žemdirbystė

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai. Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla. „Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Europoje kviečių kainos ketvirtadienį pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai. Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.  Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimus žemdirbiams riboti jau nuo 2024 metų liepos.  Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu. Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Kas yra genetiškai modifikuotas maistas? Kuo jis gali būti naudingas, o gal priešingai, pakenkti? Apie genetiškai modifikuotų produktų savybes pasakojo Jungtinės Karalystės (JK) Earlhamo instituto molekulinių ir sintetinių augalų biologė Nicola Patron ir Readingo universiteto sociologė Catherine Price. Jų dialogą, kurio metu aptariamos svarbiausios naujienos genetiškai modifikuotų organizmų rinkoje paskelbė theconversation.com.