žemės ūkis

Turbūt ne vienas yra pagalvojęs: jeigu tik užtektų pinigų, kaip smagu būtų ištrūkti iš miesto ir įsikurti kur nors kaime ar vienkiemyje, toliau nuo miesto triukšmo ir bruzdesio. Tačiau ką tokiu atveju veikti ir kaip uždirbti pinigų pragyvenimui? Daugybė lietuvių priėmė panašų sprendimą ir nutarė užsiimti žemės ūkiu. O tokiems naujakuriams, nusprendusiems užsiimti ūkininkavimu, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), jie gali sulaukti finansinės paramos – net iki 60 tūkst.

Vis daugiau jaunų žmonių kasdienį miesto triukšmą ir spūstis iškeičia į kur kas ramesnį gyvenimą kaime arčiau gamtos. Jeigu tokie naujakuriai nusprendžia užsiimti ūkininkavimu, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), jie gali sulaukti finansinės paramos – net iki 60 tūkst. eurų.

Gyvenimo tempui greitėjant, atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie miesto šurmulį ir stresą noriai iškeičia į gyvenimą kaime, arčiau gamtos. O jeigu tokie žmonės nusprendžia užsiimti žemės ūkio veikla, tai įsikurdami užmiestyje jie gali sulaukti nemenkos piniginės paramos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vis dar priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškas bus galima teikti iki gegužės 30 d. Paraiškų priėmimo etapui skirta 4,6 mln. eurų, iš jų ne daugiau kaip 1,4 mln. eurų sostinės regionui. Remiama veikla Paramos lėšomis remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.

Lietuvoje vyninių veislių vynuogių auginimu ir vietinio vyno iš jų gamyba užsiima vis dar gana nedaug šalies žemdirbių, tačiau ši kai kuriose Europos šalyse gilias tradicijas turinti žemės ūkio veikla pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Prie to prisideda ir Europos Sąjungos (ES) parama.

Nemažai ūkininkų į bendrą ūkinę veiklą kooperatyvuose ilgą laiką žiūrėjo gana atsargiai. Vis dėlto ilgainiui suprasta, kad rinkos ekonomikoje kooperacija yra būtina siekiant veiklos efektyvumo ir pelningumo. Ūkininkų kooperacija ir kooperatyvai leidžia bendrai derėtis dėl geresnių produkcijos supirkimo sąlygų, geriau išnaudoti turimus išteklius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo leisti stambiems investuotojams įsigyti ar išsinuomoti žemę iš valstybės ar jos valdomų įmonių be aukciono – tikimasi, jog tai leis stambius projektus norinčioms plėtoti įmonėms greičiau gauti sklypus. „Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams bei sudaryti galimybes ją gauti palankesnėmis sąlygomis – tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų bendrovių“, – ketvirtadienį pranešė ministerija.

Prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Tik pateikus deklaracijas mokamos tiesioginės išmokos. Deklaruoti bus galima iki birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc.

Pastaruoju metu visoje Europoje ir kitose pasaulio šalyse plinta itin pavojingos užkrečiamos gyvulių ligos. Kai kurios jų, jau fiksuotos ir Lietuvoje. Siekiant užkirsti tolesnį tokių ligų plitimą, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus imtis biosaugos priemonių. O tokioms papildomoms išlaidoms teikiama Europos Sąjungos parama.

Kasmet tiek ūkininkai, tiek ir žemės ūkio bendrovės sulaukia Europos Sąjungos paramos įvairiomis išmokomis. Jų gavėjams pravartu žinoti, kad  išmokų gavimas nėra besąlyginis. Nuo šių metų sausio 1 d. gaunantys išmokas turi laikytis pareiškėjams darbdaviams taikomų reikalavimų – socialinių paramos sąlygų (SPS). Nesilaikantiems socialinių paramos sąlygų gaunama išmokų suma gali būti sumažinta, primena Žemės ūkio ministerija.

Valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių pakeitimus, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad stambūs žemdirbių ūkiai iš esmės veikia įmonių principu, todėl ir jiems tenkanti mokestinė našta smarkiai skirtis neturėtų. „Kada kalbame apie mokesčių didinimą, aš pasisakysiu už tai, kad ūkininkas yra lygu įmonei.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ ketvirtadienį valdybos pirmininku perrinko Petrą Viršilą.  P. Viršilai tai jau antroji kadencija. Visuotinio narių susirinkimo metu taip pat buvo išrinkti ir patvirtinti septyni valdybos bei kooperatyvo nariai. Valdybos nariais buvo perrinkti Vytautas Mišeikis, Erlenda Turskienė, Vilma Rumšienė, Vytautas Stunžėnas. Tuo metu naujais nariais tapo Marius Horbačauskas ir Tomas Skierus.

Daugelis yra girdėję apie tai, kad ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės reguliariai gauna paramos iš Europos Sąjungos (ES) lėšų. Daugiausia tokios paramos išmokama tiesioginėmis išmokomis – tiesiog pinigais į jų gavėjų sąskaitas. ES paramos lėšos neatsiranda iš niekur. Savo mokesčiais jas sumoka bendrijos šalių – taip pat ir Lietuvos – gyventojai ir verslas.

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovams ketvirtadienį pažėrus kritikos Vyriausybės programos priemonių planui, 90 proc. Lietuvos ūkininkų vienijančios Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis pareiškė, kad organizacija atsiriboja nuo ŽŪR.  „Mes šiandien pareiškiam, kad mes atsiribojame nuo jų pasakymų, jie yra gaunantys valstybinį išlaikymą. (...) Mūsų asociacijos yra skirtingos, mes atstovaujame tikriems žemdirbiams“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė J. Vilionis.

Puoselėjantys miškus nuo kovo 3 d. bus kviečiami kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“. Šiam kvietimui skirta daugiau kaip 4,25 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki balandžio 30 d., praneša Žemės ūkio ministerija. Parama teikiama jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui. Veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje.

Įsibėgėjus paramos teikimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), jos vis dar gali kreiptis ūkininkai, siekiantys modernizuoti savo ūkius arba išplėsti žemės ūkio produktų gamybą ar perdirbimą. Jiems skirtos SP intervencines priemonės, kuriomis remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą. Šioms priemonėms bendrai yra numatyta 311,25 mln. eurų dotacijų ir 35 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Iki šių metų pradžios ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau kreipėsi Europos Sąjungos paramos (dotacijų) tokiai sumai, kuri sudaro du trečdalius sumos, skirtos Lietuvai iki pat 2027 m. Tačiau vis dar yra galimybių pasinaudoti palankiomis sąlygomis gauti lėšų, kurios pagerintų žemdirbių padėtį.

Žemės ūkis svarbus ne tik kaimiškų vietovių gyvybingumui palaikyti, bet ir šalies saugumui – jis neįmanomas neužsitikrinus pakankamo maisto tiekimo. O siekti šių tikslų, be kita ko, padeda ir lengvatinės paskolos žemės ūkio produkcijos perdirbimui.

Žemės ūkio atstovai trečiadienį su ministru pirmininku Gintautu Palucku planuoja aptarti strateginius sektoriaus klausimus, tokius kaip konkurencingumas, parama žemdirbiams ir teisinės problemos. Ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui pateiks sektoriaus pozicijas ties tam tikromis sritimis ir kylančius klausimus.

Šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gauna neapmokestinamų tiesioginių išmokų ne tik už pasėlius ar kitą žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau ir už tai, kad jų laikomiems gyvūnams gyventi būtų gera. Pavyzdžiui, kad jie galėtų laisvai ganytis laukuose. Tai numato oficialiai registruotas atitinkamo žemės ūkio ministro įsakymo projektas.

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni orai taip pat reiškia geriau išsilaikiusius patogenus, didesnį kenkėjų kiekį.

