žiniasklaida

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ penktadienį pranešė skųsianti teismui Lietuvos Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą jai įsigyjant naujienų portalą lrytas.lt valdančią bendrovę.

Konkurencijos taryba penktadienį pranešė skyrusi kiek didesnę nei 140 tūkst. eurų baudą „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdančiai Estijos žiniasklaidos grupei „Ekspress Grupp“ dėl naujienų portalo lrytas.lt įsigijimo sandorio.  Taryba konstatavo, kad „Ekspress Grupp“ pažeidė įstatymo nuostatą, reikalaujančią pranešti apie planuojamą koncentraciją ir gauti tarybos leidimą, jeigu sandoryje dalyvaujančių verslų pajamos viršija teisės aktuose numatytas ribas.

Lenkijos valstybinė televizija TVP ketvirtadienį parodė pertvarkytą pagrindinę vakaro žinių laidą, naujajai šalies vyriausybei perėmus valstybinės žiniasklaidos kontrolę. Premjeras Donaldas Tuskas, kurio vyriausybė pradėjo dirbti praėjusią savaitę, pažadėjo išvaduoti šį transliuotoją ir kitą valstybinę žiniasklaidą nuo buvusių valdančiųjų dešiniųjų propagandos ir skaldančios politikos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad šalies kultūros ministras pažeidė konstituciją, nutraukdamas nacionalinės televizijos TVP naujienų kanalo „TVP Info“ transliavimą ir atleisdamas visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovybę. „Labai norėčiau, kad Lenkijoje būtų užtikrintas padorumas viešajame gyvenime ir teisinė valstybė, – ketvirtadienį privačiam transliuotojui „Radio Zet“ sakė lenkų lyderis.

Tomui Balžekui, Martynui Basokui, Gabrielei Burbienei ir Tomui Bindokui priklausanti holdingo įmonė „4 Bees“ tapo vienintele „15min“ akcininke, ketvirtadienį pranešė bendrovė. „4 Bees“ likusias 60 proc. akcijų įsigijo iš Estijos įmonės „Postimees Grupp“, su kuria bendrą įmonę „15min“ kartu valdė nuo 2021 metų rugsėjo. Įmonė „15min“ valdo naujienų portalą tuo pačiu pavadinimu ir spausdintinius žurnalus „Žmonės“, „Legendos“ ir „Ji“. Iki šiol „4 Bees“ priklausė 40 proc.

Lenkijos naujojo premjero Donaldo Tusko vyriausybė trečiadienį nutraukė visuomeninio televizijos naujienų kanalo „TVP Info“ transliavimą, pranešė Lenkijos kultūros ministerija. Pranešimą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.  Anksčiau trečiadienį naujoji Lenkijos vyriausybė paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios dešiniųjų valdymo laikotarpiu buvo laikomos vyriausybės ruporais, vadovybę.

Naujoji Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios dešiniųjų valdymo laikotarpiu buvo laikomos vyriausybės ruporais, vadovybę. Atleisti nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime.

Žiniasklaidai prašant stabdyti Seime šią savaitę pateiktą naujos redakcijos įstatymą dėl informacinės visuomenės paslaugų, Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė daryti pertrauką projekto svarstymuose ir surengti klausymus, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašė jį priimti skubos tvarka.

Reklamos apimtys šiemet per 10 mėnesių, palyginti su sausiu-spaliu pernai, išaugo 10 proc. Labiausiai didėjo interneto, televizijos, kino ir radijo reklamos kanalų apimtys, rodo „Kantar“ monitoringo duomenys. „Kantar“ medijos ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė sako, kad interneto reklamos apimtys augo sparčiausiai – 15,5 proc. „Reklama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose surinko 12,39 mlrd. reklamos parodymų.

Dviejų įtakingų Rumunijos žiniasklaidos priemonių restruktūrizavimo planai kelia susirūpinimą dėl šalyje mažėjančios spaudos laisvės. Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“, kuriai priklauso Rumunijos dienraštis „Libertatea“ ir leidinys „Gazeta Sporturilor“, anksčiau šią savaitę paskelbė apie planus mažinti darbo vietų skaičių „Libertatea“, motyvuodama intensyvėjančiu perėjimu prie internetinės žiniasklaidos.

