsmių šaltinių, sakoma JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Dano Coatso (Dano Koutso) parodymuose Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui. „Artimiausiais metais Šiaurės Korėja bus Jungtinėms Valstijoms viena labiausiai nenuspėjamų ir pasiruošusių provokuoti konfrontacijas grėsmių, susijusių su masinio naikinimo ginklais“, – sakoma išvadose, paskelbtose komiteto tinklalapyje.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija rengia informacines atakas, Lietuvai šiemet švenčiant valstybingumo atkūrimo, o Latvijai ir Estijai – valstybės sukūrimo šimtmečius. „2018 metais Estija, Latvija ir Lietuva švęs savo nepriklausomybės šimtmečius. Kremliaus žinutes šia proga skleidžia istoriniai propagandistai ir pseudoanalitiniai centrai, bandantys juodinti ar sumažinti šių sukakčių reikšmę“, – rašoma tarnybos metinėje ataskaitoje.

Rusijos spec. tarnybos pastebėjo iki šiol neregėtą JAV finansų žvalgybos aktyvumą Europoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse. Tai siejama su tuo, kad šių metų pradžioje bus paskelbtas naujasis sankcijų sąrašas, rašoma naujienų portale „Rosbalt“. Pasak „Rosbalt“ šaltinio, susipažinusio su situacija, Rusijos spec. tarnybos sužinojo, kad paskutiniais 2017-ųjų mėnesiais JAV finansinių nusikaltimų tyrimų žvalgybos pareigūnai itin susidomėjo rusų veikla tose šalyse.

Grupė Vakarų valstybių faktiškai pasirinko kursą siekti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių susipriešinimo, antradienį pareiškė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas. „Grupė Vakarų šalių faktiškai yra pasirinkusios kursą siekti strategiškai susilpninti, paskatinti skilimą glaudžiuose Sandraugos valstybių santykiuose ir stabdyti integracijos procesus“, – sakė S. Naryškinas, kalbėdamas NVS saugumo institucijų ir specialiųjų tarnybų vadovų susitikime.

 Ukrainiečių radijo korespondentas Pavlo Šaroika, kurį spalio pabaigoje Minske dėl „agentų tinklo suformavimo“ sulaikė Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), prisipažino esąs Ukrainos žvalgybos agentas, pirmadienį paskelbė KGB atstovas Dmitrijus Pobiaržinas. „Spalio 25 dieną KGB ... su įkalčiais sulaikė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kadrinį darbuotoją Pavlo Šaroiką.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė palaikąs, savo šalies valdyba, tvirtinančia, kad Rusijos kišosi į prezidento rinkimus 2016 metais, bet pakartojo, kad tiki ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu neigimu. „Apie tai, ar tikiu, ar netikiu – aš palaikau mūsiškes agentūras; aš tikiu mūsų žvalgybos agentūromis“, – sakė žurnalistams Hanojuje D.Trumpas.

JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį pateikė įstatymų leidėjams su kariuomene ir žvalgybos tarnybomis ryšius palaikančių Rusijos įmonių, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašą. Departamento atstovė Hether Nauert sakė, kad šis sąrašas bus paviešintas artimiausiomis dienomis, kad JAV kompanijos ir fiziniai asmenys turėtų laiko nutraukti bet kokius verslo ryšius su subjektais Rusijoje.

Vienas NATO žvalgybos lėktuvas praėjusį savaitgalį virš Baltijos jūros netoli Kaliningrado buvo pavojingai priartėjęs prie keleivinio lainerio, skridusio iš Helsinkio į Miuncheną, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė apie situaciją informuotas šaltinis.

Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos byla – prokuratūra siūlo jį pripažinti kaltu bei skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija rašo nuosprendį ir jį skelbs liepos 7 dieną. „Teisminis nagrinėjimas baigtas, šalys pasakė kalbas“, – BNS sakė valstybės kaltintojas šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

 Švedijoje į smurtą linkusių islamo ekstremistų skaičius per pastaruosius septynerius metus išaugo nuo 200 iki „tūkstančių“, penktadienį pranešė žvalgybos agentūra „Sapo“, pabrėždama, kad tik nedidelė jų dalis yra laikoma potencialiais teroristais.

Lietuvos žvalgyba užkirto kelią devynių pabėgėlių priėmimui pagal Europos Sąjungos (ES) programą, nes nustatė, kad jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, pranešė Valstybės saugumo departamentas. 2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą.

Numojantys ranka į didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, neturėtų įsivaizduoti, kad Rusijos žvalgybos tarnybas domina tik tie žmonės, kurie turi slaptos informacijos ar gali jos įgyti. „FSB domisi visais į Rusiją vykstančiais Lietuvos gyventojais“, - teigia VSD direktorius Darius Jauniškis. Anot jo, didesnių žvalgybinių galimybių neturintys asmenys gali būti išnaudoti kitais tikslais – propagandai platinti, žvalgyti teritoriją, skatinti provokacijas ar neramumus.

