žemės ūkis

Lietuvoje įsikūrusi įmonė turėjo kurti žemės ūkiui skirtas technologijas. Tačiau tyrimas atskleidė jos nuslėptus ryšius. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pranešė Migracijos departamentui pateikęs išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje. „Technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti.

Žemės ūkio ministerija dviem savaitėmis pratęsė privalomą pievų nuganymo ir šienavimo terminą iki rugsėjo 15 d., skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, toks sprendimas priimtas įvertinus nepalankias meteorologines sąlygas, dėl kurių ūkininkams šiemet tapo sunkiau laiku įvykdyti pievų, ganyklų ir kraštovaizdžio elementų priežiūros reikalavimus. Pastaruoju metu gausūs krituliai ir sudėtingos oro sąlygos gerokai apsunkino situaciją daugelyje šalies vietovių.

Praėjusių metų ekstremalių oro sąlygų padariniai Vakarų Lietuvos ūkiuose jaučiami ir šiemet – ūkininkai dar nespėjo nuimti dalies derliaus, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai situaciją dar labiau apsunkino. Dėl perteklinio vandens vėluoja žieminių rapsų sėja, dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti, o ūkininkai kol kas tik pradeda skaičiuoti audros padarytus nuostolius.

Žemės ūkyje ir miškininkystėje augant darbuotojų poreikiui daugėja šiame sektoriuje įsidarbinančių užsieniečių, teigia Užimtumo tarnyba. Ūkininkų atstovai teigia, kad laikinas jų įdarbinimas gelbėja ūkius nuo žlugimo, visgi smulkiųjų ūkių atstovas pastebi, kad užsieniečius jiems pasitelkti sudėtingiau. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad liepos 1-ąją žemės ūkio sektoriuje dirbo 5,4 tūkst. užsieniečių – 4,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai.

Nepaisant lūkesčių dėl gero derliaus, Rusijos ūkininkai šiemet ruošiasi dideliems nuostoliams dėl karo Ukrainoje pasekmių. Kaip skelbia „Reuters“, Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Rusijos laivus Azovo bei Juodojoje jūrose sukėlė dyzelino trūkumą, padidino logistikos išlaidas ir apsunkino grūdų pardavimą. Leidinys pasakoja Rostovo srities ūkininkų sutuoktinių Vladimiro ir Liubovės Fedorčenkų istoriją.

Žemės ūkio ministras sako, kad lėšų laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkiui kompensacijoms neturėtų būti ieškoma žemdirbių kišenėse. Andrius Palionis siūlo kompensacijas mokėti iš medžiotojų sumokamų mokesčių, prieš tai revizavus, kaip šios lėšos naudojamos dabar.    „Gal neikim į žemės ūkio pinigus. Pradžiai reikėtų pažiūrėti ir tą patį gamtos, dabar medžiotojų sumokamą mokestį ir kur jis yra panaudojamas.

Vyriausybei siūloma iš valstybės rezervo skirti 320,5 tūkst. eurų iš dalies kompensuoti kai kurių rajonų ūkininkų pernai patirtus nuostolius dėl šalnų bei užsitęsusių liūčių – dėl to šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Kaip nurodoma Finansų ministerijos išvadoje, valstybės parama už nuostolius siektų 22 proc. patirtos žalos.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) šiemet iš ūkininkų gavo 4 284 prašymus įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemę. Didžiausias susidomėjimas fiksuojamas Šiaulių, Šilutės, Vilkaviškio, Šakių ir Kėdainių rajonuose. Šiuo metu, pasak tarnybos, vertinamas 2 651 prašymas įsigyti beveik 2,5 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Prašymai yra vertinami pagal nustatytus žemės pardavimo kriterijus.

Nuo kovo 21 d. leidžiama tręšti laukus mėšlu ir srutomis, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jo pareigūnai iki balandžio 30 d. vykdys reidus ir tikrins, ar tręšiama laikantis teisės aktų reikalavimų, apsaugant paviršinius ir požeminius vandenis bei dirvožemį nuo taršos. Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų išvengta galimo pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui.