Du Suvalkijos ūkininkai išsiruošė į neįprastą žygį – užsimojo apvažiuoti Lietuvą su ne pirmos jaunystės, Ukrainoje pagamintu traktoriumi. Kodėl tokia transporto priemonė – klausimų nekyla: abu žygeiviai – žemdirbiai. O šia kelione suvalkiečiai sako norintys atkreipti dėmesį į žemės ūkio problemas ir pabendrauti su kolegomis įvairiuose šalies kampuose.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Du Vilkaviškio rajono ūkininkai leidosi į netrumpą kelionę – žygį aplink Lietuvą.

Pernai Lietuvoje bitininkai džiaugėsi puikiu medumi – jo buvo sunešta nemažai, o ir kokybė pradžiugino. Žiemą bitės ilsisi aviliuose, tačiau bitininkai jau gali ruoštis naujam sezonui, kuris gali būti dar geresnis. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad sausio pradžioje patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinių intervencinių priemonių bitininkystės sektoriuje įgyvendinimo taisyklės.

Paprastai ūkininkavimas nėra susijęs su tragiškomis nelaimėmis. Tačiau ir ūkyje pasitaiko tragiškų nutikimų. Praėjusių metų rudenį buliui pražudžius kaimyną, trečiadienį jo savininkė išgirdo griežtą nuosprendį. Jį paskelbę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai ūkininkę D. M. nuteisė už tai, kad pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Žemės ūkis turėtų būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, teigia šią sritį kuruojantis ministras Ignas Hofmanas. Pasak jo, toks sprendimas leistų užtikrinti geresnį finansavimą tam tikroms žemės ūkio programoms, tokiomis kaip maisto rezervo kaupimo sistemai. Apie tai, kokie pokyčiai laukia Lietuvos žemės ūkio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su ministru Ignu Hofmanu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Įprasta manyti, kad Europoje vynuoges augina ir iš jo vyną spaudžia tokios šalys, kaip Prancūzija, Italija, Italija ar Moldova, Sakartvelas. Tačiau iš tiesų ir Lietuvoje auginamos ne tik desertinės, bet ir vyninių veislių vynuogės. Iš jų ne tik spaudžiamas vynas, bet ir gaminami kiti produktai. Šiemet Lietuvoje vynuogių derlius kaip niekad gausus ir kokybiškas.  Taigi vynuogių augintojai tikisi, kad ši tradicinė europietiška žemės ūkio šaka daugiau dėmesio sulauks ir Lietuvoje.

Kone kiekvienais metais visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau fiksuojame aukštesnės oro temperatūros rekordai. Tai vienur, tai kitur stebina ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – liūtys, sausros, vėtros ir kt. O Ukrainoje prie visko prisideda ir karas, kurio ekonomines pasekmes jaučia ir Lietuvos ūkininkai  Apsirūpinimas maistu yra visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis.

Lenkijos institucijoms pranešus apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose esančiame galvijų ūkyje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvos ūkininkus ragina išlikti budrius. „Tai labai neraminančios žinios, nes liga artėja link Lietuvos. Perduodama ji per vabzdžius, kurie randami ir Lietuvoje, tad tai vienas iš galimų ligos patekimo į šalį kelių“, – teigia vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vaidotas Kiudulas.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. Dėl kompleksinės paramos neatitikties Bendrijos reikalavimams Lietuvai pernai liepą buvo skirta 7,6 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa), o dėl savanoriškos susietosios paramos išlaidų už gyvulius neatitikties – 5,5 mln. eurų sankcija.

Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai ir užtikrinimui, kad Baltijos šalių ūkininkai turėtų tokias pat galimybes, kaip ir jų kolegos kitose bloko šalyse. „ES narės esame jau 20 metų, tačiau mūsų tiesioginės žemės ūkio išmokos tebėra mažesnės už vidutines.

Didžiausią dalį visų šalies žemdirbių sudaro smulkūs ūkiai. Dėl  ribotos gamybos ir nedidelių pajamų dažnai jiems stinga papildomų lėšų ūkio plėtrai. Tačiau Žemės ūkio ministerija primena apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Pagal ją iki lapkričio 29 d. dar galima kreiptis paramos, kuri siekia 25 tūkst. eurų vienam pareiškėjui.

