vsd

Nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir kelių kitų užsienio valstybių žvalgybos bei saugumo tarnybos, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Praėjusiais metais nustatyta daugiau kaip 200 Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio žvalgybos atstovai, teigiama departamento viešai paskelbtoje 2020 metų veiklos ataskaitoje. „Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti.

Pirmadienį prezidentūroje vykusiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškelti keturi pagrindiniai tikslai, siekiant apsaugoti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nuo nesaugios elektros patekimo iš Astravo ir kitų šalių. Kaip patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys, Astravo elektra ir toliau patenka į Baltijos šalis, o to kaltininkas gali būti Rusijos energetikos įmonė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia palaikantis politikų iniciatyvą įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „Departamentas palaiko idėją dėl žvalgybos ombudsmeno atsiradimo, tačiau detaliau bus galima apie tai kalbėti, kai bus parengti įstatymų projektai“, – teigiama BNS perduotame VSD komentare.

Pandeminiu laikotarpiu Lietuvai grėsmę kelia vadinamoji „kaukių ir vakcinų“ diplomatija, tačiau didžiausias pavojus ir toliau išlieka Rusija. Taip teigia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita. Daugėja prieš Lietuvą vykdomų kibernetinių atakų, tautiečiai ir toliau verbuojami. Plačiau apie grėsmes kalbėjome su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) pareiškus turint informacijos, keliančios abejonių dėl Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ veiklos ir patikimumo, pastaroji prašo VSD paviešinti informaciją.  „Ši informacija svarbi visuomenei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.  E. Šatas teisme ginčijo VSD teiginį, kad jis 2008 metais „MG Baltic“ įsigyjant didžiausią Lietuvoje alkoholio gamintoją „Alitą“ buvo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje.

Pristatant kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius teisės aktų pakeitimus, buvo pabrėžiama, kad mokesčiai nuo kitų metų nesikeis. Tačiau iš tiesų jų reikės mokėti daugiau, nes dalis įmokų yra susiję su didinama minimalia mėnesine alga. Kaip jau skelbta, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2021 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį susitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Elegijumi Paulavičiumi, skelbia LRT. Susitikimo detalių prezidentūra neatskleidžia, tačiau LRT duomenimis, D. Jauniškis šią savaitę ne kartą lankėsi Prezidentūroje, o viena iš aptariamų temų joje – padėtis Baltarusijoje. Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis susitikimo nekomentavo.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku. A. Armonaitė jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi, ir papildomai apie tai informavo Valstybės saugumo departamentą.

Neseniai antrą kadenciją Valstybės saugumo departamentui (VSD) pradėjęs vadovauti Darius Jauniškis inicijuoja žvalgybos tarnybos struktūros pertvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar penkeriems metams paskyrė Kęstutį Budrį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoju. Valstybės vadovo dekrete nurodoma, kad K. Budrio antroji kadencija prasidės liepos 1-ąją. Jo kandidatūrą prezidentui pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. K. Budrys karjerą žvalgybos tarnyboje pradėjo 2002 metais. Čia jis ėjo inspektoriaus, vyr. inspektoriaus, skyriaus viršininko ir valdybos viršininko pavaduotojo pareigas.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis antrosios kadencijos metu žada sustiprinti medicininės žvalgybos pajėgumus Lietuvoje, taisant koronaviruso krizės išryškintas spragas. „Rizika nebuvo pakankamai įvertinta. Mums reikia atkreipti daugiau dėmesio į virusologiją, labai rimtai galvoti apie medicininę žvalgybą. Tai yra tarp mano antros kadencijos užduočių ir prioritetų“, – interviu BNS sakė D. Jauniškis.

Paskyrimas vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) antrą kadenciją yra didelio pasitikėjimo ženklas, antradienį priimdamas Dariaus Jauniškio priesaiką sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra didelio pasitikėjimo ženklas skirti žmogų antrai kadencijai tokioje atsakingoje institucijoje“, – teigė valstybės vadovas.

Seimas pritarė, kad Darius Jauniškis antrą kadenciją vadovautų Valstybės saugumo departamentui (VSD). Už tai antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo keturi, penki susilaikė.  Pagal įstatymą, VSD direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad VSD veikla vadovaujant D. Jauniškiui smarkiai patobulėjo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) duomenis apie patikrintus dešimtis privačių asmenų galėjo pateikti tuomet į prezidentus kandidatavusiam Gitanui Nausėdai, antradienį per Seimo posėdį pareiškė buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. „Mano versija ir pranešėjo versija – kad šita informacija buvo išskirtinai aprūpinamas ponas kandidatas Gitanas Nausėda“, – sakė jis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako turėjęs teisę žodžiu duoti pavedimus tikrinti asmenis. „Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą turi teisę duoti pavedimus tiek raštu, tiek žodžiu, padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos, susijusios su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui“, – antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus tvirtino D. Jauniškis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) stebi bandymus sėti paniką dėl COVID-19, matyti Rusijos suaktyvėjimas bandant dezinformuoti visuomenę, sako  žvalgybos tarnybos vadovas Darius Jauniškis.