Daugiau kaip 80 Ispanijos žiniasklaidos priemonių atstovaujanti grupė pirmadienį pateikė 550 mln. eurų ieškinį „Instagram“ savininkei „Meta“ dėl, kaip nurodoma, Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo. „Meta“, kuriai taip pat priklauso „Facebook“ ir „WhatsApp“, iš savo naudotojų išgauna asmeninę informaciją ir parduoda ją reklamuotojams. Bendrovė jau ilgą laiką vargsta bandydama pagrįsti šią praktiką, kad ji atitiktų ES duomenų privatumo įstatymus.

Šaltinis vienos Europos šalies žvalgybos institucijoje teigia, kad viena iš pagrindinių prieš kelis mėnesius į Rusijos ambasadą Pekine atsiųsto aukšto rango pareigūno užduočių buvo rinkti žvalgybinę informaciją, kad tinkamu metu būtų iššauktas konfliktas Taivano sąsiauryje.

Tyrimų bendrovė „Kantar“ („TNS LT“) Lietuvoje nutraukia vieną savo veiklų – žiniasklaidos stebėsenos ir analizės paslaugas. Šią paslaugą Lietuvoje teiks vienintelė konkurentė – bendrovė „Mediaskopas“, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Kantar“ vadovas Gytis Juodpusis šiuos pokyčius aiškino globaliais pasikeitimais grupėje – „Kantar Group“ skilo į „Kantar Media“ ir „Kantar Inside“. Pasak jo, bendroje įmonės apyvartoje žiniasklaidos stebėsenos dalis sudarė apie 20–25 proc. visų pardavimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino įstatymo, reglamentuojančio šalies vadovo rinkimus, pakeitimus, kuriais nustatomi nauji suvaržymai žiniasklaidai, antradienį pranešė vietos naujienų agentūros. Šie pokyčiai rengiami prieš kitų metų kovą įvyksiančius rinkimus, kuriuose 24-erius metus valdžioje – prezidento ar premjero poste – esantis V. Putinas, kaip prognozuojama, sieks naujos šešerių metų kadencijos.

Daliai žiniasklaidos atstovų prašant iki 9 mln. didinti Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimą, kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 5 mln. eurų suma ir taip yra ženkli. „Tai yra ženkli suma, žiūrint pagal procentą, žiūrint, koks tas biudžetas buvo. Nė viena kita programa tokio augimo neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Kairys. Pasak jo, anksčiau veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,2 mln. eurų.

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln.

Kazachstanas penktadienį paskelbė apie naujas pastangas plėsti kazachų kalbos vartojimą savo žiniasklaidoje, augant skepticizmui dėl Maskvos įtakos po invazijos į Ukrainą. Oficiali buvusios sovietinės respublikos Vidurinėje Azijoje kalba yra kazachų, tačiau rusų kalba taip pat yra pripažinta ir vis dar plačiai vartojama maždaug 20 mln. griežtai kontroliuojamos šalies gyventojų.

Populiariausias portalas Latvijoje praėjusį mėnesį buvo inbox.lv, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ kas mėnesį skelbiami duomenys. Inbox.lv praėjusį mėnesį sulaukė 857,9 tūkst. unikalių apsilankymų. Antroje vietoje likusio delfi.lv lankytojų skaičius siekė 844,2 tūkst., o trečio pagal populiarumą tvnet.lv – beveik 787 tūkstančius. Į dešimtuką taip pat pateko lsm.lv (740,7 tūkst. unikalių apsilankymų), jauns.lv (646 tūkst.), tv3.lv (650,2 tūkst.), la.lv (591,9 tūkst.), nra.lv (588,7 tūkst.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas ir patvirtintas žurnalistų apsaugos planas. Tarpinstitucinį planą, skirtą 2023–2025 metams, šią savaitę patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. „Tai pirmas bandymas susisteminti problematiką, fiksuoti, tirti ir lygiagrečiai organizuoti mokymų procesą, kas, diskutuojant su sektoriumi, išaiškėja, yra labai svarbu“, – BNS sakė ministras.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) atstovauti šalies naujienų portalams Visuomenės informavimo etikos komisijoje (VIEK) paskyrė „Reitingų“ vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną. Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacijos nariai dėl G. Sarafino atstovavimo komisijoje nusprendė vienbalsiai, jis ir prieš tai buvo deleguotas į VIEK.

