„Pavojus yra – tai augantis Rusijos pyktis dėl vis artimesnių švedų, suomių ir NATO santykių, – teigia ekspertė. – Rusija perspėjo abi puses dėl sunkių pasekmių, jeigu jos prisijungtų prie aljanso“.
„Nėra nieko stebėtina tame, kad Švedija ir Suomija jaučiasi labiau pažeidžiamos, negu Šaltojo karo metais, – tęsia autorė. – Jau nebūdamos iš tiesų neutralios, tačiau neįsitraukusios į didelį karinį aljansą, jos priklauso nuo Rusijos nuomonės, kad jos stoja į NATO pusę“.
Šios šalys matė, kaip vystėsi situacija, kuomet Rusija įsiveržė į Ukrainą, kuri taip pat turėjo privilegijuotą partnerystę su NATO. Ši šalis neturėjo narystės ir jai nebuvo taikomas kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis, Aljansas neišsiuntė kariuomenės ginti Ukrainos. Švedijai ir Suomijai skirtumas tarp Šaltojo karo ir šių laikų yra tas, kad jie nebeturi neapibrėžtos ir nepatikimos „apsaugos“, kurią suteikia neutralitetas, tačiau nėra ir oficialios ir realios NATO gynybos. Tuo metu įtampa su Rusija auga, o švedai ir suomiai atsidūrė savo pačių istorinio neutralaus identiteto spąstuose.
„Stokholme ir Helsinkyje įdėmiai ir su didžiuliu nerimu stebės rusų kariuomenės pajėgas, kurios dabar yra sutelkiamos rugsėjį vyksiantiems mokymams „Zapad“, kitoje Baltijos jūros pusėje“, – rašoma leidinyje.
„Švedijos ir Suomijos lyderiams „Zapad“ pratybos gali tapti galima ateities prognoze, – rašo A. Raji. – Tai, kaip tai privers juos persvarstyti savo santykius su NATO, suteiks didelį poveikį būsimų kartų saugumui“.