Seime penktadienį susitiks Liublino trikampio, kuriam priklauso Lietuva, Lenkija ir Ukraina, parlamentų žemės ūkio komitetų delegacijos.    Parlamentarai aptars Bendrosios žemės ūkio politikos kryptis po 2027 metų, Ukrainos ir Moldovos integracijos į Europos Sąjungą klausimus, nesąžiningą prekybą maisto tiekimo grandinėje bei vienodų gamybos standartų taikymą sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

Nuo kovo 2 d. iki balandžio 17 d. gyventojai ir juridiniai asmenys, turintys žemės kviečiami kreiptis paramos pagal priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“, informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Kvietimo etapui skirta 5,36 mln. eurų. Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 1,36 mln. eurų, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – ne daugiau kaip 5,2 mln. eurų. Paramos lėšomis remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.

Žemdirbiams, nusprendusiems atsisakyti ūkininkavimo, nuo 2027-ųjų norima palengvinti iš valstybės išsinuomotos žemės perleidimą šeimos nariams – sutuoktiniams, partneriams, tėvams, vaikams bei anūkams. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Žemės įstatymų pataisoms, kurios bus teikiamos Seimui.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Akola group“ konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai liepą–gruodį siekė 47,4 mln. eurų ir buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat laikotarpiu prieš metus. Kaip trečiadienį pranešė grupė, liepos–gruodžio mėn. pajamos siekė 753,6 mln. eurų ir buvo 1,1 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo metu bendrovės grynasis pelnas augo 1,9 proc. iki 19,5 mln. eurų.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad dėl šeštadienį tarp ES ir Pietų Amerikos bloko MERCOSUR pasirašomo prekybos susitarimo Europos žemės ūkiui artėja sunkios dienos. „Žemės ūkiui tai bus sunkios dienos, nes gal galvijininkystė, paukštininkystė ypatingai, cukraus pramonė kentės, nes daug pigios produkcijos pagamina Pietų Amerika. Pienininkystė (nukentės – BNS) iš dalies“, – LRT radijui šeštadienį sakė A. Svitojus.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupė „Agrokoncernas“ Zastarčių kaime, Šiaulių rajone, ketina statyti pienininkystės kompleksą, koks gruodį pradėjo veikti Radviliškio rajone, skelbia „Verslo žinios“. Kaip teigiama pranešime apie komplekso statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo pradžią, atrinktoje vietoje netoli Kuršėnų bus statomi galvijų auginimo pastatai bei biodujų jėgainė. Svarbiausi gamybiniai procesai bus mechanizuoti.

Didžiausias grūdų gamintojas ir eksportuotojas Ukrainoje – žemės ūkio holdingas „Kernel“ susitarė dėl buvusio Ukrainos ekonomikos ministro lietuvio Aivaro Abromavičiaus iš dalies valdomos grupės „Agro Region“ įsigijimo, remiantis dviem šaltiniais pranešė Ukrainos portalas „Latifundist“. „Agro Region“ per įmonę „Garna Stocholm Holding“ priklauso A. Abromavičiui (53,6 proc. akcijų) ir Larsui Peteriui Elamui Hakanssonui (Larsui Pėteriui Elamui Hokansonui) (44,28 proc.

Siekiant spręsti nusidėvėjusių melioracijos statinių problemą, savivaldybės yra kviečiamos teikti paraiškas melioracijos statinių, sistemų rekonstravimo bei projektavimo finansavimui – šiame etape tam skirta 1 mln. eurų, skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Pranešime teigiama, kad daugiau nei 75 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių Lietuvoje yra nusidėvėję, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio naudmenų būklę ir apleistų plotų augimą.

Aplinkos ministerija paskelbė konkursą eiti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pareigas. Pretendentų paraiškų bus laukiama iki gruodžio 8 dienos. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atkreipia dėmesį, kad tarybai reikia stipraus lyderio, galinčio priimti atsakingus sprendimus ir užtikrinti efektyvų bei skaidrų institucijos darbą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui leisti  ūkininkams iš valstybės nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto sklypus, besiribojančius su jų žeme, didžiąją dalį gautų pinigų skiriant Gynybos fondui. Be to, Žemės įstatymo pataisomis siūloma, kad vienas asmuo negalėtų nusipirkti daugiau nei 21 hektarą tokios žemės.