Per ukrainiečių smūgį Pietų Ukrainos Zaporižios regione šeštadienį žuvo rusų karo korespondentas Rostislavas Žuravliovas, dirbęs valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, pranešė kariuomenė. „Dėl ukrainiečių kariuomenės smūgio panaudojant kasetinius šaudmenis buvo sužeisti keturi žurnalistai“, – sakoma Rusijos pajėgų pranešime.  „Per evakuaciją „RIA Novosti“ žurnalistas Rostislavas Žuravliovas dėl sužeidimų, patirtų sprogus kasetiniams šaudmenims, mirė“, – informavo kariškiai.

Žinia apie Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą pasklido po visą pasaulį. Pranešti apie šį renginį į Lietuvos sostinę iš įvairiausių pasaulio šalių atvyko daugiau nei 1 000 žurnalistų, o dar daugiau šios profesijos atstovų naujienas sekė savo šalyse. Įvairios užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės apie susitikimą per pirmąsias dienas paskelbė daugiau nei 100 tūkstančių publikacijų, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai. Daugiausia, apie 12 tūkst.

Jau kelis mėnesius viešojoje erdvėje sklando melagingos žinutės apie NATO viršūnių susitikimą. Nors dezinformacijos mastai dar nėra didžiuliai, ekspertai įspėja pasiruošti – renginio metu informacinių provokacijų daugės.  Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Lietuvoje pareigūnai yra linkę ignoruoti informacijos laisvės principus, o apskundimo procedūra ją apribojus yra pernelyg paini, rodo tyrimas. Tyrimą atliko nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) bendradarbiaudama su „Balticada Investigations Studio“. Jame išanalizuota 15 skirtingų ginčų dėl informacijos prieinamumo Baltijos šalyse.

Laikraštis „Lietuvos rytas“, leidžiamas triskart per savaitę, nuo kitų metų išeis dar rečiau. Virtęs savaitraščiu skaitytojus jis pasieks penktadieniais, rašo naujienų portalas „15min“. Oficialiame „Lietuvos ryto“ prenumeratos pasiūlyme rašoma, kad 2024 metais laikraštis išeis penktadieniais ir prenumeratorius pasieks kartu su žurnalais „Stilius“, „Savaitgalis“, „TV Antena“, taip pat priedu „Rytai-Vakarai“. „Big Group“, valdančios 36 proc.

Japonijos centriniame Nagano regione šaunamuoju ginklu ir peiliu ginkluotas užpuolikas ketvirtadienį nužudė tris žmones, įskaitant du policijos pareigūnus, pranešė visuomeninis transliuotojas NHK ir kitos šalies žiniasklaidos priemonės. Po incidento įtariamasis buvo pasislėpęs viename pastate, sakoma pranešimuose. Policija naujienų agentūrai AFP detalių nepatvirtino.

Seimas ketvirtadienį patvirtino atnaujintą žiniasklaidos savireguliacijos modelį – Visuomenės informavimo etikos komisijos veikloje dalyvaus ir LRT, ir Medijų tarybos deleguoti atstovai. Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas, penki susilaikė. Pagal priimtas pataisas, po vieną narį į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguos Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, taip pat vieną atstovą skirs LRT ir tris Medijų taryba.

Lietuva šiųmetiniame pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo dvejomis pozicijomis – iš devintosios į septintąją vietą, trečiadienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF). Nepaisant pokyčių indekse, RSF skelbiami vertinimo motyvai per metus iš esmės nepakito.

