žemės ūkis

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Valdžia pristatė planus, kaip mažinti taršą ir jos poveikį klimato kaitai. Kai kurie jų turės būti įgyvendinti žemės ūkio srityje. Pavyzdžiui, ūkininkai turės didinti ekologiškos žemės plotus, mažinti trąšų kiekį, atsisakyti dyzelinio kuro. Ūkininkai sutinka, kad klimato kaita yra opi problema, tačiau, anot jų, nes visi valdžios užmojai yra įgyvendinami. Dyzelinių traktorių pakeisti nėra kuo, o brangesnės ekologinės produkcijos gali nebūti kam pirkti.

Trečiadienį, apie 05.29 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio r. Krekenevos sen., Krekenavos mstl. V. Svirskio g. dega angaras su žemės ūkio technika.

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Didžiųjų miestų darželiuose vaikai nemaitinami ekologiška vietos ūkininkų užauginta produkcija, rašo „Vakarų ekspresas“.   Pasak Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, Žemės ūkio ministerijos nuo 2019 metų vykdomoje programoje, pagal kurią vietos ūkininkų užaugintą produkciją vartojantys darželiai gali pretenduoti į finansavimą, šiemet dalyvauja tik po iš vieną Vilniaus ir Kauno rajono darželį.

Žemės ūkio ministras žada, kad artimiausiu metu nebus siūloma naikinti lengvatos žemdirbių dyzelinui. Tačiau Kęstutis Navickas sako, kad diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos.  Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad lengvatos naikinimas pakenks ir ūkininkams, ir visiems vartotojams, nes kils produktų kainos. Jis siūlo lengvatą diferencijuoti.

Jauniesiems ūkininkams pradėti savo veiklą nuo nulio sudėtinga. Dažnam trūksta ne tik žinių, praktinių įgūdžių, bet ir pinigų nuosavam žemės sklypui. Žemės ūkio ministerija ėmėsi šią problemą spręsti. Ketinama įkurti buvusiose žemės ūkio mokyklose jaunųjų ūkininkų inkubatorius, kuriuose jie galėtų pasisemti patirties, žinių ir lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės.

Žemės ūkio ministras sako siūlysiantis steigti melioracijos fondą. Pasak jo, lėšų jam galima būtų rasti peržiūrėjus kai kurias mokestines priemones ar lengvatas.

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai rugpjūtį-gruodį beveik 700 ūkininkų ir žemės ūkio bei žuvininkystės bendrovių, nukentėjusių nuo koronaviruso, suteikė 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas. „Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Daugeliui kaimas asocijuojasi su žemės ūkio darbais, tačiau čia autoservisą ir medinių terasų gamybos įmonę atidarę verslininkai bando šį mitą paneigti. Anot jų, kaimo gyventojams trūksta įvairių paslaugų, todėl pragyventi galima ne tik verčiantis gyvulininkyste ar augalininkyste. O verslo pradžiai pritrūkus pinigų gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama.

Verslininkas supranta, kad perėjus pradinė verslo etapą, svarbu nesustoti ir toliau į jį investuoti, kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų. Ne išimtis – ir žemės ūkio verslas. Ilgainiui daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių įsitikina, kad esamų pajėgumų nepakanka, tad būtina ūkį modernizuoti.

Šiemetinis žemės ūkio derlius buvo vienas iš geriausių per visą Lietuvos istoriją. Tačiau prieš metus – dvejus ar dar anksčiau didžiulius nuostolius atnešė tiek stichinės sausros, tiek liūtis. Vis dar palyginti nedidelė dalis šalies ūkių pasėlių nedraudžia, tačiau situacija keičiasi, nes tam skiriama ir paramos.

Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų augimas Lietuvoje pernai buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES). Šio sektoriaus apimtys Lietuvoje 2019 metais siekė 3,2 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei 2018 metais, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau gamyba ir paslaugos augo Vokietijoje (10,6 proc.), Danijoje (12,7 proc.), Estijoje (16,1 proc.) ir Latvijoje (21,1 proc.) Lietuvoje labiausiai – 17,5 proc. – augo augalininkystės produkcijos apimtys.

Siekiant daugiau paramos išmokėti tikriems ūkininkams, vis daugiau dėmesio skiriama pareiškėjų, galimai imituojančių ūkininkavimą, kontrolei visoje Lietuvos teritorijoje, praneša Žemės ūkio ministerija. Sparčiai didėjant auginamų daržovių deklaruotiems plotams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rizikos grupei priskyrė pareiškėjus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamas daržoves (moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus) bei atliko patikrinimus vietoje.

Prasidedant antrai koronaviruso bangai pagalbos netrukus sulauks ir dirbantys žemės ūkio srityje. Jie jau gali teikti paraiškas tūkstantinėms išmokos. Nukentėję nuo koronaviruso žemės ūkio subjektai, mažos ir labai mažos įmonės, fiziniai asmenys kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Šiam paraiškų rinkimo etapui iš viso skirta 33,1 mln.