Primename, kad žemės ūkio veiklos subjektai, kurie savo ūkyje naudoja mineralines, organines trąšas arba tręšia laukus mėšlu ar srutomis, privalo užsipildyti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus, pranešime spaudai rašo Žemės ūkio duomenų centro atstovai. Į apskaitą turi būti įtraukiami šie tręšiamieji produktai: mėšlas, srutos, azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšos bei kitos organinės trąšos.

Pritrūkus lėšų investiciniams projektams iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, Žemės ūkio ministerija siūlo (ŽŪM), kad ūkininkai galėtų skolintis ne tik iš finansų įstaigų, bet ir iš fizinių ar juridinių asmenų. Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekėjams ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas, pranešė ŽŪM.

Seimas ketvirtadienį pripažino žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Parlamentas 111 balsų už ir dviem susilaikius priėmė tokias Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas – žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu bus laikomi tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis, kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga.

Seimas ketvirtadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar pripažinti žemės ir maisto ūkio politiką strategiškai svarbia Lietuvos vidaus politikos dalimi. Parlamentas balsuos, ar priimti tokias Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas – jas priėmus žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu būtų laikomos tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga.

Valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) ieškoma naujo vadovo – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pirmadienį paskelbė bendrovės vadovo konkursą, paraiškų jam laukiama iki lapkričio 6 dienos. „Iš būsimo direktoriaus tikimasi lyderystės, veiklos valdymo, komunikacijos, organizuotumo ir analizės kompetencijų, orientacijos į rezultatus“, – pranešime teigė ŽŪM.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei  „ Akola group“ priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse pernai grynąjį pelną augino 2,7 karto – iki 19,4 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 58 proc. didesnis nei 2023–2024 finansiniais metais.  Tuo metu įmonių neaudituotos konsoliduotos pajamos Baltijos šalyse siekė 805 mln. eurų.

...

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šiaulietė kaltinama dviejų žemės ūkio bendrovių turto pasisavinimu, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo prieš metus, spalio mėnesį, kai dvi Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės savo kasose pastebėjo grynųjų pinigų trūkumą.

Seimas linkęs pritarti, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai būtų pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui.  Po svarstymo parlamentas antradienį pritarė Vyriausybės siūlymui papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą – už buvo visi 105 balsavę Seimo nariai. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), siūlymas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį užtikrintų, kad gyventojai galėtų nenutrūkstamai apsirūpinti maisto produktais.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad kol kas Lietuvoje nustatyti Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejai yra tikrinami Europos Sąjungos (ES) Referentinėje laboratorijoje. Pasak jo, vartotojams pavojaus nėra, tačiau, jei ligos atvejai bus patvirtinti, gali keistis gyvulių eksporto sąlygos.  „Mes dar kol kas turime švarios šalies statusą.

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad jo vadovaujamos ministerijos vienas tikslų išlieka skatinti beveik dešimtmetį nesivystančias trumpąsias žemės ūkio ir maisto gamybos grandines pirmiausia įkuriant logistikos sandėlius. Pasak ministro, bus dar paprastinamos ir lengvinamos valstybės paramos tokiems projektams sąlygos.

Atlikusi traktorių registro vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu galiojančioje tvarkoje aptiko spragų, dėl kurių atsiranda kyšininkavimo bei papirkimo rizikos. Kaip pranešė STT, tarnyba 14-oje savivaldybių ir Žemės ūkio duomenų centre įvertino traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimo ir techninės priežiūros procesus.

Lietuva ragina 2028–2034 metais didinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą žemės ūkiui ir žuvininkystei.  Anot Žemės ūkio ministerijos, po 2027 metų bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirtų lėšų yra geroka per mažai. „Lietuvos manymu, BŽŪP 2028–2034 metams skirtos lėšos yra tikra katastrofa. Šių lėšų vos pakaktų palaikyti esamą tiesioginių išmokų lygį, visiškai pamirštant kaimo plėtrą“, – teigiama pranešime.

