vokietija

Vokietjos Magdeburgo mieste penktadienį į minią, besibūriavusią kalėdinėje mugėje, įsirėžė automobilis, pranešė vokiečių žiniasklaida. Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 68 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.  Naujienų savaitraštis „Der Spiegel“, remdamasis saugumo šaltiniais, teigė, kad juodos spalvos BMW dideliu greičiu įsirėžė į minią po 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, kai mugėje buvo daug žmonių.

Pekinas penktadienį perspėjo Berlyną dėl „manipuliavimo ir šmeižto“ su Kinija susijusiose šnipinėjimo bylose po to, kai Vokietijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu. „Tikimės, kad Vokietijos pusė (...) nustos naudoti vadinamąsias šnipinėjimo bylas manipuliacijoms ir šmeižtui, ir nuoširdžiai gins teisėtas Kinijos piliečių Vokietijoje teises ir interesus“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Vokietijai rengiantis parlamento rinkimams, jos saugumo tarnybos įspėja, kad Rusija ir jai prijaučiantys asmenys gali aktyvinti kišimąsi ir dezinformacijos skleidimą, kad paskatintų ekstremistines partijas ir pasėtų abejonių dėl demokratinio proceso. Po kaltinimų, kad Maskva kišosi į neseniai vykusius rinkimus Moldovoje, Sakartvele ir Rumunijoje, institucijos Berlyne baiminasi, kad vasario 23-iąją vyksiantis balsavimas taip pat taps prorusiškos propagandos taikiniu.

Vokietijos bankas „Commerzbank“ gruodžio 17 d. atidarys naują atstovybę Lietuvoje, įsikūrusią Vilniuje. Rugpjūtį bankas skelbė, jog atstovybė Lietuvos sostinėje taps visų trijų Baltijos valstybių centru. „Commerzbank“ ketina daugiausia dėmesio skirti prekybai ir kitų projektų finansavimui Baltijos regione, o pagrindinis prioritetas bus bendradarbiavimo su viešuoju ir vietos finansinių paslaugų sektoriais gilinimas.

Bundestagas pirmadienį nubalsavo už nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo vyriausybe. Tokia balsavimo baigtis atveria kelią pirmalaikiams rinkimams vasario 23 dieną. Už siūlymą išreikšti nepasitikėjimą balsavo dauguma deputatų, įskaitant didžiausią opozicinę frakciją, konservatyvųjį Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką, taip pat valdančiąją koaliciją palikusios Laisvosios demokratų partijos (FDP) narius.

Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bendrapirmininkis Tino Chrupalla sekmadienį pareiškė, kad Vokietija turėtų iš naujo apsvarstyti narystę NATO, jeigu JAV vadovaujamas karinis Aljansas neatsižvelgs į visų Europos valstybių, įskaitant Rusijos, interesus, praneša AFP. „Europa yra priversta įgyvendinti Amerikos interesus. Mes tam nepritariame. Šiuo metu NATO nėra gynybinis Aljansas. Gynybos bendruomenė privalo pripažinti ir gerbti visų Europos valstybių interesus, įskaitant Rusijos.

Vokietijos centrinis bankas penktadienį gerokai sumažino ateinančių ir 2026 metų augimo prognozes – manoma, kad didžiausios Europos ekonomikos silpnumo laikotarpis užsitęs, šaliai galynėjantis su įvairiais priešpriešiniais vėjais. Nuo gamybos sulėtėjimo ir menkos eksporto paklausos iki padidėjusio politinio netikrumo šalies viduje ir prekybos įtampos atsinaujinimo pavojaus į valdžią sugrįžus JAV prezidentui Donaldui Trumpui – šiuo metu Vokietijos ekonomika susiduria su tobula audra.

Penktadienį oficialūs duomenys parodė, kad Vokietijos eksportas spalio mėnesį susitraukė labiau, nei tikėtasi, smarkiai sulėtėjus paklausai iš Jungtinių Valstijų. Tai dar viena bloga žinia didžiausiai Europos ekonomikai. Federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, eksportas, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,8 proc. ir sudarė 124,6 mlrd. eurų (130,3 mlrd.

Viena rytų Vokietijoje gyvenanti šeima neteks nuosavybės teisės į 1939 metais įsigytą namą, kadangi nacių režimas privertė ankstesnius savininkus žydus jį parduoti. Vokietijos aukščiausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė 84 metų moters ir jos sūnaus, kurie vis dar gyvena šiame name, paskutinę apeliaciją. Moters šeima 1939 metais turtą nusipirko iš nekilnojamojo turto agento.

