žemės ūkis

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyksta lengviau, tačiau lėčiau negu pernai. Anot jo, lyginant su laikotarpiu 2023 m., šiuo metu deklaravimas „porą dienų atsilieka“. „Trečiadienio ryto duomenimis deklaruota yra 486 tūkst. 242 hektarai. Tempas yra apie 40 tūkst. hektarų per dieną. Deklaravimo eiga vyksta panašiai, nors ūkininkai šiemet žymiai lengviau deklaruoja, yra mažiau neaiškumų.

Lietuvoje daugėja vyresnių žmonių, o jaunimo – vis mažiau. Tokios tendencijos labiau pastebimos kaimiškose vietovėse. Tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, jaunimas vėl skatinamas įsikurti kaime ir pradėti žemės ūkio veiklą. Pasinaudoję Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemone „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jauni žmonės gali gauti iki 60 tūkst. eurų paramą plius 40 tūkst. eurų lengvatinę paskolą arba iki 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.

Gegužės 17–19 d. visoje Lietuvoje organizuojamos „Atviros dienos kaime“. Per jas Įvairūs Lietuvos ūkiai, muziejai, dvarai, sodybos, bendruomenių centrai ir kiti objektai savo duris atvers lankytojams ir pasiūlys daug pramogų – nuo ekskursijų, edukacijų ir degustacijų iki išskirtinių pramogų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekiant, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o esamos pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Apie tai informuoja Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.  Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pirmadienį susitarė dėl griežtesnių apribojimų tam tikriems iš Ukrainos importuojamiems žemės ūkio produktams, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Belgija.

Jau mažiau nei po mėnesio prasidės vienas svarbiausių darbų visiems žemdirbiams. Nuo pasėlių deklaravimo, kuris šiemet prasidės kiek vėliau, be kita ko, priklausys ir būsima parama ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Mažoje, atokioje Italijos Alikudžio saloje gyvena tik apie 100 gyventojų ir, idealiu atveju, apie 100 laukinių ožkų. Tačiau šiais metais žmonių ir gyvūnų santykis pastaruoju metu ėmė kelti nerimą, rašo CNN. Dabar saloje jau yra šešis kartus daugiau ožkų nei pageidautina ir vienam gyventojui tenka daugiau gyvūnų nei bet kur kitur, o jos meras Riccardo Gullo ragina visus, kurie tik gali, prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Paprastai apie Lietuvą negalvojama kaip apie vynuogių ar iš jų gaminamo vyno kraštą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis vynuogininkų, kurie augina tikras vynines vynuoges, iš jų spaudžia vyną savo reikmėms ir gamina kitą produkciją. Be kita ko, jiems jau antrus metus iš eilės skiriama speciali parama. Šiemet vynuogių augintojai galės pretenduoti į 10 tūkst. eurų paramą.

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat ir bendrijos sostinėje Briuselyje, pastaruoju metu įvyko daug žemdirbių protestų. Vienas iš pasikartojančių skirtingų šalių ūkininkų reikalavimų – paprastesnės ir lankstesnės taisyklės, susijusios su jų veiklos kontrole ir aplinkosaugos reikalavimais. Panašu, kad Europos Komisija (EK) įsiklausė į šiuos žemdirbių reikalavimus ir ilgainiui jie bus įgyvendinti.

Viena didžiausių žemės ūkio technikos ir paslaugų tiekėjų Lietuvoje „Lytagros“ grupė, pernai gavusi 7 proc. mažiau pajamų ir uždirbusi tris kartus mažiau pelno, šiemet tikisi dar 2 proc. mažesnių pardavimų ir beveik 40 proc. mažesnio ikimokestinio pelno.  Pernai grupės konsoliduotos pajamos siekė 284,9 mln. eurų (2022 metais – 306,4 mln. eurų), konsolduotas grynasis pelnas – 7,25 mln. eurų (24 mln. eurų), pelnas prieš mokesčius – 8,1 mln. eurų (27 mln.