Rusija siekia didinti įtaką Lietuvos totorių bendruomenei ir išnaudoti ginčus dėl Lietuvos lenkų teisių, teigia žvalgybos institucijos, pirmadienį paskelbusios tradicinių grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Anot dokumento, Rusija yra labai suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Vakarai kaltina Rusiją, kad jos aneksuotame Kryme gyvenantys totoriai patiria vis didesnes represijas.

Lietuvos žvalgyba pirmadienį paviešino su Karaliaučiaus sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose veikiančio Rusijos šnipo tapatybę ir paragino su juo susidūrusius gyventojus pranešti apie tai Valstybės saugumo departamentui. Anot viešai paskelbtos ataskaitos, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį.

Kelerius metus viena Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių grupė nebaudžiama viešino laiškus ir dokumentus, pavogtus iš aukšto rango šalies pareigūnų, bet galiausiai Federalinė saugumo tarnyba (FSB) juos susekė ir pasiūlė sandorį.

Lietuvos žvalgybos institucijos šiemet turi paviešinti daugiau informacijos apie grėsmes, nei paprastai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Pasak jo, tai reikalinga tam, kad Lietuvos visuomenė būtų tinkamai informuota apie saugumo situaciją šalyje ir regione.

Valstybės gynimo taryba pirmadienį patvirtino šių metų šalies žvalgybos poreikius ir prioritetus. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė jų nedetalizavo, tačiau teigė, kad prioritetų žvalgybos institucijoms nustatymas „padeda mums geriau užtikrinti nacionalinį saugumą, nes tarnybos yra nukreipiamos dirbti ir didžiausius resursus skiria (...) naujausioms grėsmėms, aktualioms grėsmėms“. „Beveik viskas, kas buvo aptarinėjama Valstybės ...

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį oficialiai paskelbė, kad nacionalinės žvalgybos direktoriumi pasirinko buvusį senatorių iš Indianos Daną Coatsą (Daną Koutsą). Švelnaus būdo buvusio ambasadoriaus Vokietijoje D.Coatso, kuris taip pat dirbo Senato žvalgybos komitete, paskyrimas nėra netikėtas. Naujajame poste jis koordinuos 16 žvalgybos ir saugumo agentūrų darbą, bet jo biurą D.Trumpas galėtų ir sumažinti.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), penktadienį žvalgybos tarnybų supažindintas su ataskaita, kurioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kaltinamas kišimusi į Amerikos rinkimus, pareiškė neįžvelgiąs kibernetinių atakų poveikio jo išrinkimui. Kelias savaites įnirtingai prieštaravęs žvalgybos bendruomenės išvadoms, kad Rusija kišosi į rinkimus, D.Trumpas dabar jau sutinka, kad Maskva galėjo organizuoti programišių atakas prieš Demokratų nacionalinį komitetą.

Donaldas Trumpas penktadienį susitiks su žvalgybos vadovais, kurie informuos išrinktąjį prezidentą apie Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimų procesą Jungtinėse Valstijose. Apie tai, kad susitikimas nukeltas į penktadienį, D.Trumpas antradienį vėlai vakare pranešė socialiniame tinkle „Twitter“. Išrinktasis prezidentas vėl pademonstravo savo skeptišką požiūrį į JAV žvalgybos bendruomenę, savo „Twitter“ žinutėje žodį „žvalgyba“ parašęs kabutėse.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai penktadienį supažindins naująjį Ministrų kabinetą su žvalgybos veikla ir geopolitine situacija. „Tikslas yra susipažinti su situacija, su geopolitine situacija, ministrus supažindinti, kokios grėsmės, kokios departamento galimybės. Tai susipažinimas naujiems ministrams, kokia situacija Lietuvoje, užsienyje, kokios grėsmės, kaip išvengti, ką daryti“, - BNS Seime sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Debatai apie Rusijos įsitraukimą į 2016-ųjų metų rinkimus ir apie kaltinimus dėl programišių atakų tapo ypatingai politizuoti ir stumia amerikiečius į pavojus, tvirtina kontržvalgybos ekspertas. „Kaip lojalus amerikietis sakau – bjauriuosi Baltaisiais rūmais ir ateinančiu prezidentu. Tai nešališka pozicija“, - pareiškė analitikas Philipas Muddas.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra sako, kad Rusija savo propagandos kampanijomis ir kibernetinėmis atakomis bando destabilizuoti Vokietijos valstybę ir visuomenę. Šį tiesmuką perspėjimą Vokietijos agentūra BfV paskelbė likus mažiau nei metams iki visuotinių rinkimų šalyje. Agentūros vadovo Hanso-Georgo Maasseno ketvirtadienį išplatintame pranešime sakoma, jog „daugėja įrodymų, kad bandoma paveikti ateinančių metų federalinius rinkimus“, kurie turi įvykti rudenį.