Viešumoje pasigirsta svarstymų, esą didžiąją dalį ES paramos gauna stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Tačiau iš tiesų kai kurios priemonės skirtos tik smulkiesiems. Pasinaudoję parama bendradarbiavimui, smulkieji džiaugiasi pagerinę ūkių padėtį.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Vyriausybės vykdomą strateginio valdymo ir planavimo sistemos pertvarką ir siekdama įgyvendinti Nacionalinio pažangos plano (NPP) užsibrėžtą tikslą, parengė Žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos projektą. Šiuo projektu siekiama išsiaiškinti  žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros problemas bei jas sukeliančias priežastis.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai antradienį Liuksmeburge derasi dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2021-ųjų. Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, vienas svarbiausių klausių derybose – tiesioginių išmokų ribojimas. „Pirmininkaujanti valstybė (Vokietija – BNS) labai plačiai interpretuoja tiesioginių išmokų ribojimo sąvoką. Jie nustato slenksčius, tų išmokų mažinimo galimybes procentuoti ir net galimybę ne nutraukti tiesioginių išmokų mokėjimą virš 100 tūkst.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Reaguojant į gyvūnų gerovės pažeidimus, privalomą naminių gyvūnų ženklinimą Žemės ūkio ministerija siūlo įvesti nuo 2022-ųjų vidurio, tačiau tai kol kas netenkina Vyriausybės. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra bent milijonas neženklintų gyvūnų. „Siūlome 2021-uosius metus daryti tokį pereinamąjį laikotarpį.

Bankas „Luminor“ pradeda teikti paskolas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. „Luminor“ pranešė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagal sutartį paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Paskolos suma yra iki 1 mln. eurų, šioms paskoloms taikomos palūkanos nuo 0,1 proc.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Per vieną mėnesį – keturi negyvi stumbrai. Kulkų nerasta. Gyvūnų organai – suirę. Mokslininkai įtaria, kad stumbrai krinta nuo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis apdorotų augalų, ūkininkai įtarimus vadina iš piršto laužtais. Nerimą keliančia situacija domėjosi laidos „Žalioji byla“ žurnalistai. Stumbrai – didžiausi Europos žinduoliai. Prieš šimtmetį visiškai išnaikinti, šiandien jie ir vėl ganosi Lietuvos giriose nevengdami užsukti ir į ūkininkų laukus.

Lietuvai naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete išsiderėjus didesnes tiesiogines išmokas ūkininkams, šaliai reikėtų pagalvoti apie nacionalinių lubų, kurios apribotų stambiųjų žemės ūkio bendrovių galimybę gauti išmokas, įvedimą, sako prezidento patarėjas. Anot Jaroslavo Neverovičiaus, su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu kalbėta, kokios galėtų būti lubos, tai būtų diskusijų klausimas. „Išmokų koncentracija Lietuvoje yra didelė.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

Europos Sąjungos lyderių sutarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujojo bendrijos biudžeto yra reikšmingas pasiekimas, tačiau lėšų skirstymo kriterijus kai kuriais atvejais nulėmė siauri nacionalinės politikos interesai, sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Eksperto teigimu, Lietuvos prezidentas derybose laikėsi daugelio metų nuoseklios pozicijos, tačiau kritikai gali pasigesti jo dėmesio toms sritims, kur ES lėšų investavimas atneša didžiausią grąžą.

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.

Koronaviruso proveržis Lietuvoje ir pasaulyje nepadarė didesnės įtakos grūdinius augalus bei rapsus auginantiems ūkininkams, bet, kaip ir baiminomės, labiau nukentėjo gyvulininkyste užsiimantys ūkiai dėl kritusios superkamos produkcijos kainos. Pieno produktų sektoriuje padėtis, panašu, stabilizuojasi, galima tikėtis truputį didesnių ir pieno supirkimo kainų antrą metų pusmetį.

Seimas galiausiai priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks nustatytas sąlygas.

Europos Komisija patvirtino 59 mln. EUR Lietuvos paramos žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės sektorių įmonėms, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemą. Schema buvo patvirtinta pagal 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. ir gegužės 8 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal schemą viešoji parama bus teikiama taip: 1) 9 mln.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Europos Komisijai (EK) siūlant iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų ir bent 20 proc. – trąšų naudojimą, ūkininkai sako, kad tai neabejotinai sumažins derlių.  Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad EK siūlymai žlugdo žemės ūkį, be to, sukelia dvigubus standartus – Europoje draudžiama auginti produkcija įvežama iš trečiųjų šalių.

Vyriausybė siūlo sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Žemės ūkio ministerijos teigimu, tokie fondai leis ūkininkams ar bendrovėms geriau valdyti veiklos rizikas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms. Pernai birželį jis buvo pritaręs dalies straipsnių pataisoms, reglamentuojančioms fondų kūrimo sąlygas, bet šiemet sausį Seimas grąžino projektą tobulinti.