Mėšlu laukus tręšiantiems ūkininkams keičiasi tręšimo planų rengimo tvarka, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak ministerijos, nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšiamuosius produktus.  Vis tik nors tręšimo plano rengimo reikalavimai keičiasi, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo, negalės viršyti 170 kg/ha normos.

Daugelis vartotojų teigia jaučiantys, kaip skiriasi vietoje užaugintos daržovės ar vaisiai nuo importinių, dažnai nusileidžiančių ir skoniu, ir kokybe. Taigi, pirkėjams svarbu žinoti, kur įsigyti būtent vietinės kokybiškos produkcijos. Ne ką mažiau tai svarbu ir vietos žemdirbiams, maisto gamintojams.

Nuo seno Lietuva garsėjo eksportuojama žemės ūkio produkcija – nuo grūdų iki sviesto, sūrių ar bekonų. Tačiau šiais laikais gerokai išsiplėtė ne tik paklausių produktų spektras, bet ir geografija. Dėl lietuvių sumanumo, gilių ūkininkavimo tradicijų, gana palankaus klimato ir dirvožemio lietuviški maisto gaminiai pasiekia visus gyvenamus kontinentus. Į tokias tolimas šalis, kaip Japonija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, eksportas išaugo kone dvigubai.

Daugelis dažniausiai nesusimąsto, kokį maistą kasdien perka ir valgo. Tačiau kiekvienas pasirinkimas turi reikšmės ne tik pačiam maisto valgytojui, bet ir produkto gamintojui, taip pat aplinkai. Mokslininkai seniai nustatė, kad intensyvus ūkininkavimas ir pramoninė maisto gamyba gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių.

Vieno didžiausių cukraus gamintojų Europoje –  Danijos „Nordic Sugar“ valdomos Lietuvos bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ pardavimai dėl rekordinio cukrinių runkelių derliaus praėjusiais finansiniais metais augo 44 proc. iki 114,3 mln. eurų. Daugiausia – 96 mln. eurų pajamų bendrovė gavo iš cukraus pardavimų, jos augo 43 proc. (ankstesniais metais – 67,2 mln. eurų), iš pašarų – 28 proc. iki 10 mln. eurų (7,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Rudenėjant gyventojai vis dažniau prisimena karštą arbatą ir, aišku, medų, kuris laikomas bene populiariausia liaudies medicinos priemone nuo peršalimo ir panašių ligų. Bitininkai džiaugiasi šiuometiniu medaus derliumi ir jo kokybe. Tačiau kartu nerimauja, kad į Europos Sąjungą patenka daug medaus iš trečiųjų šalių. Dėl to jo supirkimo kainos yra pasiekusios dugną.

Žemės ūkio ministerija oficialiai registravo ministro įsakymo projektą, kuriame nustatoma, kokio dydžio tiesiogines išmokas šiemet gaus ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Projekte numatoma, kad išmokos pareiškėjams avansu bus mokamos nuo 2024 m. spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Už 2024 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal Strateginio plano intervencines priemones tiesioginių išmokų forma teikimo reikalavimus bus mokami skirtingi tiesioginių išmokų avansai.

Daugeliui žinomos tokios vyndarystės tradicijomis garsėjančios šalys, kaip Prancūzija ar Italija. Tačiau retas žino, kad ir Lietuva yra oficialiai pripažinta kaip vyndarystės valstybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje pradėti perdirbti ekologiški cukriniai runkeliai, po jų startą gamyboje perims tradiciškai išauginti. Šie metai šalies cukrinių runkelių augintojams dar palankūs, tačiau runkeliai ūkininkams vėl gali tapti nepatrauklia kultūra – jau kitais metais mažėja jų supirkimo kainos.

Seimas svarstys siūlymą valstybės valdomą Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC) pertvarkyti į akcinę bendrovę. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą įstatymų paketą po pateikimo antradienį palaikė 55 parlamentarų, prieš buvo 6 ir 29 susilaikė. Kaip teikdamas projektus kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, šia pertvarka sekama sėkmingu kitų valstybės valdomų įstaigų pertvarkos pavyzdžiu.

