zapad

Rusijoje, apie kurios agentų keliamus pavojus šiandien kalba mūsų saugumas ir žvalgyba – nugriaudėjo sprogimas metro Sankt Peterburge. Bent 10 aukų pareikalavęs kruvinas teroro aktas įvyko kaip tik tuo metu, kai mieste vieši Putinas, o pas jį į svečius atskrido Lukašenka. Sprogimas iš „Sennaja aikštės“ metro stoties tik pajudėjusiame traukinyje nugriaudėjo apie 14.40 val. Tai pirmieji liudininkų filmuoti vaizdai iš nelaimės vietos. Stotis netrukus prisipildė dūmų.

NATO iš anksto norėtų sulaukti detalios informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie šiemet vyksiančias pratybas „Zapad 2017“, keliančias nerimą Baltijos šalims dėl savo masto ir puolamojo scenarijaus. „Pratybos „Zapad 2017“ yra pavyzdys vienų iš tų pratybų, apie kurias norėtume būti informuojami iš anksto“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusijos ir Baltarusijos santykiai, dažniausiai pozicionuojami kaip tradiciškai draugiški ir kaimyniniai, tačiau užkulisinės batalijos ir kovos kartais prasiveržia ir į išorę. Baltarusijai dažnai tenka taikytis su Kremliaus ekonominiu spaudimu, o Krymo aneksija ir karas Ukrainoje, anot politologų, verčia Minską su nepasitikėjimu žvelgti į savo kaimynus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad šiais metais Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančios pratybos „Zapad 2017“ demonstruoja šių šalių rengimąsi karui su Vakarais. „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“, – žiniasklaidai Rygoje sakė D.Grybauskaitė.

Baltarusijos prezidentas spaudos konferencijos Minske metu paskelbė, kad Astravo AE bus būtinai pastatyta, o Lietuvos kaltinimus dėl elektrinės saugumo pavadino politiniais. Jis taip pat tikisi prisivilioti buvusius ir „didelę darbo patirtį sukaupusius“ uždaromos Ignalinos AE darbuotojus.

Rusijos karinės bazės Chmeimime prieigas saugos Čečėnijoje dislokuoti spec. padaliniai „Vostok“ ir „Zapad“. Apie „asmenine Kadyrovo armija“ vadinamų dalinių įsitraukimą į karą Sirijoje skelbia leidinys „Izvestija“, kuris remiasi šaltiniais kariuomenėje. Leidinio teigimu, 2016-ųjų lapkritį šie padaliniai buvo performuoti į karo policijos batalionus ir pradėti ruošti perkėlimui į Siriją. Kariams yra išduotos raudonos karo policijos beretės ir antpečiai.

Atsakyti į klausimą, kokie yra Lenkijos ir Rusijos santykiai – ar patys geriausi naujausioje šių šalių istorijoje, ar tokie pat sudėtingi kaip įprastai, – nėra lengva. Atrodytų, kad pastaruoju metu šių dviejų valstybių santykiuose atsirado teigiama dinamika. Lenkijoje pradėta palankiau žiūrėti į Rusiją, o Rusijoje – į Lenkiją. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas yra tik laikinas, paviršutiniškas reiškinys. Giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos niekur nedingo.

Visą 2013 m. vasarą šimtai ir tūkstančiai „teroristų“ iš Vakarų lėktuvais ir laivais plūdo ir kaupėsi prie sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės sienų. Gerai parengtos jų grupės smelkėsi per sieną, terorizavo taikius gyventojus, griovė tiltus, vertė elektros stulpus ir užpuldinėjo karinius objektus. 2013 m. rugsėjo 20 d. banditai visai suįžūlėjo ir iki dantų ginkluoti „nežinomų geradarių“ skatinami įsiveržė į Baltarusiją ir vakarinę Rusijos dalį.

2013-ieji atnešė dar vieną pasikeitimą į Rusijos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą. Tai netikėti jų kovinės parengties patikrinimai. Tokių šiais metais jau buvo keletas ir gali būti, kad tai ne pabaiga. Pirmiausia vasarį buvo patikrinta Jungtinės strateginės vadovybės (JSV) „Centras“ parengtis. Per netikėtą patikrinimą aliarmo tvarka pakilo ir nurodytas užduotis vykdė beveik 7 000 karių, keli šimtai kovos technikos vienetų ir keturiasdešimt lėktuvų.

„The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl prastų Lietuvos ir Lenkijos santykių. Pasak jo, pavojingiausias scenarijus yra konflikto persikėlimas į gynybos sritį. Lenkijos apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis Lietuvą kaltiną didybė manija. Rusiją kelia nerimą E. Lucasas savo straipsnyje kalba apie tai, kad Lietuvas ir Lenkija iš tiesų turi daug bendrų interesų ir klausimų, kuriuos šalims vertėtų aptarti.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis visame vakariniame Rusijos regione ir Baltarusijoje griaudėjo baigiamosios bendrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad-2009“ ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Ladoga-2009“ salvės. Kovos technika jau kraunama į ešelonus ir vežama namo. Vėl viskas, atrodytų, grįžta į senas vėžes. Taip buvo jau daug metų iš eilės, nuo „Zapad-99“ niekas nepasikeitė ir visi jau priprato, kad tokie mokymai vyksta beveik kasmet.

Praeitą savaitę naujausioji Rusijos istorija pasipildė dar viena politine žmogžudyste. Rugsėjo 24 dienos vakare pačiame Maskvos centre šalia Vyriausybės rūmų, faktiškai – „Putinui po langais“, buvo nužudytas buvęs Dūmos deputatas, Rusijos didvyris Ruslanas Jamadajevas. Sužeistas ir kartu su juo važiavęs buvęs Čečėnijos karinis komendantas Sergejus Kiziunas. Kaip pranešama, R. Jamadajevas vyko iš pokalbio su vienu iš aukštų Rusijos Prezidento administracijos pareigūnų.