žemės diena

Savaitgalį dauguma Lietuvos gyventojų negalėjo atitraukti akių – į Lietuvą sugrįžo pirmieji gandrai. Kai kurie mano, kad jų grįžimas – šiltų orų ir tikro pavasario ženklas. Visgi, gamtos ženklus stebintis lietuvis, etnologas Libertas Klimka sako, kad gandrai galėjo ir apsigauti, šilti orai atslinks neskubėdami. Libertas Klimka mano, kad pasirodę pirmieji gandrai į Lietuvą suskubo grįžti pajutę pirmą šiltų orų bangą.

Minint pasaulinę Žemės dieną, pirmadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, įrengta tirpstančio ledo instaliacija. „Tai manifestas, kviečiantis atkreipti visuomenės dėmesį į destruktyvų žmogaus santykį su aplinka bei skatinimas domėtis aplinkosauga ir ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime“, – pranešė iniciatyvos autoriai.

Žmonija jau sunaudojo daugiau gamtinių išteklių, nei planeta gali jų pagaminti per metus. Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. ji įvyko kiek vėliau, liepą. Kaip aiškina kampanijos dalyviai, nuo šios dienos iki metų pabaigos ekonomika veiks „ekologiniu deficitu“. Šiuo metu žmonija sunaudoja 74 proc. daugiau išteklių, nei per metus jų gali atkurti planetos ekosistemos. Tai reiškia, kad norėdami gamtiniais ištekliais naudotis tvariai, mums reiktų 1,7 Žemės, praneša „independent.co.

Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą. Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.

Vienuolikametis Francisco kasa duobę ir netrukus joje sodins medį. Taip jis su draugais sumanė švęsti Žemės dieną ir šia proga savo šalyje Kolumbijoje pasodinti šimtus medžių. To imtis berniukas sumanė įkvėptas aktyvistės Gretos Thunberg. Francisko tikisi, kad tokios akcijos paskatins žmones labiau sergėti gamtą ir netgi pakeisti įstatymus. „Mes visi galime būti gyvybės išsaugotojais.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Šiandien minima pasaulinė Žemės diena. 1971 m. Jungtinės Tautos kovo 20- tąją paskelbė Pasauline Žemės diena. Šią dieną svarbu pagalvoti apie tai, kas vyksta su mūsų planeta, leisti jai pailsėti ir prisidėti prie jos, o kartu ir savo gerovės. Kodėl kyla klimato kaita? Mokslininkai mano, kad kasmet išmesdami į atmosferą milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius.

Kiekvienai šaliai itin svarbu pagalvoti apie tai, ką ji gali padaryti tam, kad pasaulyje būtų mažiau išmetamųjų dujų, kurios gali lemti globalinį atšilimą. Tai itin svarbu, kai pasaulis mini Žemės dieną ir prisimena didžiausius pavojus, kurie gali grėsti mūsų planetos egzistavimui. Beveik du šimtai valstybių pasaulyje balandžio viduryje mini Žemės dieną. Portalas MSN dalijasi keliomis pasaulio vietomis, kurių egzistavimui kilo reali grėsmė.

Šeštadienio vakarą Lietuvoje bus minima Žemės diena, 60 minučių išjungiant elektros energiją. 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių įvairiose šalyse ir kontinentuose raginami vienai valandai išjungti šviesas ir taip leisti planetai 60 minučių atsikvėpti. Akcijos organizatoriai Lietuvoje pranešė, kad prie jos konkrečiais veiksmais pažadėjo prisidėti apie 40 savivaldybių, Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijos, keletas aukštųjų mokyklų, ambasadų, bendrovių.