Rinkos dalyviams nerimaujant dėl transporto sutrikimų Kanadoje ir vertinant optimistines gamybos Ukrainoje prognozes, kviečių kainos ketvirtadienį smunka link 5,2 JAV dolerio už bušelį kartelės ir artėja prie žemiausio nuo 2020 metų rugsėjo lygio, rašo portalas „Trading Economics“. Dėl galimo geležinkelininkų streiko Kanadoje, kuriame gali dalyvauti daugiau kaip 9 tūkst. „Canadian National Railway Co.“ ir „Canadian Pacific Kansas City Ltd.

Naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per likusią kadenciją galėtų pagerinti dialogą su žemdirbiais, sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei įsteigti priemones rinkos svyravimams švelninti, teigia prezidento vyriausias patarėjas Ramūnas Dilba. Jis tvirtino, kad jau yra pavyzdžių, kai vėlyvas ministrų pakeitimas šioje Vyriausybėje davė gerų rezultatų. „Ypač sudėtingu laikotarpiu žemdirbiams būtų aktualu biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas.

Nuo šiol ūkininkai galės pasinaudoti specialia programėle, kuri leis sudaryti ūkio tręšimo planą, trečiadienį pranešė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Anot institucijos, ši programa padės ūkininkams apskaičiuoti veikliųjų medžiagų poreikius tręšiant teritorijas.

Šį rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys galės teikti paraiškas paramai gauti. Gautas lėšas bus galima investuoti į žemės ūkio valdas.   Pranešama, kad paraiškos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti bus renkamos nuo šių metų rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skyrė 40 mln. eurų paramos lėšų iš Kaimo plėtros programos (KKP), rašoma pranešime.

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų deklaravime žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaip džiuginančią tendenciją išskiria ekologinių ūkių plėtrą ir bent du kartus išaugusį jų savininkų deklaruojamų pasėlių plotą. „Kalbant apie deklaravimo rezultatus – maloniai nustebino ekologinių ūkių plėtra ir gana stipri. Buvo nuogąstavimų, kad šitas sektorius trauksis, o pagal kai kuriuos (ūkininkus – ELTA) perėjus prie ekologinio ūkininkavimo deklaravimo plotas išaugo 12-13 proc.

Žemės ūkio ministerija ragina suskubti ūkininkus, kurie sukūrė, bet dar nepatvirtino savo paraiškų – žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas truks iki liepos 1 d. pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, iki 2024 birželio 28 d. ryto patvirtintos 111 088 paraiškos, deklaruotas 2 800 294,54 ha plotas. Sukurtų, bet dar nepatvirtintų paraiškų yra 1317, įbraižytas plotas –104 813,05 ha.  Bendras 2024 m. įbraižytų laukų plotas yra 2 905 107,59 ha arba 100,03 proc.

Kaip žinoma, karvės ir jaučiai yra bene didžiausią žalą klimatui darantys gyvūnai – atrajodami ir tuštindamiesi jie į atmosferą išleidžia daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to jau rimtai svarstoma netrukus apmokestinti kiekvieną galviją. Tokius planus pristatė Danijos vyriausybė. Pagal jos pateiktą projektą, už kiekvieną karvę jas laikantys ūkininkai turėtų mokėti 672 kronų arba maždaug 90 eurų mokestį, rašo CNN.

Per pastaruosius kelerius metus ne vienoje Europos ir viso pasaulio šalių buvo skelbta apie masinį bičių kritimą. Mokslininkai įvardija skirtingas to priežastis, tačiau daugelis sutaria: jei jų neliks, tai ne tik neturėsime tikro medaus, bet ir kai kurie augalai ims nykti, nes nebus apdulkinti. Specialistai taip pat ragina gyventojus vartoti vietoje užaugintą medų ir kitus bitininkystės produktus. Esą tik taip galima būti tikriems, kad jie nėra padirbti.