Parlamentarai antradienį svarstė, ar pritarti prezidento siūlymui Darių Jauniškį skirti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi antrai kadencijai. Nenumatyto Seimo posėdžio metu vyko tik šio siūlymo pateikimas. Jo metu netrūko aistrų – buvo svarstoma, ar prezidentas nėra spaudžiamas skirti D. Jauniškį antrai kadencijai, o V. Bakas VSD vadui grąžino iš jo gautą apdovanojimą. Seimas po pateikimo pritarė D. Jauniškio atleidimui, paskyrimas bus svarstomas kitame Seimo posėdyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pareigas, pirmadienį pranešė Prezidentūra.  „Šiuo sudėtingu metu svarbu užtikrinti svarbiausių valstybės institucijų veiklos tęstinumą“, – pranešime teigė šalies vadovas. „Darius Jauniškis savo darbais įrodė, kad yra strategiškai mąstantis ir ryžtingas vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad žvalgyba gerbia ir gina visuomenės teisę kritikuoti valdžios sprendimus. Žvalgybos vadovas ketvirtadienį sakė apgailestaujantis, kad jo viešas pasisakymas sudarė prielaidas jį interpretuoti kaip pavojų žodžio laisvėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu Remigijumi Baltrėnu. Susitikime aptarta situacija valstybėje, kuri išgyvena karantiną ir nuo vakar  – priverstinę sugrįžusiųjų iš užsienio izoliaciją. Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais taip pat aptarė potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui.

Matematikos mokytojas, tapęs signataru, o vėliau – Valstybės saugumo departamento vadovu (VSD), kelių ministrų patarėju, vadovavęs Valstybės sienos apsaugai, Jurgis Jurgelis prisimena, kad laisvės kelias Lietuvai nebuvo lengvas, bet tikrai įdomus. Prie VSD įkūrimo prisidėjęs J. Jurgelis matė politikus, maišais nešančius KGB dokumentus iš archyvų, ir tikrino Lietuvos tremtinių, galvas padėjusių Igarkos lageriuose, sąrašus. „Mano CV buvo ilgas“, prisipažįsta jis.

Klausiamas apie Valstybės saugumo (VSD) departamento situaciją ir perspėjimus politikams iš šios žvalgybos institucijos, prezidentas Gitanas Nausėda prisiminė savo teiktas pataisas dėl prevencinių pokalbių. „Aš konkrečiai tokių perspėjimų, tokių pokalbių neturėjau, bet kiek žinau, ir Remigijus Šimašius, ir kiti politikai yra turėję tokius prevencinius pokalbius ir tai tik išryškina prevencinio pokalbio prasmę“, – antradienį interviu „Laisvės TV“ laidai „Karštos kėdės“ sakė šalies vadovas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad Darius Jauniškis gali būti siūlomas vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) antrą kadenciją. „Jis (prezidentas G. Nausėda – BNS) užsiminė, kad galėtų likti ir tas pats Darius Jauniškis, kuris ir dabar vadovauja departamentui“, – pirmadienį po Seimo valdybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė parlamento vadovas. Anot jo, dalis valdybos narių teigiamai reagavo į tokį sumanymą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, jog į klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos turi atsakyti parlamentinis tyrimas. „Tam, kad situacija išsispręstų, yra reikalingas parlamentinis tyrimas – tam, kad būtų atsakyta į klausimus, nes dabar visi kalba ir mąsto užuominomis, o mums reikia konkrečių atsakymų.

Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie situaciją dėl Valstybės saugumo departamento (VSD), teigia, kad turi būti atsakyta į kuo daugiau klausimų. „Pirmiausia, skaidrumas ir kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų ir nebijoti eiti kalbėti ir atsakyti, nes bet kokie šešėliai, neatsakyti klausimai kelia daugiau įtarimų, sumaišties ir manau, kad tai reikia daryti labai skaidriai.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vienas vadovų Eugenijus Gentvilas teigia, jog Seimas turėtų atlikti parlamentinį tyrimą dėl situacijos Valstybės saugumo departamente (VSD). „Kokias versijas dėliosime, atmesime, priimsime, tai šitos situacijos taip negalima palikti.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) yra pajėgus atsakyti į keliamus klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tikrinant kandidatų prezidento rinkimuose aplinkos žmones. Premjeras sakė, kad šiuo metu neturi pagrindo abejoti nei VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu, nei buvusiu Seimo nariu Vytautu Baku.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigia matąs, kad pastaruoju metu sistemingai diskredituojamas Valstybės saugumo departamentas (VSD), todėl neatmeta parlamentinio tyrimo iniciatyvos. „Jei ir matau pagrindą parlamentiniam tyrimui, tai tam, ką dabar daro Vytautas Bakas. Jis meta didelį šešėlį ant VSD, kyla klausimas, ar jo neišnaudoja“, – ketvirtadienį BNS sakė D. Gaižauskas.

Po Seimo nario Vytauto Bako paviešintos skandalingos informacijos, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, teisėsaugos atstovai tyli arba kalba tik pusę lūpų. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad negali komentuoti situacijos. „Mes buvome pakviesti į specialų ir ne viešą (NSGK – aut. past.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) surengė spaudos konferenciją, kurioje siekia paaiškinti juos netikėtai įsupusį skandalą dėl galimo kandidatų į prezidentus komandų sekimo. Prieš kelias savaites tuo juos netiesiogiai apkaltino Seimo narys Vytautas Bakas, o trečiadienį buvo paviešinta, kokius žmones galimai tikrino VSD. Tiesa, departamento vadovas Darius Jauniškis griežtai neigia jo tarnybai mestus kaltinimus.

Skandalas dėl saugumo tarnybų neva slapta rinktos informacijos apie buvusius kandidatus į Prezidento rinkimus tęsiasi. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas komiteto nariams paviešino neva iš vieno žvalgybos pareigūno gautą informaciją, kad Valstybės saugumo departamentas prieš rinkimus rinko duomenis apie prezidento Gitano Nausėdos komandos žmones ir tuometį konservatorių pretendentą į šalies vadovus Vygaudą Ušacką. Pats žvalgybos vadovas kaltinimus neigia.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) prieš prezidento rinkimus neva rinko duomenis apie Gitano Nausėdos komandos žmones ir tuometį konservatorių pretendentą į šalies vadovus Vygaudą Ušacką. Tokią žinią skelbia Seimo narys Vytautas Bakas. Sąraše – kelios dešimtys žinomų pavardžių. V. Ušackas V. Bakui antrina – neva saugumiečiai jo komandą netgi baugino.

Seimo nario Vytauto Bako turėti slapti duomenys, kurie nesudomino nei Seimo, nei prokuratūros surado kelią į laisvę. Trečiadienį paviešinta, kad Valstybės saugumo departamentas rinko informaciją apie prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos narius ir galimai mėgino kompromituoti kitą kandidatą į prezidentus Vygaudą Ušacką. Sąrašas žmonių, kurie domino VSD, – įspūdingas ir gana ilgas, o jame atsidūrę žmonės – nustebę. Visgi politikos analitikai nėra tikri, ar VSD pažeidė įstatymus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, jog nenustebtų, kad politikams pateikta informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktus duomenis yra teisinga. „Informacijos neskaičiau, galiu spėti, kad tai yra priešrinkiminis ėjimas, kai kurie politikai ieško vietos po saule, Vytautas Bakas – irgi. Kiek ta informacija reali, ar tai buvo daroma – sunku pasakyti (...), bet aš nenustebčiau, jei taip ir būtų.

Buvęs užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas Vygaudas Ušackas sako, kad prezidento rinkimų kampanijos metu Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai buvo susisiekę su jo komandos nariais ir juos baugino, siekdami atgrasyti nuo dalyvavimo kampanijoje. Šiuo metu versle dirbantis V. Ušackas taip pat sakė, kad buvo sulaukęs įspėjimų, jog jį akylai stebi specialiosios tarnybos.

Kinijos ambasada Vilniuje ketvirtadienį pareiškė, kad griežtai nepritaria Lietuvos žvalgybos paskelbtam vertinimui dėl Kinijos grėsmių investicijų, šnipinėjimo, kibernetinio saugumo ir karinėje srityje. Ambasada BNS atsiųstame komentare teigė, kad Kinija gerbia visų šalių suverenumą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą ir nesikiša į kitų šalių vidaus reikalus, nekelia jokios grėsmės Lietuvos saugumui.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad trejų metų sukaktį minintis Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas yra svarbus Rusijos atgrasymo veiksnys, o jo kokybė gerokai išaugo. Interviu BNS generolas sakė neturintis abejonių, kad krizės ar konflikto atveju Vokietijos vadovaujamas dalinys būtų pasirengęs veikti, nepaisant esamų teisinių apribojimų. „Mano galva, užtektų ryžto ir valios jį panaudoti.

