vytautas didysis

Kelionių po Lietuvą laida per TV3 „Sveiki atvykę“ įsibėgėja – šią savaitę filmavimo komanda apsilankys Širvintų krašte. Rajonas nuolat stebina negirdėtomis pramogomis ir įdomiomis asmenybėmis, kurias jau šį savaitgalį žiūrovams atskleis televizijos šou.

Kaunietis menininkas siekia, kad iš Laisvės alėjos būtų iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas. Jis sako, kad paminklas sukurtas tarpukariu, kai Vilnius buvo okupuotas ir jame atsispindi sostinės išvadavimo idėja. O atstatant monumentą į prasmę nepasigilinta, ir jis dabar pristatomas kaip Žalgirio mūšio atminimas. Tad kyla daug painiavos. Jis siūlo paminklą kelti į muziejų, tačiau istorikai ir paminklo statytojai tikina, kad griauti simbolių negalima.

Šiandien yra minima viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų – 1410 metų liepos 15 d. „Žalgirio mūšis“. Šis įvykis yra reikšmingiausias Lietuvos viduramžių istorijoje ir neabejotinai šis mūšis primena Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Iš istorinių metraščių atgimsta šio mūšio vadas Vytautas Didysis, kuris buvo puikus strategas lėmęs pergalę.

Valdovų rūmuose Vilniuje pradedami eksponuoti prieš tris dešimtmečius Baltarusijoje su monetų lobių rasti diržo segmentai. Spėjama, kad jais galėjo puoštis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Šią savaitę į Vilnių atgabentas iš Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus pasiskolintas diržo segmentų rinkinys Valdovų rūmų lankytojams pristatomas penktadienį, šiame muziejuje jį bus galima apžiūrėti iki liepos vidurio.

Mielieji, kad būtų aiški istorijos dėstymo mokyklose kryptis - mirtina grėsmė Lietuvos valstybei buvo ir yra iš Rytų, iš Rusijos imperijos, čia pateikiau istorinį vaizdelį, kaip fantastinio grožio sostinė Vilnius "TVANO" metu,1655 m., buvo paverstas pelenų (ačiū Dievui ne radioaktyvių) krūva. Šiandien Kremlius, Ukrainos okupacijos fone, grasina pasaulį paversti radioaktyvių pelenų krūva. Tokia Kremliaus – valstybinio teroristo, tautų žudiko retorika.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius Prasigėrusios lietuvių tautos genetinį fondą išgelbėti galėtų tik masinė migracija iš Azijos ir Afrikos šalių, kuriose alkoholio vartojimą riboja tradicijos ir dominuojanti religija.

Apie žymių istorinių asmenybių darbus dažnai žinome kur kas daugiau nei apie tikrąją jų išvaizdą – ypač jei kalbame apie viduramžius ar dar žilesnius laikus. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Apie viduramžių Lietuvos valdovų išvaizdą istorinių žinių beveik neišliko. Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo aprašymuose užsimena apie dviejų pusbrolių – Vytauto (apie 1350 – 1430 m.) ir Jogailos (1348 – 1434 m.) bruožus.

Pirmadienį iškilmingai pristatytas naujas  DVD filmas  “2000 kilometrų istorijos". Tai unikalus filmas apie lietuvių žygį atkartojantį po 600 metų Vytauto Didžiojo nueitą kelią įamžinant svarbiausius jo taškus bei žygdarbius. “Prieš du metus devyni raiteliai su savo ištikimaisiais žemaitukais pasiekė Juodąją jūrą. Kai žygis prasidėjo Senuosiuose Trakuose, nedaug kas tikėjo sėkme. Džiugu, kad tas ryžtas ir valia, padėję įveikti kone 2000 km, įkvepia ir tautiečius.

Už mėnesio Suomijos televizijos žiūrovai galės pamatyti režisieriaus Erkko Lyytineno filmą apie Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą. Suomijos maršalą vaidina Savalas Otieno, juodaodis Kenijos aktorius. Mannerheimas kaip Che Guevara Beveik visa juosta nufilmuota Afrikoje, išskyrus kelias Žiemos karo scenas, kurioms prireikė suomiško sniego.