Seimas antradienį patvirtino naują žiniasklaidos rėmimo modelį – dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pakeis Medijų rėmimų fondas. Šis fondas, kaip ir jo pirmtakas, skirstys valstybės paramą žiniasklaidai. Už pataisas balsavo 85 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, dešimt politikų susilaikė. Praėjusią savaitę jos buvo įstrigusios, opozicijai atsisakant dalyvauti balsavime.

Žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančios organizacijos, kurios telkia daugiau kaip 100 redakcijų šalies mastu ir daugiau kaip 500 žurnalistų, kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir visas Seimo frakcijas, kviesdamos palaikyti naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą, kuris jau nuo 2024 m. turėtų pakeisti dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF). Tuo tikslu žiniasklaidos atstovai Seimo narius kviečia palaikyti antradienio plenarinio posėdžio metu jo steigimą numatančias Visuomenė...

Žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančios organizacijos, kurios telkia daugiau kaip 100 redakcijų šalies mastu ir daugiau kaip 500 žurnalistų, kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir visas Seimo frakcijas, kviesdamos palaikyti naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą, kuris jau nuo 2024 m. turėtų pakeisti dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF). Tuo tikslu žiniasklaidos atstovai Seimo narius kviečia palaikyti antradienio plenarinio posėdžio metu jo steigimą numatančias Visuomenė...

 „Google“ pristabdė didžiulio biurų miestelio statybas San Chosė mieste Silicio slėnyje, siekdama sumažint išlaidas, penktadienį pranešė kanalas CNBC.  Patronuojančioji „Google“ įmonė „Alphabet“ šių metų pradžioje paskelbė, kad visame pasaulyje panaikins apie 12 tūkst. darbo vietų, atsižvelgdama į sudėtingą ekonominę aplinką.  „Alphabet“ pranešė ir apie mažesnes nei tikėtasi pajamas ir pelną per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius.

Opozicijai atsisakant dalyvauti balsavime, šią savaitę Seime įstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio patvirtinimas. Apsvarsčius projektą balsuoti dėl jo priėmimo registravosi 69 parlamentarai. Kad įstatymas būtų priimtas, dėl jo balsuoti turi nemažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Opozicijos atstovai kėlė abejones dėl būsimo finansavimo modelio skaidrumo, turėjo pastabų dėl Medijų rėmimo fondo tarybos sudėties.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kuris dirbo prokremliškame naujienų portale ir skleidė melagingas naujienas apie Maskvos invaziją į Ukrainą.  „Kyjive sulaikytas vietinis gyventojas, padėjęs Rusijai skleisti melagingą informaciją apie socialinę ir politinę padėtį sostinėje“, – platformoje „Telegram“ teigė SBU.  SBU šį vyrą apibūdino kaip prokremliškos žiniasklaidos priemonės Bel.

Švedijos visuomeninis radijas „Sveriges Radio“ (SR) antradienį paskelbė nutraukiantis savo veiklą socialiniame tinkle „Twitter“, sekdamas panašiais Jungtinių Valstijų ir Kanados visuomeninių transliuotojų sprendimais. „SR ilgą laiką nebeteikė pirmenybės savo dalyvavimui „Twitter“ ir dabar nusprendė apskritai nustoti būti aktyvi šioje platformoje“, – sakoma tinklaraščio įraše, paskelbtame jo interneto svetainėje.

LRT taryba naują nacionalinio transliuotojo vadovo konkursą skelbs trečiadienį, kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai. Kaip antradienio vakarą pranešė nacionalinis transliuotojas, LRT taryba nusprendė, jog kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai po dokumentų patikrinimo, taip pat bus viešinamos kandidatų veiklos programų santraukos.

Kanados visuomeninis transliuotojas „Canadian Broadcasting Corporation“ (CBC) ir jo padalinys prancūzų kalba „Radio-Canada“ pirmadienį pranešė pasitraukiantys iš platformos „Twitter“, kur buvo pažymėti kaip finansuojami vyriausybės, pareikšdami, kad toks jų ženklinimas kelia abejonių redakcijos nepriklausomumu.