Policija Vokietijoje sulaikė tris įtariamus islamistų ekstremistus, kurie rengėsi „rimtam smurto aktui“, antradienį pranešė pareigūnai. Taip pat buvo konfiskuoti automatas ir kažkiek šaudmenų. Policija sekmadienį sulaikė du libaniečių kilmės 15 ir 20 metų brolius iš Manheimo ir 22-jų turkų kilmės jaunuolį iš Heseno žemės, sakoma vietos prokurorų ir policijos pareiškime.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pirmadienį pareiškė, kad jos šalis sustabdė sprendimų dėl sirų prašymų suteikti prieglobstį priėmimą, nes padėtis karo draskomoje šalyje, nuvertus prezidentą Basharą al Assadą, yra neaiški.

Vokietija rengia planus bunkerių statybai vietose, kurios galėtų būti naudojamos kaip branduolinės slėptuvės, nes šalis ruošiasi Trečiajam pasauliniam karui, rašoma „GB News“. Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir metro stotys gali būti paverstos avarinėmis slėptuvėmis, nes įtampa su Rusija ir Vakarais toliau stipriai auga. Berlynas nuo pat Vladimiro Putino invazijos 2022 m. vasarį buvo pagrindinis Kyjivo sąjungininkas, nuolatos teikiantis karinę paramą.

Vokietijos pramonės federacija (BDI) ragina įstatymų leidėjus palengvinti sunkumus patiriančių šalies įmonių naštą ir sumažinti elektros išlaidas. Penktadienį BDI vadovas Holgeris Löschas žiniasklaidai sakė, kad didelės elektros kainos „kelia pavojų pramonės gamybai ir darbo vietoms Vokietijoje“. „Būtina skubiai mažinti išaugusias elektros tinklo kainas, nes nedelsiant reikia efektyvios priemonės“, – teigė H. Löschas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl incidento, kai Rusijos krovininio laivo įgula paleido signalinę raketą į Vokietijos kariuomenės sraigtasparnį Baltijos jūroje. B. Pistorius sakė, jog šis incidentas primena „klasikinį provokacinį elgesį, kurį žinome iš Šaltojo karo laikų“.  Naujienų agentūros AFP duomenimis, incidentas įvyko praėjusią savaitę, kai Rusijos krovininio laivo įgula į Vokietijos sraigtasparnį paleido signalinių raketų.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad vis dar remia Sakartvelo siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare, Tbilisyje kilus protestams prieš vyriausybės sprendimą atidėti stojimo derybas.  „Sakartvelui durys į Europą lieka atviros. Tačiau svarbu, kad Sakartvelas nuspręstų eiti šiuo keliu ir kad žmonės, kuriuos matome protestuojančius, norėtų juo eiti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.

Iš politikos ir viešumos pasitraukusi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pristatė memuarus, kuriuose aprašo pasaulinio politikos elito užkulisius. Knygoje aprašė ir V. Putino galios žaidimus bei bauginimus bei varginančius susitikimus su Donaldu Trumpu. A. Merkel gina savo sprendimus dėl Ukrainos ir migrantų krizės. Sako, prisiima atsakomybę dėl kiekvieno sprendimo, karjeros baigimą vadina „išlaisvinančiu“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius nusprendė, kad Vokietijai reikia įsigyti keturis naujus povandeninius laivus, kurie padėtų laikytis NATO saugumo reikalavimų Europoje, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš parlamento biudžeto komiteto. Pasak šaltinio, Gynybos ministerija pateikė prašymą skirti 4,7 mlrd. eurų papildomų lėšų povandeniniams laivams U212CD iš Vokietijos pramonės milžinės „Thyssenkrupp“ (TKMS) pirkti.

Kinija penktadienį pranešė, kad kitą savaitę ten lankysis Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. A. Baerbock vizitas rengiamas po šį mėnesį įvykusio Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo. Tai buvo antras toks valstybių galvų susitikimas šiais metais. Kalbose Xi Jinpingas ragino tarp Berlyno ir Pekino kurti ryšius su strategine, ilgalaike perspektyva.

Vokietijos darbo rinkos perspektyvos blogėja: Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto mėnesinis užimtumo barometras ketvirtadienį nusmuko iki žemiausio lygio nuo pat pandemijos įkarščio 2020-ųjų viduryje. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, rodiklis sumažėjo ne tiek ir daug (0,2 punkto iki 93,4), tačiau tai buvo jau šeštas sumažėjimas iš eilės. „Vis daugiau įmonių stabdo naujų darbuotojų paiešką, – sakė „ifo“ apklausų vadovas Klausas Wohlrabe.

