žiovulys

Pasak Suomijos sveikatos ir gerovės instituto (THL) psichinės sveikatos mokslų profesoriaus Timo Partoneno, trumpam numigdami dienos metu galime tapti budresni tamsiuoju metų laiku, praneša naujienų portalas „Yle“. Profesorius siūlo darbo vietose įrengti specialias vietas, kur po pietų būtų galima nusnūsti. „Trumpas poilsis arba 10–20 minučių miegas darbo dienos metu pagerina smegenų funkcionavimą, todėl darbas vyksta sklandžiau ir gali būti produktyvesnis“, – portalui „Yle“ sakė jis.

Žiovulys – evoliucijos metu išsivystęs mūsų organizmo apsaugos mechanizmas, padedantis atvėsinti smegenis ir apsaugantis jas nuo perkaitimo, nustatė mokslininkai iš Italijos ir JAV. Jie nusprendė išsiaiškinti, kodėl šis procesas yra toks užkrečiantis: užtenka tik pažvelgti į žiovaujantį žmogų, kad užvaldytų nesuvaldomas noras elgtis taip pat.

Jei mergina žiovauja, tai dar nereiškia, kad jumis nesidomi. Ekspertai, analizuojantys įvairias žiovulio perduodamas emocijas, sako, kad tam tikrais atvejais žiovulys gali reikšti ir geismą.

Negimę kūdikiai gimdoje gali žagsėti, ryti ir rąžytis. Naujas stebėjimais pagrįstas tyrimas atskleidė, kad mažieji įsčiose gali ir žiovauti. Durhamo ir Lankasterio universitetų atstovų darytos 15 sveikų embrionų skenografijos atskleidžia, kad žiovulys – svarbus embriono vystymosi procesas, iš kurio gydytojai gali spręsti apie vaisiaus sveikatą, rašo sciencedaily.

Žiovulys – ne tik nuovargio ar nuobodulio ženklas. Tai būdas, kuriuo mūsų organizmas vėsina smegenis, teigia mokslininkai. Smegenys, kaip ir kompiuteris, geriausiai veikia tuomet, kai yra vėsios, tačiau per daug jas apkrovus jos gali perkaisti, o tai sumažina gebėjimą apdoroti informaciją, rašo britų „The Telegraph“. Kai galva ima kaisti, žiovulys suveikia kaip natūralus „termostatas“, leidžiantis patekti vėsiam orui ir sumažinti smegenų temperatūrą, rodo tyrimas.

Pasak mokslininkų, pirmadienio rytais žmonės jaučiasi tokie prislėgti, kad vidutiniškai iki 11 val. 16 min. jie net negali išspausti šypsenos. Pusė darbuotojų pirmadieniais vėluoja į darbą, nes po savaitgalio būna labai sunku prisiversti pabusti, teigia mokslininkai. Tyrimais nustatyta, kad produktyviai tą dieną dirbama tik tris su puse valandos, rašo telegraph.co.uk. Sunkiausia nubusti ir pradėti produktyviai dirbti būna 45–54 amžiaus žmonėms.

Niekas tiksliai nežino, kodėl mes žiovaujame. Tačiau žinome, kad žiovulys užkrečiamas. Taip pat juokinga žiūrėti, kaip žiovauja kiti. O dar juokingiau kai žiovautojai yra garsenybės. Pasimėgaukite žiovaujančiomis žvaigždėmis ir pasitikrinkite ar sugebėsite atsispirti žiovuliui.

Mokslininkai nustatė, kodėl posėdžiuose, universitetų auditorijose ir stomatologų laukiamuosiuose kaip maras plinta užkrečiamas žiovulys. Tyrėjai išsiaiškino, kodėl šia nuovargio išraiška vienas žmogus užsikrečia nuo kito ir kodėl tai neveikia mažų vaikų, rašo „Telegraph.co.uk“. Darbuotojai, jaučiantys impulsą sekti kolegos pėdomis ir nusižiovauti, tiesiog bando išreikšti gebėjimą įsijausti į kito žmogaus jausmus – empatiją.