vytas navickas

Gamtos apsuptyje - vien komplimentai, dovanos, linkėjimai, gėlės. O po to – rimta diskusija apie Lietuvos ekonomiką. Susirinkę į konferenciją-sąskrydį Kazimiros Prunskienės bendraminčiai apsisprendė kurti naują partiją. „Lietuvos liaudies partija“- šis pavadinimas, anot buvusios Valstiečių liaudininkų lyderės, kol kas sulaukė daugiausia palaikymo. Lyderiai paaiškės rugsėjį K. Prunskienė būsimos partijos lyderių kol kas neatskleidžia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, iki šiol neigianti savo dalyvavimą skandalingai kuriant "Leo LT", viešai deklaruoja esanti pasirengusi išardyti bendrovę. Tačiau vis labiau aiškėja, kad į skaldomą darinį jau tiesiasi su konservatoriais susijusių vadinamųjų Kauno energetikų, o per juos - šio miesto elektros rinkoje įsitvirtinusio "Gazprom" rankos.

Vilniaus valdžia su Vilniaus šilumos tinklus valdančia „Vilniaus energija“ dėl šilumo kainų tarifų kol kas tik kalbasi. Sostinės valdžia rugsėjį ketina priimti ir prieštaringai vertinamą investicijų į Vilniaus šilumos tinklus planą. Kauniečiams ir klaipėdiečiams šildymas pastaruoju metu pigo: dėl sumažėjusių kuro kainų šilumos gamyba atpigo ir Valstybinė kainų energetikos komisija (VKEK) jau patvirtino naujus tarifus. Vilniuje šis procesas vilkinamas.

Ar esame tikri, kad valstybės vadovaujantys asmenys sako tiesą savo piliečiams apie savo darbus? Visų pirma, blogus darbus ir pilkąsias dėmes biografijose. Prezidentas Valdas Adamkus savo kalbomis aukštai iškėlė moralės kartelę politikams ir nuolat šnekėjo apie politikų atsakomybę piliečiams. Tačiau, kokius instrumentus turi valstybė ir piliečiai priversti sakyti tiesą aukščiausiuosius valstybės politikus, jeigu šiuos nuo tiesos sakymo įstatymo akivaizdoje saugo teisinio neliečiamumo statusas.

Šiandien Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, jog dalis „Leo.LT“ įkūrimo įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, parlamentarai vertina skirtingai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė - viena iš aršiausių „Leo LT“ steigimo gynėjų, Seime pernai priimant Atominės elektrinės įstatymo pataisas - po KT išaiškinimo buvo nelinkusi prisiimti atsakomybės už nekonstitucines nuostatas. Atsakomybės, jos teigimu, nereikia priskirti ir socialdemokratams.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Gegužės mėnesį minėsime gražią sukaktį. Sueis dveji metai, kai Vyriausybė (Gedimino Kirkilo) pradėjo šnekėti, kad reikia naikinti dvi nežinia ką, bet už gerus pinigus veikiančias institucijas. Tai - Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ir Narkotikų kontrolės departamentas. Šiemet ir vėl žadama jas naikinti. Tačiau neaišku, ar tik žadama, ar bus naikinama.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.