Vokietijos tyrėjai mano, kad gydytojas, anksčiau kaltintas keturių pagyvenusių pacientų nužudymu, yra atsakingas už aštuonias mirtis, ketvirtadienį pranešė prokurorai. 40-metis įtariamasis, dirbęs vienoje slaugos tarnyboje, paliatyviosios slaugos srityje, rugpjūtį buvo sulaikytas dėl įtarimų nužudžius keturis pacientus. Dabar Berlyno prokurorai jį susiejo su dar keturiomis mirtimis.

Naujienų agentūros „dpa“ ketvirtadienį gautais duomenimis, Vokietija rengiasi Lenkijoje laikinai dislokuoti savo zenitinę sistemą „Patriot“. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų – Bundesvero – misiją planuojama pradėti sausį. Pagal planą ketinama Žešuvo rajone pietrytinėje Lenkijos dalyje laikinai dislokuoti karius ir ginklų sistemas, o parengiamieji žvalgymo darbai turėtų būti pradėti ateinančiomis dienomis.

Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND prognozuoja, kad Rusija bandys daryti įtaką vasario mėnesį vyksiančiuose Vokietijos parlamento (Bundestago) rinkimuose, trečiadienį pareiškė agentūros vadovas. Vokietijos užsienio politikos draugijos renginyje Berlyne kalbėjęs Bruno Kahlas sakė, kad šalies rinkimų procesas nėra labai jautrus įtakai, tačiau pažymėjo, kad „Rusijos dalyvavimas politinės nuomonės formavimo procese“ jau buvo pastebėtas per šiemet vykusius žemių rinkimus.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. Netrukus po to Rusija paskelbė, kad, reaguodama į Berlyno veiksmus ir kaltindama jį kanalo redakcijos uždarymu, išsiunčia du Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD korespondentus.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris neatmeta, kad už DHL katastrofos gali stovėti Rusija. Pasak jo, tai galėjo būti savotiškas Rusijos išbandymas atrasti silpnąsias vietas. Apie tai jis kalbėjo Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD.  „Panašią situaciją jau patyrėme šių metų vasarą, o dabar ten įvyko kažkas, kas atitinka šį modelį", – kalbėjo C. Breueris.

Iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileidęs ilgiausias pasaulyje panardintas povandeninis kelių ir geležinkelių tunelis 2029 m. sujungs Daniją ir Vokietiją. Tunelis sutrumpins ne tik kelionių laiką tarp šių valstybių, bet ir suteiks naudos klimatui, sukurs naujų darbo vietų, rašoma CNN. Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X atidarė pirmąją tunelio, tiesiamo po Baltijos jūra, atkarpą. Tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams po to, kai 2020 m. buvo pradėtos statybos.

Vokietijos vyriausybė iki Kalėdų perduos Ukrainai dar dvi IRIS-T sistemas – SLM (vidutinio nuotolio) bei SLS (trumpojo nuotolio). Tai pirmadienį žurnalistams Kyjive pareiškė generolas majoras Christianas Freudingas, Ukrainos situacijų centro Bundesvere vadovas. Karinė parama Ukrainai bus tęsiama – ir po Naujųjų metų bei prezidento rinkimų JAV, ir po Bundestago rinkimų Vokietijoje, pabrėžė pareigūnas. Vokietija suteiks paramą Ukrainai ir energetikos bei humanitarinių reikalų srityse.

Vokiečių istorikas ir Rytų Europos ekspertas Karlas Šlegelis įspėjo Vokietijos valdžios institucijas dėl tolimesnių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų. Jis pareiškė, kad Vokietija iš esmės turėtų pakoreguoti savo politiką Rusijos atžvilgiu, rašoma „Unian“. „Rusija yra priešas. Rusija pradėjo karą Europoje, todėl vokiečiai turi tam ruoštis. Tai reiškia: būti pasirengę gintis“, – sakė ekspertas.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo instruktuoti įmonių atstovus, kaip pasiruošti galimam karui su Rusija, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Pasak leidinio, šalies vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Jame visų pirma išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.

Vokietijos civilinės saugos tarnyba reaguoja į išaugusį išorės agresijos pavojų ir rengia bunkerių bei priedangų planą. Šalis taip pat kurs programėlę, kuri padėtų krizinės situacijos metu.  Apie tai praneša Vokietijos leidinys „Bild“, cituoja „Welt“. Imasi veiksmų Veiksmų imtasi atsižvelgiant į blogėjančią tarptautinę situaciją. Vokietijos Federalinis civilinės saugos biuras rengia Vokietijos bunkerių apsaugos planą.

Leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė, kad Vokietijos valdžia turi „daugiau nei tūkstančio“ lapų veiksmų planą, kaip valstybės institucijos ir verslas turės elgtis Rusijai užpuolus rytines NATO žemes, o taip pat nurodyti prioritetiniai gynybos objektai. Plane taip pat numatytas šimtų tūkstančių karių dislokavimas ir civilių aprūpinimas būtiniausiomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektros generatoriais.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai perdavė daugiau karinės paramos – šarvuočių, artilerijos ir dronų. Tarp jų yra dar keturios savaeigės haubicos 2000 bei septynios haubicos M109, nurodoma atnaujintame vyriausybės paramos sąraše. Taip pat pristatyta 41 000 vienetų 155 mm kalibro artilerijos amunicijos.

Vokietijos pramonė po eilės nepalankių prognozių ir susirūpinimo dėl ekonomikos vis pesimistiškiau vertina savo konkurencingumą ateityje, rodo trečiadienį paskelbta apklausa, kurią surengė įtakingas šalies „Ifo“ institutas. Vokietijos pramonės konkurencingumas „smukęs labiausiai nuo apklausos pradžios 1994 metais“, teigė „Ifo“ ekspertas Stefanas Saueris, remdamasis maždaug 2000 instituto apklaustų pramonės įmonių vertinimais.

Berlynas kreipėsi į Rusiją, kad galėtų pasiūlyti pagalbą Vokietijos piliečiui, kuris buvo suimtas dėl kaltinimų sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį sakė šaltinis vokiečių užsienio reikalų ministerijoje. „Mūsų generalinis konsulatas Sankt Peterburge palaiko ryšius su Rusijos institucijomis ir pasiūlė konsulinę pagalbą“, – sakė šaltinis.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinusios po to, kai, tvyrant įtampai su Rusija, buvo pradėtas tyrimas dėl nutrūkusio povandeninio ryšių kabelio, jungiančio abi šalis. „Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, bet ir piktavalių veikėjų vykdomas hibridinis karas“, – bendrame pareiškime teigė šalių užsienio reikalų ministrai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį Briuselyje įspėjo apie pasekmes, jei bus patvirtinta, kad Kinija tiekia Rusijai dronus, skirtus naudoti kare Ukrainoje. „Įvedame tolesnes sankcijas Iranui ir taip pat aiškiai nurodome, kad tai susiję su Kinijos teikiama pagalba dronais, nes tai taip pat turi ir turės pasekmių“, – žurnalistams sakė A. Baerbock, užsienio reikalų ministrams sutarus įvesti naujas sankcijas Iranui dėl raketų ir dronų tiekimo Rusijai.

Irano remiami hučių sukilėliai iš Jemeno pastaraisiais mėnesiais Vokietijos laivininkystės bendrovėms siuntė grasinančių el. laiškų, pirmadienį pranešė Vokietijos laivininkystės asociacija (VDR). Grasinimų gavo bendrovės, kurių laivai naudojasi Izraelio uostų paslaugomis ir plaukia netoli Jemeno krantų, teigiama Hamburge įsikūrusios VDR pranešime. „Hučių sukilėliai kruopščiai išstudijavo el.

Ukraina gali gauti iš Vokietijos 4000 aukštųjų technologijų dronų, valdomų dirbtiniu intelektu ir atsparių radioelektroninės kovos įrenginiams. Ši ginklų sistema jau buvo panaudota mūšiuose Ukrainos pietuose ir rytuose, pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Leidinys sužinojo, kad vokiečių gamintoja „Helsing“, dirbanti su dirbtiniu intelektu, šiais metais pasirašė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija dėl 4000 atakos dronų tiekimo.

Vokietijos Žaliųjų partijos delegatai sekmadienį vykusiame partijos posėdyje 96,48 proc. balsų dauguma patvirtino ūkio ministro Roberto Habecko kandidatūrą į kanclerio postą ateinančiuose rinkimuose. R. Habeckas rinkimų kampanijai vadovaus kartu su užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. „Imsimės rinkimų!“, – padėkos kalboje paskelbė R. Habeckas.

Šeši žmonės žuvo per avariją, ankstyvą sekmadienio rytą įvykusią netoli Ochtrupo miesto vakarinėje Vokietijos dalyje, pranešė miesto policija. Avarija įvyko, kai vienas automobilis netoli geležinkelio pervažos nučiuožė į priešingą eismo juostą ir kaktomuša trenkėsi į kitą transporto priemonę, rašoma policijos pranešime. Vienas iš automobilių, kuriuo važiavo du asmenys, užsidegė. Ir vairuotojas, ir keleivis žuvo liepsnose.