Kelionės į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą lietuvių turistams gali baigtis ne taip maloniai, kaip jie norėtų. Jie gali būti užverbuoti, šantažuojami arba kitaip „kalbinami“ padėti, skelbiama naujausioje nacionalinio saugumo ataskaitoje. Nerimsta ir kita didžioji valstybė Kinija, kuri pernai pirmą kartą ataskaitoje buvo paminėta, o šiemet jau nurodomi konkretūs būdai, kaip jie tai daro. „Huawei“ nėra saugus, tikina Lietuvos žvalgybininkai. Ataskaita antradienį pristatoma Seime.

Rusija nebandė paveikti pernai vykusių Lietuvos prezidento rinkimų rezultatų, konstatavo Lietuvos žvalgyba. Tai rašoma antradienį paskelbtoje tradicinėje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos ataskaitoje. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 metais vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama dokumente.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad artėjant numatytam Astravo atominės elektrinės paleidimo terminui, didėja įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų. Anot žvalgybos, pernai birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo buvo kilęs gaisras elektrinės pirmajame bloke šalia reaktoriaus, tačiau informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė.

Kelionės į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą lietuvių turistams gali baigtis ne taip maloniai, kaip jie norėtų. Jie gali būti užverbuoti, šantažuojami arba kitaip „kalbinami“ padėti. Tai kelia pavojų ir tai yra tik dalis priemonių, kurias prieš Lietuvą taiko Rusija siekdama daryti įtaką ir šnipinėti, naujausioje nacionalinio saugumo ataskaitoje pabrėžia Lietuvos žvalgyba.

Daugelis žmonių, savarankiškai pirkusių lėktuvo bilietus ir atlikusių registraciją skrydžiui, matyt, yra bent kartą nusikeikęs, kiek ir kokių duomenų reikia pateikti apie save. Visi šie duomenys, taip pat ir gyvenamoji vieta ar mokėjimo kortelės duomenys, matomi kai kuriems pareigūnams. Kita vertus, kyla abejonių, kad kai kurie užsieniečiai į Lietuvą gali prasprūsti nepastebėti. Toks vaizdas susidaro skaitant praėjusį gruodį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtą nutartį.

Prezidento Nausėdos pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos, plečiančios žvalgybos tarnybų galias, gali kirstis su žmogaus teisėmis ir prieštarauti žvalgybos esmei, sako teisininkai ir politikai. Ką apie tai mano Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis? Kalbamės „TV3 žinių“ studijoje.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

Nors darbuotojai žino apie jiems priklausančias ne trumpesnes nei 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ne visi yra girdėję, kad turi teisę ir į nemokamas atostogas. Šių trukmę lemia daug niuansų, tačiau prieš eidami ilsėtis nemokamai turėtumėte žinoti, kad toks poilsis gali užtraukti ir nemalonumų. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojams gauti iki dešimties darbo dienų trukmės nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.

Seimo narė Irina Rozova neigia, kad nuo Valstybės saugumo departamento (VSD) bandė nuslėpti ryšius su rusų diplomatais, o ryšius vadina neformaliais, bet ne asmeniniais.  „Asmeniniai ryšiai, mano supratimu, tai labai glaudūs ryšiai, apimantys ir bendrą poilsį, draugystę šeimomis, tai yra, mano nuomone, bendras apsilankymas pirtyje ir taip toliau. Tokių ryšių su rusų diplomatais aš nepalaikiau ir nepalaikau“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė I. Rozova.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikėsi įstatymų, kai prieš daugiau nei pusantrų metų gavo žvalgybos informaciją apie parlamentarę Iriną Rozovą. Ministras pirmininkas perspėjo, kad Seime planuojamas parlamentinis tyrimas gali turėti „politinį kvapą“. „Seimo pirmininkas tą medžiagą panaudojo taip, kaip numato įstatymas, leidimai nebuvo suteikti.

Pastarosiomis dienomis netyla skandalas dėl Seimo narės Irinos Rozovos, kuri reguliariai palaikė neformalius ryšius su Rusijos diplomatais – tarėsi dėl rusų aljanso politinio darinio formavimo, taip pat ir finansavimo. Apie tai Seimo vadovas buvo informuotas prieš metus, tačiau ženklių sprendimų nepadarė. Apie šią situaciją žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbėjosi su buvusiu Valstybės saugumo departamento direktoriumi Gediminu Grina.