Europos Komisija (EK) ateinančio laikotarpio biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, numatytų lėšų suma yra per maža ir kelia nerimą.  Anot laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano, 2021–2027 m. laikotarpiu žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas siekė daugiau nei 5,48 mlrd. eurų. I. Hofmano teigimu, vien tiesioginių išmokų finansavimui prireiktų apie 4,3 mlrd.

Ilgainiui daugelis vartotojų suprato, kad pigus, smarkiai perdirbtas, daug cukraus ar druskos turintis, ilgai negendantis maistas nėra labai naudingas žmogaus organizmui. Dėl to vis dažniau gyventojai ieško ekologiško maisto. Tačiau kokie produktai iš tikrųjų laikomi ekologiškais? Kokie reikalavimai jiems keliami? Ekologiškas turi būti visas procesas „Kad produktas būtų vadinamas ekologišku ir atitinkamai ženklinamas – jis turi būti sertifikuotas kaip ekologiškas.

Seimas imasi svarstyti iniciatyvą atsisakyti deklaracijos siekiant įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Parlamentas antradienį bendru sutarimu po pateikimo pritarė tokioms Vyriausybės parengtoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, pakeitimais siekiama sumažinti administracinę naštą, nes deklaracija nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir yra perteklinė.

Seimui antradienį ketinama teikti siūlymą žemės ūkio ir maisto sektorius pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui. Tai numato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriems jau pritarė Vyriausybė. Šiuo metu tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių šalies politikos nuostatų išskiriamos vidaus saugumo užtikrinimo, ekonominė, viešojo saugumo, socialinė, kultūros, švietimo ir mokslo, aplinkos apsaugos, sveikatos ir tautinė politikos.

Beveik devynis mėnesius Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) vadovavęs Ignas Hofmanas sako negalįs paaiškinti, kodėl „aušriečiai“ nusprendė ieškoti jam pamainos. Andriui Palioniui ketvirtadienį susitikus su prezidentu dėl žemės ūkio ministro pareigų, I. Hofmanas teigia, kad vadovų rotacija ministerijoje veikiausiai įvyks ne dėl jo nepadarytų darbų.

Rugpjūčio 13 dieną Pakruojo rajono savivaldybėje vyko Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis buvo įrašytas ir vėliau paskelbtas socialiniuose tinkluose. Vaizdo įraše matyti, kad dalis dalyvių posėdyje dalyvavo gyvai savivaldybės kabinete, o kiti – nuotoliniu būdu. Vienas prisijungęs dalyvis išsiskyrė iš kitų – socialdemokratas, tarybos narys Saulius Skikas posėdyje dalyvavo iš sunkvežimio kabinos.

Gyventojų skaičius Lietuvoje bene sparčiausiai traukiasi kaimiškose vietovėse. Vyresni žmonės išmiršta, o jaunesni renkasi gyvenimą mieste. Vis dėlto daugelis jų paveldi žemės ir nelabai žino, ką su ja būtų galima daryti. Net jeigu su tokia žeme niekas nedaroma, ja reikia rūpintis – pavyzdžiui, bent kartą per metus nušienauti žolę. Tačiau žemę galima įveiklinti ir kitaip. Pavyzdžiui, įveisti ar atkurti mišką joje.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovei „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) iki šiol nepavyksta galutinai pasitraukti iš Baltarusijos, kuri ji valdo augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų prekybos bendrovę KLM.  Grupės finansų direktorius Mažvydas Šileika sako, kad įmonės pardavimą vis dar apsunkina teisinė aplinka Baltarusijoje, tam trukdo ir įmonės skolos bei tai, kad smulkusis jos akcininkas yra Baltarusijos pilietis.