Vokietijos Vyriausybei žinoma apie 10 VFR piliečių, žuvusių Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, tačiau duomenys apie juos neskelbiami. Tai Bundestage per klausimų valandą pareiškė užsienio reikalų valstybės ministras Tobiasas Lindneris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Penktadienį laikraštyje „Süddeutsche Zeitung“ paskelbta „YouGov“ apklausa parodė, kad dauguma vokiečių nepritaria didesnės jų šalies lyderystės NATO vaidmeniui – tik 33 proc. pritaria didesniam dalyvavimui po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu. Lapkričio 8–12 d. atlikta reprezentatyvi daugiau nei 2 000 balsavimo teisę turinčių asmenų apklausa parodė, jog 41 proc. pasisako už tai, kad būtų išlaikytas dabartinis dalyvavimo lygis, 16 proc.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pritariantis pirmalaikių rinkimų datai, dėl kurios sutarė didžiosios partijos. Pasak prezidento, realu rinkimus, kurių prireikė žlugus valdančiajai koalicijai, surengti vasario 23 dieną. F.-W. Steinmeieris „sveikina tai, kad parlamentinės grupės sutarė dėl gairių“, pagal kurias kancleris Olafas Scholzas iš pradžių sieks balsavimo dėl pasitikėjimo gruodžio 16-ąją, paskelbė prezidentūra.

Vokietijos verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) lyderis antradienį pareiškė manantis, kad jau dabar aišku, kas bus vasarį vyksiančių nacionalinių rinkimų nugalėtojas. Christianas Lindneris, kurio atleidimas iš finansų ministro pareigų praėjusią savaitę paskatino kanclerio Olafo Scholzo trijų partijų koalicijos žlugimą, Berlyne sakė: „Tiesą sakant, aš manau, kad varžybos dėl kanclerio jau baigtos“. Ch.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad buvo sulaikytas 17-metis, planavęs islamistinę teroristinę ataką, o žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad jis norėjo taikytis į vieną kalėdinę mugę. Kraštutinių islamistinių pažiūrų paauglys įtariamas rengęs rimtą smurtinę ataką, taip pat sąmokslu žudyti, nurodė šiaurinės Šlėzvigo-Holšteino žemės prokuratūra. Įtariamasis yra Vokietijos pilietis. Jis buvo sulaikytas praėjusios savaitės trečiadienį Elmshorne.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo gruodžio 16 dieną laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, o tai turi atverti kelią pirmalaikiams visuotiniams rinkimams vasario mėnesį, antradienį pareiškė Socialdemokratų partijos (SPD) lyderis parlamente Rolfas Muetzenichas. Šaltinis SPD anksčiau antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad didžiausios Vokietijos partijos susitarė dėl grafiko, pagal kurį kitų metų vasario 23 dieną bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Ukrainiečių kariams apmokyti yra pasitelkiami iš muziejų pasiskolinti sovietiniai tankai, sako Europos Sąjungos (ES) specialiosios mokymų vadavietės netoli Berlyno vadovas Andreas Marlow. Apie tai jis kalbėjo agentūrai „Reuters“. Moko ukrainiečius muziejiniais tankais Anot jo, iš muziejų pasiskolinti tankai padeda ukrainiečiams suprasti, ką mūšio lauke naudoja Rusijos kariai. Instruktoriai iš 17 šalių Vokietijoje apmokė apie 18 tūkst.

Po JAV prezidento rinkimų ir Vokietijos koalicijos žlugimo atliktos ir antradienį paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad 73 proc. vokiečių mano, jog Vokietija turėtų daugiau investuoti į Europos saugumą. Tačiau Körberio fondo užsakymu atlikta apklausa kartu parodė, kad 58 proc. respondentų nenori, jog Vokietija imtųsi lyderės vaidmens, jei JAV atsitrauktų iš tarptautinės politikos. Paklausti, kuri pusė turi daugiau kompetencijos užsienio politikos srityje, 28 proc.

Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių technologijų ar inžinerinėse srityse. Be to, Vokietijos ambasada Lietuvoje taip pat įžvelgia svarbą tarnybos kuriamame naujame integraciniame įrankyje ir pritaria, jog informacijos prieinamumas yra vienas iš svarbių motyvacijos atvykti faktorių.