Žemės ūkio technika tobulėja septynmyliais žingsniais – patys lauką dirbantys išmanūs traktoriai ir dronai žemės ūkio srityje nieko nebestebina. Tik naujovėmis besižavintys ūkininkai sako, kad dėl žemų produkcijos supirkimo kainų neišgalintys taip sparčiai atsinaujinti ir įpirkti trečdalį ar pusė milijono kainuojančių padargų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Viena už kitą galingesnė ir išmanesnė, tokia žemės ūkio technika ūkininkus vilioja pardavėjai.

Tūkstančiai gyventojų kasmet gauna tiesiogines išmokas už žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau šių pinigus galima ir prarasti, jeigu naudmenos ir pasėliai bus netinkamai deklaruoti. Kaip tik siekiant aiškiau ir detaliau išdėstyti nuostatas bei reikalavimus pareiškėjams, šiais metais pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas, pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį susitinka su Žemės ūkio tarybos nariais – jie aptars sausį ūkininkų protestuose iškeltas problemas ir kaip jos sprendžiamos. „Aptarsime reikalavimų vykdymo eigą“, – BNS sakė tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Anot jo, pagrindiniai klausimai lieka pieno sektoriaus bei daugiamečių pievų problemos.

Antradienį Seime pateiktas Kooperatyvinių bendrovių įstatymo keitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti aiškesnius kooperatyvų pripažinimo kriterijus bei sukurti sąlygas pritraukti investicijas ir proporcingiau padalinti pelną tarp bendrovės narių.   „Už“ balsavo 65, „prieš“ – 5, susilaikė 68 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Kaimo reikalų komitetas.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. Planuojama, kad EK deleguoto reglemento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais.  O ar dėl sumažinto akcizo žemdirbiai atsisakytų minties vėl su traktoriais išvažiuoti į gatves, klausiame Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano.

Europos Komisija antradienį oficialiai pratęsė ginčijamų taisyklių, pagal kurias dalis žemės ūkio paskirties žemės paliekama pūdymui, išimties taikymą. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime nurodoma, jog šių taisyklių galiojimas šiemet bus iš dalies sustabdytas. Sprendimas priimtas per Bendriją nuvilnijant ūkininkų protestams. Vietoj to, kad 4 proc.

Prezidentas Gitanas Nuasėda penktadienį susitinka su žemdirbių organizacijų atstovais aptarti jų keliamas problemas.  Kaip prieš susitikimą BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime su protestus Vilniuje organizavusių ūkininkų atstovais šalies vadovas aptars jų reikalavimus ir probleminių klausimų sprendimų eigą. G. Nausėda anksčiau sakė besitikintis, kad susitikime su ūkininkais turės ką pasakyti bei žada atidžiai juos išklausyti.

Vilniuje, prie Vyriausybės įvyko dviejų ideologijų kaktomuša. Plakatais, mušamaisiais instrumentais ir megafonais ginkluoti gamtos mylėtojai susidūrė su žemę ariančiais ir traktorius į Vilnių suvariusiais ūkininkais. Gamtos išsaugojimo aktyvistai labai pikti ant į sostinę sugužėjusių valstiečių, nes jie Lietuvos žemėse elgiasi labai nekultūringai. Nesaugo pelkių, natūralių pievų, juose perinčių kurapkų ir kitų čiulbuonėlių.

Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką.  Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes.

Vilniuje protestuojantys šalies ūkininkai trečiadienį savo problemas viešai pristatė mitinge V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės. Jie pasisakė prieš jos vykdomą žemės ūkio politiką, reikalavo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Taip pat dėkojo vilniečiams už šiltą priėmimą ir jiems žadėjo diskoteką vakare.

Pirmadienį su premjere ir žemės ūkio ministru susitikusių protestuojančių ūkininkų atstovai pasiektu rezultatu patenkinti, teigia jų delegacijos vadovas. Pasak Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininko Igno Hofmano, Ingrida Šimonytė užtikrino, kad spręs keliamas problemas dėl pakeltų kuro akcizų, daugiamečių pievų atkūrimo, saugomų teritorijų plėtros.

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus ir visoje šalyje deginant laužus, akcijos iniciatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos narys Jonas Vilionis sako, kad laužą norėta deginti priešais Vyriausybės pastatą Vilniuje, tačiau negauta leidimo, todėl žada čia atvažiuoti su traktoriais. „Ten neleidžia, bet mes su traktoriais ten atvažiuosim“, – BNS pirmadienį Tilto gatvėje, kur deginamas laužas, sakė Pieno gamintojų asociacijos prezidentas J. Vilionis. Čia susirinko apie dešimt ūkininkų.