Teismui nepatvirtinus Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ restruktūrizavimo plano, įmonės vadovas sako, kad skirtingas bendrovės ir vienos iš jos kreditorių verslo supratimas gali neigiamai paveikti potencialius investuotojus, rašo „Verslo žinių“ portalas.  „Taip, yra besidominčių, bet apie tai kalbėti negaliu. Beje, ši teismo nutartis gali neigiamai paveikti ir galimų investuotojų ketinimus“, – portalui sakė Mindaugas Sologubas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona trečiadienį Lenkijoje buvo pasitikti su iškilmėmis ir pradėjo valstybinį vizitą, kuriuo kaimyninei šaliai norima padėkoti už itin svarbią paramą Ukrainai ginantis nuo Rusijos invazijos. Šis vizitas – retas V. Zelenskio išvykimas iš Ukrainos nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose, Rusijai sulaikius ir apkaltinus šnipinėjimu vieną iš jo žurnalistų. „Rusijos ambasadoriaus JAV ir visų čia dirbančių rusų žurnalistų išsiuntimas būtų mažiausia, ko galima tikėtis“, – rašoma laikraščio ketvirtadienio numerio redakcijos skiltyje. „Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – sakoma joje.

LRT taryba penktadienį iki kito posėdžio atidėjo sprendimą dėl nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkurso. Jis numatytas po kiek daugiau nei dviejų savaičių – balandžio 18-ąją. „Iki tol mums svarbu rasti sprendimus ir pakoreguoti Viešo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas aprašą taip, kad šis viešas konkursas užtikrintų kuo didesnį viešumą ir skaidrumą“, – nurodoma LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos komentare.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pataisė ankstesnį žiniasklaidos atstovų sukritikuotą projektą dėl naujo savireguliacijos modelio. Pritarta opozicijos atstovų pataisai, panašiai į tai, ką anksčiau siūlė žurnalistų organizacijos ir redakcijos. Pagal projektą, po vieną narį į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguotų Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, taip pat vieną atstovą skirtų LRT ir tris Medijų taryba.

Baltarusija ketvirtadienį nuteisė viename Rusijos laikraštyje dirbusį žurnalistą trejų metų laisvės atėmimo bausme už straipsnį, kuriame buvo paminėta galinga šalies slaptoji policija KGB, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nuo 1994 metų autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdoma Maskvai artima Baltarusija privertė bėgti į užsienį didžiąją dalį žiniasklaidos darbuotojų, o likusius nepriklausomus žurnalistus įkalino.

Kadenciją baigianti nacionalinio transliuotojo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketina dalyvauti naujame generalinio direktoriaus konkurse. Tą ji ketvirtadienį pareiškė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, šią savaitę LRT tarybai neišrinkus būsimo vadovo, konkursui pasibaigus lygiosiomis. „Ketinu dalyvauti naujame LRT vadovo konkurse.

Nė vienam iš šešių kandidatų į nacionalinio transliuotojo LRT vadovus nesurinkus reikiamo skaičiaus balsų, LRT taryba skelbs naują generalinio direktoriaus atranką. Apie tai antradienį pranešė tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. „Kadangi nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – žurnalistams sakė E. Valatka.

Naujienų portalą „Delf“ palieka vyriausiosios redaktorės Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės pavaduotoja, politikos aktualijų redaktorė Loreta Laučiuvienė. Kaip rašo 15min, apie tai Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė pranešė antradienį. Naujienų portalui šį faktą patvirtino trys vienas su kitu nesusiję šaltiniai. „Dėkoju Loretai už indėlį į Delfi portalą.

Minsko teismas penktadienį skyrė po 12 metų nelaisvės dviem buvusio didžiausio Baltarusijos nepriklausomo naujienų portalo darbuotojoms, kurioms buvo pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“, pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“. Portalas Tut.by nušvietė didelio masto protestus 2020 metais, kurie kilo po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją rinkimuose, kuriuos opozicija ir Vakarai laiko suklastotais.

Į LRT generalinius direktorius kandidatuoja dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas, BNS patvirtino šaltiniai. Iš viso į nacionalinio transliuotojo vadovus kandidatuoja šeši asmenys.