Žemės ūkio viceministrui Gediminui Tamašauskiui paskelbus, kad artimiausiame Maisto tarybos posėdyje bus nagrinėjamos su kaimyninėmis šalimis palyginus didelės grūdų džiovinimo kainos, „Jonavos grūdai“ žada taikyti nuolaidas, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak pranešimo, nuolaidos bus taikomos grūdų džiovinimo ir saugojimo paslaugoms, o šis sprendimas turėtų palengvinti finansinę naštą ūkininkams, susiduriantiems su dideliais nuostoliais dėl lietingo sezono.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atnaujino Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos taisykles, pagal kurias nuo šiol šiltnamiuose auginama produkcija galės būti žymima nacionalinės kokybės ženklu. Ministerijos teigimu,  šis pokytis atvers naujas galimybes šalies šiltnamių sektoriui.

Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Berčiūnai“ nutraukė pieno tiekimą kooperatyvui „Pienas LT“, tačiau, pasak įmonės vadovės Oksanos Puronaitės, iš kooperatyvo neatgavo beveik 100 tūkst. eurų sukauptų lėšų. Anot jos, į kainodaros taisykles galimybė anuliuoti sukauptas lėšas įtraukta po to, kai bendrovė informavo apie tiekimo stabdymą, todėl sprendimą apskundė teismui.

Europos komisija (EK) pristatė naują 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametį biudžetą, kurio bendra vertė siekia net 2 trln. eurų. Nepaisant to, kad pasiūlytas biudžetas yra maždaug 0,8 trln. eurų didesnis nei ankstesnis, ne visoms sritims bus skiriama daugiau lėšų. Pagal naujus pasiūlymus ES lėšos gynybai padidėtų penkis kartus, tris kartus daugiau būtų skiriama migracijai ir sienų apsaugai, o mokslinių tyrimų biudžetas padvigubėtų – iš jų 35 proc.

Ūkininkams daugiau žalos gali padaryti ne meškos, apie kurias šiemet nemažai kalbama, bet vilkai. Visai netrukus jie pradės savo jauniklius mokyti medžioti. Kaip ir kasmet, neprašyti svečiai gali įsisukti ir į ūkinių gyvulių bandas. Specialistai įspėja, kokie ženklai išduoda, kad netoliese gali būti vilkų, kurie gali sudraskyti ne tik avis, bet ir naminius šunis.

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupė „Imlitex Holdings“ po pelningų 2023-ųjų pernai patyrė 1,86 mln. eurų grynojo nuostolio (užpernai – 757 tūkst. eurų pelno), jos konsoliduotos pajamos mažėjo 9,8 proc. iki 306 mln. eurų (339 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateikta ataskaita. Pernai įmonė išmokėjo 172 tūkst. dividendų (užpernai – 4,584 mln. eurų). Beveik 50 proc. iki 125,9 mln. eurų (84,9 mln. eurų) augę grūdų pardavimai, 60 proc. iki 16,2 mln. eurų (9,7 mln.

Ministrų kabinetas pritarė, kad žemės ūkio ir maisto sektoriai būtų pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtą projektą dar turės priimti Seimas, parlamentui bus siūloma papildyti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Anot ministro Igno Hofmano, žemės ūkis užtikrina pagrindinius žmogaus fiziologinius poreikius.  „Šis žingsnis svarbus, nes visi turi suprasti, kas yra žemės ūkis ir ką jis mums duoda.

Skirtingų savivaldybių atstovai ragina gyventojus suskubti ir susitvarkyti savo sklypus. Kitu atveju gali būti skiriama ne tik bauda, o taip pat net 10 kartų padidėti žemės mokestis. Be to, nenustebkite, jei į jūsų namus užsuks specialistai. Štai Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus ir bendrijas aktyviai prisidėti prie aplinkos priežiūros ir kurti tvarkingą, saugią miesto gyvenamąją aplinką.

Turbūt ne vienas yra pagalvojęs: jeigu tik užtektų pinigų, kaip smagu būtų ištrūkti iš miesto ir įsikurti kur nors kaime ar vienkiemyje, toliau nuo miesto triukšmo ir bruzdesio. Tačiau ką tokiu atveju veikti ir kaip uždirbti pinigų pragyvenimui? Daugybė lietuvių priėmė panašų sprendimą ir nutarė užsiimti žemės ūkiu. O tokiems naujakuriams, nusprendusiems užsiimti ūkininkavimu, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), jie gali sulaukti finansinės paramos – net iki 60 tūkst.