Ūkininkai, nepatenkinti Vyriausybės politika, po švenčių grasina Vilnių sudrebinti naujais protestais. Ketina suvažiuoti stambiąja technika ir prie Vyriausybės deginti laužus. Ūkininkai žada protestuoti, kol atsistatydins žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tačiau ministras trauktis ir toliau nesirengia. O premjerė Šimonytė ūkininkų priekaištuose sako negirdinti nieko naujo. Šimtai įtūžusių Vokietijos ūkininkų traktoriais visai neseniai blokavo gatves Berlyno centre.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Iki šiol nepavykus rasti tinkamo kandidato į Žemės ūkio duomenų centro vadovus konkursas į šias pareigas skelbiamas trečią kartą.  Pirmasis konkursas neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus vertinimo barjero. Kodėl neįvyko antrasis, Žemės ūkio ministerija BNS kol kas neatsakė.   Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, vadovo atlyginimas, priklausomai nuo užduočių įvykdymo, nuo 2024 metų sausio sieks nuo 4,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas, kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams jau išmokėta pusė numatytų avansinių išmokų už deklaruotus plotus – apie 153 mln. eurų, o jų gavėjų skaičius siekia 105 tūkst., skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Taigi vienam gyventojui išėjo vidutinį 1457 eurų dydžio avansinė išmoka. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad ketvirtadienį bus išmokėta dar 10 mln. eurų. „Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln.

Dalis Lietuvos ūkininkų šiemet turi sumokėti dvigubai arba trigubai didesnį žemės mokestį, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. „Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (...) Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sako A. Svitojus.

Šiemet iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija. SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, praneša Žemės ūkio ministerija. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų. Numatyta parama skirta būtent labai smulkiems ūkiams.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pernai susidarė 718,3 tūkst. tonų atliekų – palyginti su 2020 metais, jų kiekis sumažėjo 17,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi kas dveji metai atliekamo tyrimo duomenimis. Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto. Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų. Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

Daugelis lietuvių turi žemės ūkio paskirties žemės, joje vienus ar kitus pasėlius, laiko gyvulių. Nuo pirmadienio joms pradedamos mokėti tiesioginės išmokos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek žemės turima ir kas joje auginama. Tiesioginės išmokos yra pagrindinė Europos Sąjungos paramos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms priemonė.

Ūkininkams, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų pavasario šalnų ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių – tam ketinama išdalinti 2,1 mln. eurų. Tai numatyta šią savaitę žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytose paramos taisyklėse.  „Pareiškėjams kompensuojama 60 proc. apskaičiuotų nuostolių sumos“, – rašoma dokumente.  Tačiau jei prašoma parama viršys numatytą sumą, ji kiekvienam ūkininkui proporcingai bus mažinama.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.

Lietuva prisijungs prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiks daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.

Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.

Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas.  „Pirmasis neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus kandidatų vertinimo komisijoje barjero“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, kandidatai turi turėti magistro išsilavinimą, bent vienerių metų vadovavimo patirtį ir bent dvejų metų patirtį žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žemės tvarkymo arba informacinių technologijų srityje.

Lietuvos žemės politiką viešai sukritikavęs ir ministro prašymo pasiaiškinti sulaukęs Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako tai padaręs tikslingai – jis siūlo skaitmenizuoti ekologinių ūkių dokumentų pildymą ir geriau skirtyti paramą smulkiems ūkiams.

Lietuva kreipsis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) prašydama iš dalies panaikinti Europos Komisijos (EK) sprendimą daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui – tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo. Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.  „Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.

Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.  „Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome.

Lietuvoje mažėjant ekologinių ūkių, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad ministerija svarsto atlikti auditą, kuris padėtų išsiaiškinti priežastis ir sprendimo būdus.  „Yra noras vadovybės daryti auditą, nes paprastinam, bet matom, kad yra ekologiniams ūkiams didesni biurokratiniai reikalavimai, jie turi darbų žurnalus pildyti, norisi toje vietoje supaprastinti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė viceministras.

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.