Didžiosios Britanijos ūkininkai vis garsiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuviai važiuotų ten dirbti, tačiau šiuo metu nėra kaip tai padaryti. Vis dėlto susivilioję uždarbiu svetur tautiečiai randa būtų kaip ištrūkti iš karantino Lietuvoje. Didžiosios Britanijos ūkiams reikia daugiau negu 90 tūkst. darbuotojų. Jeigu ūkininkai greitu metu jų nesulauks, gali tekti derlių palikti tiesiog laukuose. Šiuo metu dera šparagai ir agurkai, artėja braškių sezonas.

Šalies galvijų augintojams bus išmokėta 11 mln. eurų ar daugiau tikslinės paramos, sako Žemės ūkio ministerijos atstovas. Ji būtų skirta paremti galvijų augintojus, nukentėjusius nuo koronaviruso krizės.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo. Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį.

Siekiant švelninti koronaviruso krizės padarinius, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leista teikti garantijas ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti.  Tokius pakeitimus patvirtino Žemės ūkio ministerija, pranešė fondas.  Savo ruožtu palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.

Lietuva ketina skųsti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) sprendimą dėl Europos Komisijos (EK) 10,3 mln. eurų sumažintos paramos šalies žemės ūkiui.  Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skųsti šį sprendimą ES Teisingumo Teismui. ESBT sausio 22 dieną atmetė Lietuvos ieškinį, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln.

Brazilijos Žemės ūkio, gyvulininkystės ir tiekimo ministerija patvirtino, kad nuo šiol lietuviški kviečiai galės būti eksportuojami į šią didelę rinką turinčią Pietų Amerikos valstybę, rašoma Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pranešime. „Atverta nauja didelė rinka lietuviškiems kviečiams suteikia mūsų grūdų augintojams daugiau galimybių realizuoti savo produkciją. Džiaugiuosi, jog pavyko įtikinti Brazilijos atsakingąją instituciją, kad lietuviški kviečiai yra saugūs ir kokybiški.

Dėl stipraus vėjo pirmadienio pavakarę elektros vis dar neturėjo apie 500 namų ūkių Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos rajonuose, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak bendrovės, pirmadienį prieš vidurdienį elektros neturėjo apie 5 tūkst. namų ūkių, o nuo vidurnakčio iki 16 val. jos tiekimas buvo sutrikęs beveik 40 tūkst.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl ministerijos kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama. Laikinojoje sostinėje dirbs Programinio projektavimo ir valdymo analizės skyrius ir naujai kuriami Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis bei Infrastruktūros, melioracijos ir biokuro skyriai, rašoma Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje. Mokslo ir inovacijų skyrius veiks abiejuose miestuose.

Ateitis jau čia: vienoje Pamaskvės fermoje buvo išbandyti virtualūs akiniai karvėms. Manoma, kad VR akiniai padės karvėms atsipalaiduoti ir patirti ne tokį stiprų „realybės“ stresą. Rami aplinka leidžia padidinti pieno gavybą, todėl karvėms nuo šiol rodomi vasaros laukų vaizdai.  „Be fizinių poreikių mokslininkai atkreipė dėmesį ir į emocinę gyvulių būklę.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Alytaus rajono ūkininkams, dėl gaisro Alytuje negalėsiantiems laiku įvykdyti įsipareigojimų supirkėjams arba Nacionalinei mokėjimų agentūrai, nebus taikomos baudos, sako sako žemės ūkio ministras. Andrius Palionis pakartojo, kad nukentėjusiems ūkininkams bus išmokėtos kompensacijos.  „Natūralu, force majore yra.

Naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį kolegos apibūdina kaip darbštų ir išmintingą, tačiau pernelyg įžeidų ir per mažai komunikuojantį politiką. Jis turėtų neblogai suprasti ūkininkų lūkesčius, nes pats turi 25 arus dirbamos žemės, be to, rūpinasi motinai priklausančia žeme – dešimtyje hektarų augina rugius, avižas. Pasak A. Palionio, žemės ūkio klausimais nuolat domėtis vertė ir rinkėjai.

Nedeklaruoto darbo atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja nelegaliai dirbančių užsieniečių, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus Jono Griciaus, kvalifikuotos darbo jėgos stoka, paprastesnis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia daugiau galimybių uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai naudojasi pigia darbo jėga, nemokėdami mokesčių.

Rajonų žemės ūkio specialistams skaičiuojant galimus nuostolius dėl pražudyto derliaus, ekstremalią padėtį dėl sausros paskelbusių keturių savivaldybių atstovai sako, kad karštymetis apnuogino ir kitas problemas. Kai kurie BNS kalbinti šių rajonų ir seniūnijų vadovai sako, kad šulinių turėtojams reikia sparčiau jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo sistemų, o ūkininkams laikas susimąstyti apie naujų, karščiams atsparesnių kultūrų auginimą.

Lietuvos žemės ūkį bent du mėnesius alinant sausrai, Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.